moksleiviai

Aprengti, apauti, nebemušami, bet nelaimingi – per apklausą paaugliai savo emocinę būseną įvertino vos 6-iais iš galimų 10-ies balų. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atlikta apklausa parodė, kad psichologiškai blogiau jaučiasi mergaitės, nei berniukai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Manau, šiuo metu vertinčiau kokiu šešetu–septynetu iš dešimties balų sistemos“, – teigė abiturientė Morta Kulikauskaitė.

Kai vaikai serga ir negali reguliariai lankyti mokyklos, juos gali išsekinti ne tik liga – atskyrimas nuo klasės ir draugų taip pat gali pakenkti. Norvegijos bendrovė „No Isolation“ sukūrė robotą AV1, kuris gali užimti vaiko vietą klasėje, būti jo akimis, ausimis ir balsu bei padėti jam palaikyti ryšį su klasės draugais, skelbia CNN. AV1 atrodo kaip tuščiavidurė, supaprastinta žmogaus galvos ir liemens versija. Jis gali suktis 360 laipsnių kampu ir turi kamerą, mikrofoną ir garsiakalbį.

Latvijos Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komisija antradienį pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios draudžia 1-6 klasių moksleiviams mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais, jeigu tai nėra būtina mokomajai medžiagai nagrinėti. Deputatai nusprendė, kad pataisos įsigalios 2025 metų vasario 1 dieną. Švietimo įstaigos turės nustatyti techninių priemonių naudojimo mokomajame ir auklėjamajame procese bei bendravimui sąlygas ir procedūras iki 2025 metų gegužės 31 dienos.

Gyvenantieji kaimuose prašo mokyklų pavėlinti pamokų laiką – vaikams trūksta miego. Vilniaus miesto moksleiviai taip pat prašo vėlinti pamokų laiką, nes jie susiduria ir su kita problema – rytinės automobilių spūstys. Daugumoje sostinės valstybinių mokyklų pamokos prasideda įprastu metu – 8 val. ryto. Kitose Vilniaus gimnazijose ar, dažniausiai privačiose mokyklose, pamokos prasideda apie 9 val. ryto.

Lietuvos geležinkelius valdanti „LTG Link“ studentams taiko 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, o moksleiviams – 30 proc. Šie skirtumai atsiranda dėl Transporto lengvatų įstatymo, kuris numato, kad studentams privaloma taikyti lengvatas kelionėms vietiniais maršrutais. Moksleiviams tokios įstatyminės lengvatos nėra numatytos, todėl „LTG Link“ nusprendė taikyti komercinę 30 proc. nuolaidą.

Lietuvos moksleiviai praėjusią savaitę Egipte vykusioje 36–ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius ir pagyrimo raštą. Kaip pranešė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), Lietuvai šioje olimpiadoje atstovavo keturi jaunieji informatikai. Bronzos medalį iškovojo geriausiai iš Lietuvos komandos narių pasirodęs Kauno Antano Smetonos gimnazijos III gimnazijos klasės moksleivis Marijonas Salvijus Keturakis, surinkęs 256,70 taško iš 600 galimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeskelbti detalių duomenų apie šalies mokyklų egzaminų rezultatus, tai sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Dėl priimto sprendimo šiandien spaudos konferencijoje pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, kuris teigė, kad visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas, o švietimo bendruomenė pati nuspręs, kokie ugdymo įstaigų rodikliai yra reikalingi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas, kritikos tokiam pasikeitimui negaili žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Savo socialiniuose tinkluose jis tvirtina, kad sprendimas nebeatskleisti informacijos apie švietimo įstaigų rezultatus, mažina skaidrumą.

Ką daryti, kad naujais mokslo metais patyčių mokyklose būtų kuo mažiau? Naujausio tyrimo duomenimis, net trečdalis vaikų patiria patyčias, o du trečdaliai pagalbos net nesikreipia. „Vaikų linijos“ psichologė pastebi, kad vaikai bijo būti skundikais, todėl nutyli užgauliojimus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Tadas – vienuoliktokas. Vaikinas pasakoja, kad ne kartą mokykloje jam teko kęsti patyčias ir bendraklasių užgauliojimus.

Lietuvoje kone kas antras moksleivis, atlikdamas namų darbus, kliaujasi dirbtiniu intelektu (DI), rodo bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc. Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.

Mokslo metų pradžios šventės prasidėjo ne tik džiūgaujančiais vaikais ir margaspalvėmis puokštėmis. Ankstų rytą bene trisdešimt sostinės mokyklų sulaukė laiškų rusų kalba su grasinimais, kad šios mokymo įstaigos užminuotos. Paaiškėjo, kad tai – melagiena. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į mokslo metų atidarymo šventę Vilniaus Senvagės gimnazijoje moksleiviai susirinko nešini kardeliais ir margiausių spalvų puokštėmis.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas. Anot valstybinės darbo inspekcijos, norint gauti laisvą pusdienį reikia nedelsti ir raštu (tinka ir elektroniniu paštu) kreiptis į darbdavį su prašymu pasinaudoti laisvu pusdieniu, jei jis jums priklauso.

Šiemet Mokslo ir žinių diena bus švenčiama skirtingai: vieni ją paminėjo jau penktadienį, kiti šventę rengs tikrąją rugsėjo 1 d. – sekmadienį. O dauguma gėles mokytojams neš pirmadienį. Vis tik alkoholio pardavimai jau 18-tus metus iš eilės bus draudžiami būtent Rugsėjo 1-ąją. Tad rytoj alkoholio parduotuvėse nebus galima įsigyti išvis, nors paprastai jis būtų parduodamas nuo 10 iki 15 val.

Atėjus rugsėjui keliuose nukentėjusių vaikų skaičius išauga kone trečdaliu. Policijos statistika rodo, kad šį mėnesį į eismo įvykius patenka net iki 70 vaikų, o dažniausiai nukenčia išsiblaškę į mokyklas keliaujantys pradinukai. Policijos teigimu, daugiau nei trečdalis tokių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių vaikų neatsargumo. Bernardinų sode paskutiniąsias vasaros dienas leidžiantys vaikai pasakoja pastebintys, kad jų bendraamžiai keliuose dažnai elgiasi visai neatsakingai.

Rengdamiesi rugsėjui, kuomet į šalies mokyklas po atostogų sugrįš moksleiviai, policijos ir „Lietuvos draudimo“ atstovai ketvirtadienį aptars vaikų saugumo šalies keliuose situaciją bei priemones, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Pauliaus Norvilos knyga „Saugus kelyje“. Joje dalijamasi vaikams skirtais patarimais ir įžvalgomis, kaip būti saugesniems mieste, gatvėje, kelyje, parke ar autobuse. Draudikų duomenimis, net 40 proc.

Įsibėgėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui mokyklinukų tėvai po truputėlį ruošiasi savo atžalų mokymosi sezonui. Tam ruošiasi ir įvairūs prekybos tinklai, kurių atstovų teigimu, didžiausio mokyklinių prekių pirkėjų antplūdžio jie tikisi paskutinę rugpjūčio savaitę.  Į pradinę mokyklą dukrą vedanti vilnietė Erika pasakoja, kad nors jos dukra jau nebėra pirmokė ir daug mokyklai reikalingų priemonių – tokių kaip flomasteriai, pieštukai, spalvotas popierius jau turi.

Tik saujelė abiturientų kiekvienais metais gali pasidžiaugti iš brandos egzaminų gavę 100 balų įvertinimus. O dar mažesnė jų dalis džiaugiasi net keliais gautais šimtukais. Vieni iš tokių abiturientų šiais metais buvo Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos abiturientas Martynas Vasilis ir Vilniaus licėjaus abiturientė Austėja, kurie su žurnalistais pasidalino, kaip jiems pavyko tinkamai pasiruošti svarbiausiems moksleivių egzaminams bei kokie ateities planai jų laukia.

Lenkijoje, ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė šį mėnesį įteisino draudimą atlikti privalomus namų darbus, plačiai diskutuojant apie būtinybę modernizuoti Lenkijos švietimo sistemą, kurioje, pasak kritikų, per daug dėmesio skiriama mokymuisi iš atminties ir namų darbams, o nepakankamai – kritiniam mąstymui ir kūrybiškumui. Pagal šį dekretą mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės.

Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Jei moksleivis atsisakys mokytis rusų kalbos iki šių metų birželio 21 dienos, jis ar ji galės pasirinkti kitą užsienio kalbą 2024–2025 mokslo metams. Mokinių tėvai apie savo sprendimą turės informuoti mokyklos direktorių, o mokymo įstaiga turės suteikti galimybę mokytis kitos užsienio kalbos.

Palaikymą Ukrainai Europos robotikos čempionate išreiškusioms vilniečių moksleivių komandoms – „Lituanica X“, „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ – skirtos Vilniaus miesto savivaldybės stipendijos edukacinėms veikloms. Komandoms iš viso skirta 3 tūkst. eurų, skelbia „Made in Vilnius“. „Moksleiviai čempionate išreiškė palaikymą Ukrainai ir ryžtingai atstovavo tvirtą Vilniaus, visos Lietuvos poziciją.

Kovo 14-ą dieną savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasidalino įrašu, kuriame teigiama, kad Širvintose ir toliau bus vykdoma Narkotikų kontrolės komisijos prevencinė veikla, kurios metu tarp nepilnamečių daiktų bus ieškoma psichoaktyvių medžiagų. „Užduotis Narkotikų komisijai aiški. Ne popieriukai ir lentelės – o intensyvus, tiesioginis darbas ir įvairi veikla.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo. Kaip nurodo ministerija, komisijoje dirbs patyrę fizikos mokytojai, ekspertai. Numatyta, kad komisija išvadas pateiks iki penktadienio. G. Jakšto teigimu, dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo užduočių su fizikos mokytojais bendravo Nacionalinė švietimo agentūra ir ministerijos atstovai.

Lietuvių moksleiviai Italijoje vykusiose robotikos varžybose atsisakė varžytis su rusais ir iškėlė Ukrainos bei Lietuvos vėliavas. Toks moksleivių poelgis stipriai sujaudino lietuvius – gražių žodžių jiems negailėjo ir politikai, ir kiti žmonės. Šviesos kariai Kaip „Facebook“ paskyroje skelbia „Talentų namai“ vadovaujantis partneris Justas Gavėnas, šiomis dienomis Italijoje vyksta tarptautinės robotikos varžybos.

Įvairovės edukacijos namai išleido leidinį paaugliams „O kaip man...“, kuriame pateikiami 39 klausimai ir atsakymai į santykių, lytiškumo ir brendimo klausimus. Naujasis leidinys įaudrino dalį visuomenės, mat kai kurie įžvelgia ankstyvą vaikų seksualizavimą. Rinkinyje „O kaip man...“ pateikiami atsakymai į 39 klausimus, kuriais moksleiviai dažnai nedrįsta diskutuoti su suaugusiaisiais.

Rusijos valdžia nusprendė į mokyklų mokymo programą įtraukti dalyką „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“, kuris vidurinių mokyklų moksleivius parengs galimam branduoliniam karui.  Pagal šį dalyką mokiniams bus pateikiama informacija apie masinio naikinimo ginklų kovines savybes ir naikinamąjį poveikį bei gynybos nuo jų būdus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos bus rodomos moksleiviams laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, praneša miesto taryba. „Okupantai ir toliau sistemingai primeta savo ideologiją Mariupolio vaikams.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Sparčiais tempais augantis moksleivių narkotikų vartojimas, paauglių smurtas ir smūgiai į veidą per pamokas, viešos patyčios ir keiksmažodžiai mokinių akivaizdoje. Su tuo vis dažniau susiduria mūsų mokytojai. Vienas žymiausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobas sako, kad jei taip ir toliau, mūsų laukia ne niūri, o juoda ateitis.  Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė dar vienas moksleivių smurto protrūkis – Panevėžyje per pertrauką mokyklos kieme 14-metė peiliu sužalojo savo bendraamžę. O kovą žiaurus incidentas įvyko ir vienoje Vilniaus mokyklų – berniukas kitiems vaikams stebint klasėje numovė kelnes kitam vaikui ir į užpakalį jėga įkišo plastikinį butelį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja opozicijos užmojį lytiškumo dalį iš Gyvenimo įgūdžių programos perkelti į dorinio ugdymo pamokas. Pasak parlamento vadovės, tai prieštarauja esminei programos idėjai. „Kalbant apie jos dalies išskaidymą – tas pasiūlymas atrodo prieštaraujantis pačios programos idėjai.

Šimtai įvairių projektų, skatinančių pažinti kultūros paveldą, pastarąją savaitę vyksta visuose Lietuvos kampeliuose. Pažintiniai pasivaikščiojimai, susitikimai su archeologais, tyrėjais, restauratoriais, architektais, menotyrininkais ir istorikais, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės ir dar daugiau kitų veiklų, į kurias kvietė Lietuvoje vykstantys Europos kultūros paveldo dienų renginiai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o patvirtinimą, kad lankėsi pas gydytoją, pacientai gali rasti savo E. sveikatos paskyroje.

Vokietijoje garsiausių klubų arenų ir stadionų apšvietimu besirūpinanti bendrovė „Ledvance“ skiria dėmesio ir Vilniaus sporto salių tobulinimui. Naujajame sezone Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) krepšininkai ir tūkstančiai Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai sportuos geresnėmis sąlygomis. SKM kartu su pasaulinės apšvietimo rinkos lyderių „Ledvance” iš esmės atnaujino ir modernizavo Fabijoniškių gimnazijos ir Taikos progimnazijos sporto salių apšvietimą.

„Rytais išėjus iš namų neįmanoma nepastebėti, kad prasidėjo mokslo metai – ir daugiau kaimynų tenka susitikti, ir automobilių keliuose padaugėja. Bet, žinokite, vieno dalyko aš niekaip nesuprantu ir kiekvieną kartą matydama baisiuosi“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Rimantė. Kiekvieną dieną tenka važiuoti į darbą pro mokyklą, kurioje mokosi vaikai iki aštuntos klasės.

Švietimo ir mokslo ministerija šeštadienį suskubo viešai paneigti melagingai plintančią informaciją, kad nuo šių mokslo metų mokyklose esą pradedama įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa, pagal kurią moksleiviai neva būtų mokomi „lytiškumo pagal LGBT ideologijos standartus“. „‼️ Dėmesio, plinta klaidinga informacija apie nuo rugsėjo mokyklose pradedamą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa.

15-ąjį kartą vykusiame projekte 30 moksleivių ministerijose bei Vyriausybės kanceliarijoje atliko savaitės praktiką. Penktadienį pasibaigusio projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ renginyje dalyviai Vyriausybėje pristatė savo įžvalgas šių metų projekto tema „Moksleiviai – Lietuvai pasaulyje“ ir bendravo su premjere Ingrida Šimonyte. Projekto dalyvius pasveikinusi premjerė kalbėjo, jog kiekviena karta – skirtinga ir ypatinga, jai tenka saviti iššūkiai.

Moksleiviai ir jų tėvai užplūdo parduotuves, artėjant rugsėjui jie perka mokyklines prekes, uniformas, vaikiškus drabužius ir batus. Vis tik ne visi reikalingų daiktų ieško parduotuvėse. Žmonės tikina, kad mokykliniais daiktais mainosi su kitais tėvais, todėl pavysta sutaupyti ir po 100 eurų ar dar daugiau. Štai dviejų moksleivių mama iš Vilniaus pasakojo, kad trečiokė dukra išaugo uniformą.

Pernai tik pusė būsimų Lietuvos pirmokų buvo patikrinti dėl tuberkuliozės. Ši liga pernai buvo nustatyta 23 testuotiems vaikams, šešiems diagnozuota atvira forma. Medikai sako, kad tėvai mažiau skiepija vaikus, tokiu būdu mažiau skiepija ir nuo tuberkuliozės. Lietuvoje skiepą nuo tuberkuliozės gauna kiekvienas ligoninėje gimęs naujagimis, pranešė LNK Žinios. Po to prieš mokyklą atliekamas Mantu reakcijos tyrimas.

Šiemet abiturientai valstybinį matematikos egzaminą išlaikė geriau nei pernai – jo neįveikė per 15 proc. laikiusiųjų. Pernai neišlaikė net 35 proc. Tiesa, yra manančių, kad ir užduotys šiemet buvo lengvesnės nei pernykštės, nors jų rengėjai su tuo nesutinka. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė apie 7 proc. moksleivių.  Daugiau nei mėnesį laukęs brandos egzaminų rezultatų abiturientas Simonas pagaliau sužinojo, kokie jie.

Produkto vadovas dažnam skamba lyg sudėtinga, ne kiekvienam perprantama profesija. Vis dėlto, šios specialybės atstovas Lukas Jablonskas sako, jog jo darbas yra labai įdomus ir skatinantis bendrauti, aktyviai domėtis bei suprasti aplinkinius. L. Jablonskas dirba lietuvių įkurtoje įmonėje „Vinted“. Kaip pasakoja Lukas, jo darbo dieną apibūdinti sudėtinga – kiekviena diena darbe yra vis kitokia.

Per koronaviruso pandemija trečdalis studentų priaugo svorio, moksleiviai valgė mažiau daržovių, penktadienį skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Universiteto mokslininkai 2022–2023 metais Lietuvoje atliko tyrimą, į kurį buvo įtrauktos trys atsitiktinės imtys: vienuoliktos klasės moksleiviai, kolegijų pirmo kurso studentai ir suaugusieji 20–64 metų gyventojai. Apklausta po maždaug pusantro tūkstančio kiekvienai iš šių grupių priklausiusių asmenų.

Ukrainiečių karo pabėgėlių vaikai nuo ateinančių mokslo metų darželiuose, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo mokyklose ugdysis bendrose klasėse kartu su visais mokiniais, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak pranešimo, vienerius metus nuo atvykimo ukrainiečiai turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi ir švietimo pagalbą.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Pernai Lietuvoje fiksuotas didžiausias darbo jėgos stygius – tokią žinią skelbia Europos Komisijos ataskaita. Šaliai stipriai trūksta darbuotojų paslaugų, statybų, pramonės sektoriuose. O atėjus šiltajam sezonui ypač stipriai darbuotojų pritrūko restoranai ir viešbučiai. Jie sako, kad negali prisikviesti jaunimo, nors jis anksčiau verždavosi užsidirbti pinigų mokslams ir poilsiui.

Leidžiasi 22-ojo Moksleivių krepšinio lygos (LIDL–MKL) sezono uždanga. Masiškiausios Lietuvos krepšinio lygos organizatoriai šį sezoną pristatė aibę naujovių, kurios padėjo į lygos veiklą įtraukti dar daugiau moksleivių, jų draugus, šeimos narių ir krepšinio sirgalių. Jau birželio 8 d., ketvirtadienį, Raudondvario pilyje įvyks iškilminga LIDL–MKL sezono uždarymo šventė.

Moksleivių krepšinio lyga (MKL) turės naują prezidentą. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, R. Kaukėnas MKL lygoje neatliko jokių funkcijų jau ilgą laiką, kadangi beveik visą buvusio krepšininko dėmesį atėmė krepšinio klubo Alytaus „Wolves“ valdymas. Gedimino Žiemelio įsteigtame klube R. Kaukėnas taip pat užima vadovaujančias pareigas. Gegužės pradžioje R. Kaukėnas buvo pričiuptas neblaivus prie automobilio vairo. Vilniuje sustabdytam R. Kaukėnui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Dar vieni neįkvepiantys moksleivių tyrimo rezultatai – kasdien fiziškai aktyvus vos kas devintas mokinys, daugiau nei pusė nevalgo pusryčių, o net vienam iš keturių vaikų sunku užmigti. Maža to, beveik pusė mokinių reguliariai nesivalo dantų. Daugėja ir pasitenkinimo gyvenimu nejaučiančių vaikų. Tyrimą atlikę mokslininkai piešia liūdnas prognozes – per mažai lakstantys ir judantys vaikai prasčiau ir mokosi, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir mokyklos, ir tėvai.

Vienas iš dešimties mokinių kasdien rūko tabako gaminius, kas penktas – elektronines cigaretes, auga nelaimingų vaikų skaičius, prastėja higienos įgūdžiai ir mityba, mažėja fizinio aktyvumo, rodo naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimas.  Anot vieno iš pagrindinių tyrimo organizatorių šalyje Kastyčio Šmigelsko, tyrimo metu vertinamos keturios dimensijos – gyvensena, psichikos sveikata ir gerovė, rizikinga elgsena ir socialiniai gerovės aspektai.