nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą mokama dalimis, o naujajam savininkui jis atitektų tik po pardavusiojo mirties. Idėja gali nuskambėti makabriškai, mat perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties.

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas toliau nuosekliai auga visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams butų įperkamumas šiuose miestuose sumažėjo. Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Vis daugiau žmonių siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT). Esant dideliam susidomėjimui bei stabiliai ekonominei aplinkai, kyla ir butų kainos. NT ekspertas pastebi, kad šios auga net sparčiau nei bet kokios kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo įmonių grupė „Ogmios“ centras į valdomą nekilnojamąjį turtą šiemet planuoja investuoti apie 9 mln. eurų. Bendrovė pernai į nekilnojamojo turto renovaciją investavo 3,886 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje veiklos ataskaitoje.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Baltijos šalių sostinėse birželio mėnesį, palyginti su geguže, butų kainos sparčiausiai augo Rygoje, o per metus didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Rygoje vidutinė butų kaina per mėnesį padidėjo 1,9 proc. iki 1102 eurų už kvadratinį metrą, Vilniuje - 0,8 proc. iki 1376 eurų už kvadratinį metrą. Per metus butų kainos Rygoje padidėjo 5 proc., Vilniuje - 6 procentais.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Technologijos elektroniniu būdu jau leidžia valdyti pinigų perlaidas, sudarinėti sutartis, netgi dalyvauti virtualiuose turuose, tačiau visa tai beveik arba visiškai neišnaudojama nuomojantis būstą. Numa.lt komanda pasiryžo pakeisti šią tendenciją, rinkai pasiūlydama skaitmeninę butų nuomos platformą, kurioje butus galima nuomotis aukciono būdu.

Nuo 30 iki daugiau nei 200 tūkst. eurų – tiek reikėtų investuoti, norint turėti būstą Lietuvos pajūryje. Šiuo metu brangiausiai butai parduodami Nidoje. Keliais tūkstančiais eurų, o kartais net perpus pigesnį būstą galima įsigyti Palangoje ir Šventojoje. Šiuo metu už standartinį 60 kv. m dviejų kambarių butą Nidoje prašoma 147 tūkst. eurų. Pačiame centre esantis būstas renovuotas, šalia yra parduotuvė, paštas, pramogų vietos, mokykla ir ligoninė.

Atsigaunanti ir aktyvėjanti nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau stebina. „Ober-Haus“ tirdami butų kainas fiksuoja, kainų augimas sparčiausias nuo 2014-ųjų metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2 proc.

Nekilnojamojo turto vystytojams jau išsidalinus dideles plėtrai tinkamas teritorijas Vilniaus centre, artimiausius kelerius metus sostinės rinka sulauks nemažos projektų pasiūlos, sako turto rinkos ekspertai, komentuodami trečiadienį paskelbtą kelių tiesimo grupės „Panevėžio keliai“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ sandorį dėl buvusios „Skaiteks" gamyklos teritorijos.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

106 tūkstančiai eurų – tokia suma, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, pateko į Eligijaus Masiulio rankas už partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai. Kokių „paslaugų“ koncerno atstovams prireikė iš politiko? Koncerno veiklos spektras – labai platus, tačiau akys krypsta į dvi sritis – nekilnojamo turto ir statybų bei alkoholinių gėrimų prekybos.

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys. Tačiau pasak eksperto, investicinė grąžą iš nuomos turėtų sumažėti. Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2017 metams. Siūloma jį mažinti nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. poilsio, kultūros, sporto, mokslo ir maitinimo įstaigų, knygynų, meno galerijų, kūrybinių dirbtuvių pastatų savininkams. Taip sostinėje tikimasi paskatinti viešbučių plėtrą bei sukurti patrauklesnę mokestinę aplinką. Didžiausią – 3 proc.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Per 2015 metus Vilniaus ir Rygos gyventojų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, galimybės įsigyti naujos statybos būstą padidėjo, nes abiejose šalyse vidutinės dirbančiųjų pajamos augo sparčiau negu vidutinės tokio nekilnojamojo turto kainos. Taline naujos statybos būstas brango sparčiau negu didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl Estijos sostinės gyventojų galimybės įsigyti naujos statybos būstą sumažėjo.

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai. „Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Pernai butų kainos Vilniuje augo žymiai nuosaikiau, tuo tarpu gyventojų perkamosios galios augimas išliko gana spartus. Būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, gyventojų galimybės įsigyti būstą toliau augo. Palankios sąlygos paklausos augimui išliks ir šiemet, tačiau butų kainų augimas neturėtų viršyti spartėsiančio atlyginimų augimo. „Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia.

  2016 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo aktyvesnė nei tikėtasi ir žada, kad per visus metus bus pagerinti pernykščiai rezultatai, sako Registrų centro atstovė.   „Metai prasidėjo aktyviau negu įprasta. Sausis parodė, kad galima tikėtis aktyvesnių metų nei pernai ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pralenks euro įvedimo įkaitintus metus. Vasarį šiaip ar taip rinka pradeda įsibėgėti, ir tas augimas buvo lauktas“, - BNS sakė Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė.

Nors Vilniuje naujų daugiabučių statybos plečiasi, kituose miestuose šis sektorius nudžiuginti kuo neturi. Sovietų Sąjungos laikais klestėjusi daugiabučių statyba paklausi išlieka tik didžiuosiuose miestuose ar kurortuose, o didžiajai daliai Lietuvos miestų tenka guostis tik renovacija. Daugumoje, naujų būstų nestatyta nuo nepriklausomybės atgavimo laikų. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakoja, kad daugiabučių statybos geografija Lietuvoje siaurėja.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Nors šiuo metu butų nuomos kainos, siūlomos skelbimuose, yra didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vis dėlto per pirmus du metų mėnesius itin didelių pokyčių nematoma. Vilniuje vasarį, palyginti su sausiu, fiksuojamas nedidelis teigiamas pokytis, Kaune ir Klaipėdoje, atrodo, nuomos pasiūlos kainos stabilizuojasi. Kaip kinta nuomos pasiūlos kainos? Šiuo metu didžiuosiuose šalies miestuose už butų nuomą prašoma didesnės pinigų sumos nei prieš metus.

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

Nida, Juodkrantė ar Palanga, o gal Juodosios jūros skalaujamas Bulgarijos kurortas Varna arba Ispanijai priklausančios Kanarų salos, kur net žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 15 laipsnių šilumos? Kuriame kurorte labiau apsimoka pirkti ir nuomotis būstą? Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

33 metų žmogus, būstą perkantis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, ir 23 metų laikotarpiui besiskolinantis nuo 47 iki 60 tūkst. eurų – taip pernai atrodė vidutinis statistinis šalies gyventojas, ėmęs SEB banko būsto paskolą. Iš viso pernai banke buvo sudaryta 6,6 tūkst. būsto paskolų sutarčių – trečdaliu daugiau negu 2014 metais. Bendra naujų būsto paskolų vertė, palyginti su 2014 metais, išaugo 41 proc. ir buvo 273 mln. eurų.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negrąžins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio permokos gyventojams už 2012-2014 metus, rašo žiniasklaida. Galimybė jos prašyti atsirado po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškinimo, kad neapmokestinamąją NT vertę reikia taikyti asmens, o ne šeimos turtui. NT mokestis, kuris buvo deklaruotas ir sumokėtas už 2012-2014 m. mokestinius laikotarpius, nebus perskaičiuojamas ir grąžinamas, pabrėžia VMI.

Lietuviams jau įprasta matyti kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas, kurias dažnas sieja su įvestu euru. Tačiau pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad didysis kainų šuolis NT rinkoje įvyko dar prieš euro įvedimą. Žymiai labiau nepasisekė mūsų sesutei Estijai, kurioje kainų šuolis euro įvestais metais buvo apie 4 kartus didesnis negu Lietuvoje. Didžiausios kainos ten išlieka iki šiol.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai renkasi nekilnojamąjį turtą, nesikeičia jau kelerius metus – tai kaina ir vieta. Dauguma šiuo metu įpirktų būstą, kurio kaina nesiektų šimto tūkstančių eurų. Jei rastų tinkamą pasiūlymą, dauguma neužtektų santaupų – skolintųsi. Vis dėlto vidutiniškai kas 10-as turi sukaupęs visą reikiamą būstui pirkti sumą.