moksleiviai

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas nuo rugsėjo atsisakyti šeimos gydytojų pažymų dėl vaikų pamokų nelankymo, ministerijos teigimu, buksuoja būtent švietimo bendruomenėje. Tačiau pastaroji teigia ieškanti būdų, kaip tėvams paprasčiau pateisinti vaikų pamokų nelankymą ne iki trijų, o iki penkių dienų. Vis tik panašu, kad, vaikui sirgus ilgiau, mokyklos vis tiek pageidaus gauti informaciją iš medikų.

Didelis, ypač didžiųjų miestų, tėvų galvos skausmas – kur dėti viduryje dienos pamokas baigiančius pradinukus ar priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vienas tokių sprendimų – visos dienos mokyklos, suteikiančios vaikams galimybę ugdymo įstaigoje leisti laiką iki tol, kol jų tėvai baigs darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, praėjusiais mokslo metais 38-iuose Lietuvos mokyklose paleidusi bandomąjį visos dienos mokyklos projektą, paskelbė žadanti šią iniciatyvą plėsti.

Lietuvoje birželio 14 d. abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Laikiusieji neslėpė džiaugsmo, bet taip pat buvo ir dvejojančių, ar pavyks išlaikyti šių metų egzaminą. Be to, dalis abiturientų teigė, kad savo ateitį sies su užsienio universitetais arba šiuos metus praleis dirbdami ir niekur nestudijuos.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Alinantis karštis mokyklose tampa vis didesne problema. Vienas Kretingos moksleivis socialiniuose tinkluose viešina klasėje laikyto termometro nuotrauką, kuriame užfiksuota net 40 laipsnių karščio. Dėl itin didelio karščio bangos dalis Lietuvos mokyklų trumpina arba visai stabdo pamokas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose, rašoma pranešime.

Tėvų bendruomenė ir specialistai skambina pavojaus varpais: tarp moksleivių it virusas masiškai plinta elektroninių rūkymo prietaisų vartojimas. Tokius rūkalus jau išbando ir ketvirtokai, o dešimt procentų moksleivių kasdien rūko elektronines cigaretes. Šių tabako gaminių prekyba internete klesti, tačiau vieningai veikiančios sistemos tam pažaboti dar stokojama.

Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos.

Lietuvos abiturientai birželio 1 d. laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Vienoje iš Vilniaus gimnazijų egzaminą laikantys abiturientai skundėsi, kad dalis temų buvo nesuprantamos, o kitiems – labai lengvos. Visgi, didžioji dalis laikiusiųjų rašė samprotavimo temas.

Kur palikti mažamečius moksleivius, jei darželyje ar mokykloje dėl epidemijos paskelbtas karantinas? Iki šiol tėvai laužydavo galvas, spręsdami, ką daryti su į mokyklą negalinčiais eiti pradinukais, rizikuodavo palikti juos vienus ar net vesdavosi į savo darbus. Nuo naujųjų metų gera žinia mažųjų tėvams. Jei mokykla uždaryta dėl karantino, visi tėvai gaus išmokas. Tam iš valstybės biudžeto planuojama atseikėti beveik penkis milijonus eurų. Praėjusi žiema kaip reikiant parodė savo nasrus.

Dėl neigiamų demografijos tendencijų per metus moksleivių ir studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo dar 18 tūkstančių, skelbia Statistikos departamentas. Departamento duomenimis, 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų – tai yra 3,7 proc. mažiau, nei metais anksčiau. Labiausiai, 7,9 tūkstančiais arba beveik penktadaliu, sumažėjo besimokančių profesinėse įstaigose – šių moksleivių pernai rugsėjį buvo 34,2 tūkstančio.

Ketvirtadienio vakarą buvo paskelbti pokyčių konkurso „Talentas keisti“ finalininkai – į paskutinį etapą pateko 6 į vaikų gerovę orientuoto socialinio verslo idėjos. Jų autorių laukė dar viena gera žinia – šansai gauti finansavimą šiemet padvigubėjo.Geriausios konkurso idėjos įgyvendinimui „Tele2“ skirs 20 tūkst. eurų. Prie iniciatyvos šiemet prisijungia ir moterų įgalinimą skatinantis fondas „The Ella Fund“. Ši organizacija skirs dar vieną 20 tūkst.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių. Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai. Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą.

Viename Kanados kalnų slidinėjimo kurorte liudininkai nufilmavo kvapą gniaužiančią gelbėjimo operaciją. Moksleiviai pasirodė esantys drąsesni ir išradingesni už suaugusiuosius, ir savo koordinuotais veiksmais sugebėjo išgelbėti sunkiai susižaloti galėjusį 8-metį berniuką. Įvykis užfiksuotas „Grouse Mountain“ slidinėjimo kurorte netoli Vankuverio šių metų vasario pabaigoje. Berniukas kartu su savo tėvais ir trimete sesute keltuvu kilo į kalno viršų, tačiau prarado budrumą ir išslydo iš sėdynės.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

Rusijos ekonominė situacija dėl valdžios veiksmų ir sankcijų prastėja kasmet. Tačiau pasirodę pranešimai apie badaujančius vaikus privertė suklusti net ir Kremliaus politikus. Apie mokinius iš Kemerovo srities, kurie pradėjo alpti iš bado, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Interfaks“, citavusi regiono vaiko teisių apsaugos ombudsmeną Dmitrijų Kisliciną. Srities tarybos posėdžio metu valdininkas prabilo apie itin sunkią regiono šeimų padėtį.

Artėjant šalčiams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali neiti pradinukai ir 5 klasių mokiniai, skelbiama pranešime. Jeigu oro temperatūra yra 25 laipsniai žemiau nulio, į mokyklą gali neiti ir kitų klasių mokiniai. Apribojimai dėl šalčio negalioja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms. Į darželius vaikus pristato tėvai, todėl, kai šalta, jie turi pasirūpinti saugiu vaikų atvykimu.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Atsivertę savo elektroninio dienyno pranešimus moksleiviai regi ekstrasenso paslaugų žinutę, reklamuojančią galimybę pasikelti pažymius. Ir ją platina ne pats ekstrasensas, o moksleivis – pirmūnas, olimpiadų nugalėtojas. Pasirodo, kad ši ekstrasenso reklaminė akcija – ne kas kita, o moksleivių bandymas „patrolinti“ internetinio dienyno kūrėjus. Šie savo ruožtu patikino, kad tokie incidentai nebepasikartos.

Atgarsiai apie smurtą prestižinėje Kauno „Rasos“ gimnazijoje netyla. Į tv3.lt redakciją ketvirtadienį kreipėsi gimnazijos moksleiviai. Jie tikina žiną daugiau detalių apie muštynes, kurias mokyklos valdžia, jų teigimu, bando nuslėpti ir net grasina teismais, jeigu kas nors išdrįs prabilti. Gimnazijos vadovybė situaciją mato kitaip. Kitokia moksleivių versija Naujienų portalą pasiekė informacija, neva vienuoliktokas, kuris sumušė kastetu devintoką, iš mokyklos išėjo ne savo noru.

Įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nors ir nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, šalyje daugėja už tai nuteistų asmenų. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, dauguma jų – jauni žmonės, tarp jų esama ir moksleivių, teisiamųjų suole atsidūrusių dėl „žolės" suktinės.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleiviai pirmieji išbandė Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) parengtus valgiaraščius mokykloms. Atsižvelgiant į moksleivių pastabas valgiaraščiai toliau bus tobulinami ir galutinė jų versija bus pristatyta kitų metų pradžioje, teigiama išplatintame Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

Daugiau nei 4 tūkstančiai jaunųjų krepšininkų iš visos šalies rungtyniaus šių metų Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionate, kuriame 11-19 metų krepšininkės ir krepšininkai varžysis net 12-oje įvairaus amžiaus grupių, o sezono metu bus sužaista daugiau nei 3500 rungtynių. Nors oficialiai čempionatas startavo tik šį savaitgalį, krepšininkai kovas pradėjo jau vasarą. Moksleiviai rungėsi Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynėse, kurių finalinis turnyras šiandien finišavo Alytuje.

Į Alytaus ligoninę iš mokyklos buvo atvežti neaiškių medžiagų paveikti du nepilnamečiai. Kaip pranešė policija, penktadienį, apie 12.45 val., į Alytaus ligoninę iš Alytaus, Tvirtovės gatvėje esančios Dzūkijos pagrindinės mokyklos, buvo pristatyti du 15-mečiai. Paaugliams nustatytas nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis. Medikams suteikus pagalbą, nepilnamečiai gydomi ambulatoriškai.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.

Prasidėjus mokslo metams, tėvai prakalbo, jog moksleivių pratybų sąsiuviniai itin pabrango. Vidutiniškai, vienam vaikui pratybų rinkinys kainuoja apie 60 Eur, o štai kai kurie pakloja ir virš 70 Eur. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Tėvai tam prieštarauja ir tikina, jog jų nuomonės niekas neklausia: mokytojai tik  praneša, ką ir iki kada nusipirkti.

Mažųjų vilniečių tėvai su džiaugsmu pasitiko nuo rugsėjo sostinėje startuosiančias prailgintas grupes pradinukams mokyklose. Tačiau čia pat kilo ir nemažai klausimų, kaip modelis veiks, ar nenutiks taip, kad ne visiems vaikams užteks vietos, kodėl penktadieniais grupės dirbs trumpiau. Vilniaus vicemerė ramina, kad didesnių problemų, įgyvendinus naujoves, kilti neturėtų, o visi tėvai paslauga galės naudotis nemokamai.

Užkietėjusio sveikuolio parlamentaro Dainiaus Kepenio parengtose Sveikatos stiprinimo politikos gairėse nugulė daug pasiūlymų, kurie paliestų visus Lietuvos gyventojus nuo darželinukų iki senjorų. Valstiečių narys užsimojo pertvarkyti šalies sveikatos politiką, keisdamas įvairias jos sritis nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki alternatyvios medicinos įteisinimo ir premijų už sveiką gyvenseną.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis. Siekiant, kad darželinukai ir moksleiviai gautų daugiau kalcio, iki pilnametystės jie kiekvieną dieną privalės gauti po stiklinę, apie 200 mililitrų, pieno, o įvesti pieno prievolę ugdymo įstaigose siūlo Sveikatos apsaugos ministerija, pirmadienį pranešė LNK „Žinios“. Ugdymo įstaigos naują tvarką kritikuoja – mano, kad toks reikalavimas dėl pieno tiekimo yra perteklinis ir bus švaistomi valstybės lėšos.

 Iš Vyriausybės rezervo numatoma skirti 48,2 tūkst. eurų priimti Lietuvoje nuo neramumų Rytų Ukrainoje nukentėjusiems moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministerija šiomis lėšomis padengtų lydinčiojo pedagogo ir 15 moksleivių ugdymo bei gyvenimo Lietuvoje išlaidas nuo rugsėjo iki gruodžio pabaigos.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Rusijoje chemijos egzaminų metu vienai dvyliktokei, kad ji galėtų patekti į atsiskaitymą, teko nusimesti ir išsirengti vos ne nuogai. Dėl sugriežtintos tvarkos prie kiekvienos iš egzaminų rengimo vietos yra įrengtas metalo detektorius, kuris dažnai sukelia nepatogumų moksleiviams. Mokyklos atstovų teigimu, niekas to daryti jos nevertė, tačiau rusų valdininkai jau pradėjo šio įvykio tyrimą.

 Rytų Gruzijoje moksleivius į ekskursiją vežusiam mikroautobusui nulėkus nuo kelio ir nukritus į daubą žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė šalies žiniasklaida. Vienos Tbilisio mokyklos moksleivius vežusi transporto priemonė į avariją pateko ties Gombosio kalnų perėja Kachetijos regione. Kaip nurodoma naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose, per incidentą žuvo vienas vaikas ir trys suaugę moksleivių palydovai. Pažymima, kad dar apie 10 mikroautobuso keleivių patyrė įvairių traumų.

Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvos gimnazijose vyko Paskutinio skambučio šventė. Siūlome pasigrožėti gimnazistais, jų šventės akimirkomis. Kaip visada, labiausiai dėmesį traukė abiturientės, kurios atrodė ypač žavingai. Nuotraukų galerijoje - abiturientai iš Skuodo, Panevėžio, Kėdainių ir kitų miestų. Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų. Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos.

Šiemet moksleiviai su savo bendraklasiais nesiskirs iki birželio 15 d., išskyrus pradinukus ir abiturientus. Tiesa, ką, pailginus mokslo metus, moksleiviai veiks – neaišku. Tėvai piktinasi, jog už šias papildomas mokslo dienas jiems teks susimokėti. Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tv3.lt teigė, kad mokykla pati planuoja ugdymo turinį ir pati sprendžia, pritaiko sprendimus prie savo konteksto.

 Išvysti alkoholio butelį mokykloje atrodo neįsivaizduojama užduotis, tačiau Eržvilko gimnazijoje moksleivio nufilmuotas vaizdo įrašas šį mitą paneigė. Mokytojams skirto kambario spintelėje moksleivis nufilmavo ne vieną nugertą alkoholio butelį. Gavę šį skandalingą vaizdo įrašą vos per dvi valandas laidos „Prieš srovę“ kūrybinė grupė nuvyko į šią Jurbarko rajone esančią mokyklą patikrinti šios informacijos.

Kai kuriose šalies savivaldybėse, nuo rugsėjo planuojama pradėti įgyvendinti visos dienos mokyklos veiklos organizavimo bandomuosius modelius. Moksleiviams būtų sudarytos sąlygos ugdymo įstaigose likti iki 17 ar 19 valandos. Tokį ugdymą jau taikančių privačių mokyklų vadovai sako, jog prieš šiuos pokyčius, iš valstybinių mokyklų būtina išgyvendinti patyčias bei sukurti saugią aplinką vaikams.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) moksleivių krepšinio rungtynių metu užfiksuotas neeilinis agresijos protrūkis. Į greitą ataką nuskuodęs vienos iš komandų žaidėjas buvo pasiruošęs pradžiuginti žiūrovus įspūdingu dėjimu. Jaunuolis jau buvo pakilęs į orą, tačiau tada jį itin grubiai pargriovė priešininkų ekipos moksleivis. Po smūgio niekuo dėtas žaidėjas veikiamas didelio pagreičio skaudžiai trenkėsi į krepšio konstrukciją.