nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Vis daugiau lietuvių įsigyja būstą Lietuvos pajūryje ar investuoja į antrą būstą, tikėdamiesi jį išnuomoti ir taip gauti papildomų pajamų. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi tais pajūryje ar šalia jo esančiais nekilnojamojo turto objektais, kuriuos galima nupirkti už vidutinę pinigų sumą. NT brokeris Darius Česnulevičius pastebi, kad pajūryje šiuo metu populiariausias būstas, kurio vertė neviršija 50 tūkstančių eurų, tačiau tokių pasiūlymų nėra itin daug.

Neįprastas pardavimas nekilnojamojo turto (NT) portale – nusipirkus butą Vilniuje, dovanų galima gauti BMW visureigį.  Parduodamų nekilnojamojo turto objektų portale Aruodas.lt galima rasti daugybę skelbimų, tačiau vienas jų išsiskiria tuo, kad, nusipirkus butą Fabijoniškių mikrorajone, dovanų galima gauti BMW X3 visureigį, kurio vertė siekia 3 tūkst., tad bendra pirkinio vertė siekia 83 tūkst. eurų.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mažėjo bendri, bet didėjo pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos didmiesčiuose kito simboliškai, nors lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose mažėjo 4,1 proc. ir nesiekė 1,9 tūkst., o per metus menko 39,8 proc. Vilniuje gegužę parduota 680 butų – 11,8 proc. mažiau nei balandį ir 30,3 proc. mažiau nei 2019 metų gegužę.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7182 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 0,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 90,7 proc. baigtų statyti pastatų buvo  gyvenamieji.  Pernai baigta statyti 6513 naujų gyvenamųjų namų, juose įrengti 12577 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 1,6 proc., būstų juose skaičius – 3,1 proc., tačiau būstų naudingasis plotas smuktelėjo 0,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, išduotų leidimų naujų pastatų statybai skaičius padidėjo 21,5 proc. iki 1931. Gyvenamiesiems namams statyti išduoti 1710 leidimai, arba 24,3 proc. daugiau nei prieš metus.  Šalyje ir toliau vyraus individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų, pranešė Statistikos departamentas.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai ir įmonės, 2019 metais turėję ir/ ar įsigiję komercinio naudojimo nekilnojamojo turto (administracines, viešbučio, prekybos patalpas ar kt.) iki šių metų vasario 17 d. turi pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (forma KIT711) ir sumokėti apskaičiuotus mokesčius.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Jau seniai nekilnojamojo turto rinkos specialistai ir architektai žino taisyklę – buto ar namo vertę pirmiausiai lemia vieta. Visai nesvarbu, ar kalba eina apie mažesniuosius miestelius ar apie didžiuosius mietus, šis faktorius visada išlieka aktualus. Būsto kainai mieste kylant, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių mieliau renkasi užmiestyje infrastruktūriškai išvystytus rajonus ir kvartalus.

Lietuvoje praėjusiais metais buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą – 10,5 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Registrų centro teigimu, tai didžiausia istorijoje per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, teigiama Registrų centro pranešime. „Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį.

Vilniuje gruodį augo bendri butų pardavimai, tačiau pirminėje rinkoje jų parduota mažiau nei lapkritį. Kaune bei Klaipėdoje atvirkščiai – mažėjo bendri, tačiau didėjo pardavimai tiesiai iš statytojų. Butų kainos toliau didėjo, tuo metu lūkesčiai dėl jų neprastėja, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gruodį Lietuvoje parduotų butų skaičius  mažėjo 3 proc. iki maždaug 3 tūkst., o per metus augo 12,9 proc.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Pastebima, kad 2019 m. būsto rinkai buvo itin aktyvūs, o jų kaina vidutiniškai kilo 5–7 proc. Ekspertai pastebi, kad nors 2020 m. statybų kaina drastiškai neturėtų didėti, būstai brangs ir tai gali lemti kelios priežastys. Pasak specialistų, 2020 m. neturėtų būti labai išsiskiriantys ir tendencijos, palyginti su 2019 m., kardinaliai nesiskirs. Pagrindiniai dalykai, kurie nulems būstų kainas yra ne tik statybų kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai bei jų trūkumas.

Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys Nemuno gatvės gyventojai sulaukė ultimatumo arba išsikelti ir imti kompensaciją už butus, arba butai bus paimami visuomenės poreikiams ir tada sumos bus dar mažesnės, skelbia LRT. LRT televizijos kalbintiems čia gyvenantiems sutuoktiniams siūloma 27 tūkst. eurų. Jie nerimauja, kad už tokią sumą būstą įsigytų nebent bendrabutyje.

Valdantiesiems apmokestinus bankus, stambius prekybininkus, išplėtus nekilnojamojo turto bei įvedus taršių automobilių mokesčius, į biudžetą nebus surinkta tiek papildomų pajamų, kad jų užtektų finansuoti gerovės valstybės plėtrą, sako ekonomistas Romas Lazutka.  Jis abejoja, kad situacija pagerėtų ir pridėjus gyventojų gautą naudą iš neapmokestinamojo  minimumo didinimo ir prezidento siūlymų, kurių Seimas neatmetė.

Nekilnojamąjį turtą, kai jis yra pirmas ir vienintelis gyventojo ar jo šeimos turtas, siūloma neapmokestinti.    Tokią pataisą Seime registravo Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo, žmogui turi būti suteikta galimybė turėti vieną būstą, kuris būtų neapmokestinamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su merais susikivirčijo dėl socialiam būstui skirtų milijonų. Ministras piktinasi, kad 10 tūkstančių vargstančių tautiečių niekaip nesulaukia socialinio būsto, o savivaldybės tam skirtus milijonus eurų laiko įšaldžiusios arba leidžia neaišku kur. Dėl įšaldytų milijonų savivaldybės randa įvairiausių biurokratinių pasiteisinimų ir kaltę verčia Vyriausybei. Netvarka socialinių būstų pirkimuose jau susidomėjo Valstybės kontrolė.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kol kas perkaitimo požymių nesimato, tačiau reikia stebėti rizikas, įskaitant mažesnį paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Šiemet pradėjome pastebėti, kad iki šiol sparčiausiai kredituotas nekilnojamojo turto sektorius bankų paskolų pradėjo gauti gerokai mažiau.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Kai sutuoktiniai skiriasi, kai jų santykius sudrasko neapykanta, kai jų meilė vienas kitam virsta pelenais, dažnai pagalvojame apie meilės trikampį. Tačiau šioje laidos „Prieš srovę“ istorijoje svarbų vaidmenį atlieka ir pinigai. Kaip šį viską sugriovusį trikampį pavadinti – meilės ar pinigų trikampiu? Dvi moterys, seifas ir vyras, vardu Darius (vardas pakeistas). Šeimos santaupos augo slaptame, už sienos esančiame seife, o raktą nuo jo turėjo tik vyras.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

„Ąžuolyno klinikos“ psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna dažnai konsultuoja žmones nekilnojamojo turto nuomos sutarties klausimais, gilinasi į žmonių psichologiją įsigyjant nuosavą būstą. TV3 laidai „Statybų gidas“ interviu davęs vyras teigė, kad perkant būstą svarbu nepasiduoti emocijoms ir aplinkinių spaudimui. „Akivaizdu, kad žmonės, kurie dabar perka nekilnojamąjį turtą, paprastai tai daro, ko gero, pirmą kartą ir tos rizikos jiems yra nepažįstamos, svetimos.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Vilniaus savivaldybės sprendimas apmokestinti negyvenamas patalpas, kurias gyventojai įsigyja kaip butus, neturės didelės įtakos Vilniaus būsto rinkai, tvirtina ekspertai. Pasak jų, tokių būstų per mažai, o pirkėjai juos įsigijo greičiausiai žinodami apie gresiantį apmokestinimą.

Per šių metų balandžio mėn. Vilniaus pirminėje būsto rinkoje buvo rezervuotas rekordinis skaičius – net 646 būstai (butai ir kotedžai). Kaune per tą patį laiką naujakuriai rezervavo 104 būstus, pranešime žiniasklaidai skelbia NT bendrovė „Citus“. Sostinėje būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, šoktelėjo beveik dvigubai, o Kaune išliko labai panašūs, nors ir nežymiai sumažėjo. Būtent balandį pernai Kaune buvo pasiektas geriausias rezervuotų būstų rezultatas.

Vertinant nekilnojamojo turto sandorių duomenis, matyti, kad per pirmus keturi šių metų mėnesius Panevėžyje parduotų būstų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo ketvirtadaliu, kol kituose keturiuose didmiesčiuose – tik dešimtadaliu. Toks pardavimų augimas glumina ir NT brokerius. Iš didmiesčių augimo tempais šiemet išsiskyrė Panevėžys, kur per pirmus keturis šių metų mėnesius iš viso parduota 416 butų – net 26,8 proc.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Lietuviams neretai įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokiose saulėtose šalyse kaip Ispanija ar Italija, mūsų šalyje butus, namus ar žemės sklypus vis dažniau perka rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Tačiau teigti, kad mūsų šalis domina tik kaimynus iš rytų, nederėtų. Penketuke šalių, kurių piliečiai Lietuvoje valdo daugiausiai nekilnojamojo turto pagal jo vertę, jau įsitvirtino ir JAV bei Izraelio piliečiai.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 metų pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje. „Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas.