moksleiviai

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Viena motina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino anketos, kurią mokykloje turėjo užpildyti 10 klasę lankanti jos atžala, nuotrauka. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. „Tokias anketas vaikai (10 klasės mokiniai) pildė klasėje. Tėvai neinformuoti. Tikslas nežinomas“, – šalia anketos nuotraukos rašė motina.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius žada aiškintis situaciją Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur teisėsauga aiškinasi informaciją apie galimą piktnaudžiavimą klastojant moksleivių sąrašus. Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas. „Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina.

Paauglių smurto protrūkis Panevėžyje – dienos metu aštuntokei egzekuciją Senvagėje surengė 8 bendraamžės. Mergaitę jos ne tik tampė, talžė, bet pargriovusios dar ir spardė į galvą, grasindamos mirtimi. O visa tai nufilmavusios pačios išplatino internete.  Sumuštos mergaitės mama kreipėsi į policiją, tačiau skriaudikės dėl per jauno amžiaus, greičiausiai, atsakomybės išvengs – už jas atsakyti turės tėvai.

Kultūros pasas pasipildė 600 naujų paslaugų – šiuo metu moksleiviams nemokamai siūloma apie 1700 įvairių renginių, edukacinių užsiėmimų, antradienį pranešė Kultūros ministerija. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naują Kultūros paso paslaugų rinkinį, jame nurodomos naujos kultūros ir meno paslaugos, skirtos 1–12 klasių mokiniams. Iš viso naujas paslaugas pasiūlė per 200 įstaigų ar organizacijų.

Mokslo metų pradžią jaunimas paminėjo ir su svaigiaisiais gėrimais rankose. Nors rugsėjo pirmąją alkoholis parduotuvėse buvo nepardavinėjimas, jaunimas svaigiuosius gėrimus pirko baruose. Didelė dalis šalies mokyklų mokslo metus atidarė šiandien – ne rugsėjo 1-ąją, o antrąją dieną. Dėl to parduotuvėse visuotinis draudimas prekiauti alkoholiu šiandien negaliojo.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Prieš rugsėjo 1-ąją mokykloms išdalinti naujieji autobusiukai, kuriuose pirmą kartą šiais metais sumontuotos stebėjimo kameros. Tiesa, autobusiukais džiaugiasi ne visi regionai, o dalis vairuotojų naujose transporto priemonėse pasigenda kokybės ir kondicionavimo sistemų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau gyvena Rugsėjo 1-osios nuotaikomis. Penktadienį mokykloms buvo perduoti 47 geltonieji autobusiukai, kurių vertė siekia 2 milijonus eurų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Artėjant rugsėjo 1-ajai parduotuvės kanceliarinių prekių skyriuose – apsipirkinėjimo bumas. Tėveliai savo vaikams, besiruošiantiems naujiems mokslo metams, negaili ir kelių šimtų eurų. Ekonomistai visgi pataria nedaryti klaidos ir neskubėti iškart susipirkti visko. Mat neretai tik rugsėjį paaiškėja, ko reikia labiausiai. Vilnietė Dangira su savo antroke dukra parduotuvėje apžiūrinėja sąsiuvinius, nes jos apsipirkinėja naujiems mokslo metams.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Likus mažiau nei savaitei iki rugsėjo 1-osios, mokytojai vėl daro žygius dėl atlyginimų. Dauguma jų neturi galimybės dirbti pilnu krūviu – etatą turi mažiau nei ketvirtadalis šalies mokytojų, todėl dažnas uždirba už mažiau nei vidutinį mokytojų atlyginimą – apie 800 eurų atskaičiavus mokesčius. Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas, kaip ir kiti jo kolegos iš švietimo darbuotojų profsąjungos, pirmadienį susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas nuo rugsėjo atsisakyti šeimos gydytojų pažymų dėl vaikų pamokų nelankymo, ministerijos teigimu, buksuoja būtent švietimo bendruomenėje. Tačiau pastaroji teigia ieškanti būdų, kaip tėvams paprasčiau pateisinti vaikų pamokų nelankymą ne iki trijų, o iki penkių dienų. Vis tik panašu, kad, vaikui sirgus ilgiau, mokyklos vis tiek pageidaus gauti informaciją iš medikų.

Didelis, ypač didžiųjų miestų, tėvų galvos skausmas – kur dėti viduryje dienos pamokas baigiančius pradinukus ar priešmokyklinio amžiaus vaikus. Vienas tokių sprendimų – visos dienos mokyklos, suteikiančios vaikams galimybę ugdymo įstaigoje leisti laiką iki tol, kol jų tėvai baigs darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, praėjusiais mokslo metais 38-iuose Lietuvos mokyklose paleidusi bandomąjį visos dienos mokyklos projektą, paskelbė žadanti šią iniciatyvą plėsti.

Lietuvoje birželio 14 d. abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Laikiusieji neslėpė džiaugsmo, bet taip pat buvo ir dvejojančių, ar pavyks išlaikyti šių metų egzaminą. Be to, dalis abiturientų teigė, kad savo ateitį sies su užsienio universitetais arba šiuos metus praleis dirbdami ir niekur nestudijuos.

Moksleiviai klasėse jaučiasi it pirtyse, socialiniuose tinkluose dalinasi 40 laipsnių temperatūrą perkopusių termometrų nuotraukomis, o problema – tarsi įstrigusi. Tačiau sveikatos apsaugos ministras ir švietimo bendruomenė vienbalsiai sutinka, kad dabartinė situacija yra nenormali ir ją būtina keisti netrukus.

Alinantis karštis mokyklose tampa vis didesne problema. Vienas Kretingos moksleivis socialiniuose tinkluose viešina klasėje laikyto termometro nuotrauką, kuriame užfiksuota net 40 laipsnių karščio. Dėl itin didelio karščio bangos dalis Lietuvos mokyklų trumpina arba visai stabdo pamokas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai gali koreguoti ugdymo procesą ir, esant ypatingai karštiems orams, gali leisti vaikams neiti į mokyklą, jei oro sąlygos kelia pavojų mokinių sveikatai ir neleidžia užtikrinti tinkamų mokymosi sąlygų nei mokyklų patalpose, nei kitose aplinkose, rašoma pranešime.

Tėvų bendruomenė ir specialistai skambina pavojaus varpais: tarp moksleivių it virusas masiškai plinta elektroninių rūkymo prietaisų vartojimas. Tokius rūkalus jau išbando ir ketvirtokai, o dešimt procentų moksleivių kasdien rūko elektronines cigaretes. Šių tabako gaminių prekyba internete klesti, tačiau vieningai veikiančios sistemos tam pažaboti dar stokojama.

Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos.

Lietuvos abiturientai birželio 1 d. laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Vienoje iš Vilniaus gimnazijų egzaminą laikantys abiturientai skundėsi, kad dalis temų buvo nesuprantamos, o kitiems – labai lengvos. Visgi, didžioji dalis laikiusiųjų rašė samprotavimo temas.

Kur palikti mažamečius moksleivius, jei darželyje ar mokykloje dėl epidemijos paskelbtas karantinas? Iki šiol tėvai laužydavo galvas, spręsdami, ką daryti su į mokyklą negalinčiais eiti pradinukais, rizikuodavo palikti juos vienus ar net vesdavosi į savo darbus. Nuo naujųjų metų gera žinia mažųjų tėvams. Jei mokykla uždaryta dėl karantino, visi tėvai gaus išmokas. Tam iš valstybės biudžeto planuojama atseikėti beveik penkis milijonus eurų. Praėjusi žiema kaip reikiant parodė savo nasrus.

Dėl neigiamų demografijos tendencijų per metus moksleivių ir studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo dar 18 tūkstančių, skelbia Statistikos departamentas. Departamento duomenimis, 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų – tai yra 3,7 proc. mažiau, nei metais anksčiau. Labiausiai, 7,9 tūkstančiais arba beveik penktadaliu, sumažėjo besimokančių profesinėse įstaigose – šių moksleivių pernai rugsėjį buvo 34,2 tūkstančio.

Ketvirtadienio vakarą buvo paskelbti pokyčių konkurso „Talentas keisti“ finalininkai – į paskutinį etapą pateko 6 į vaikų gerovę orientuoto socialinio verslo idėjos. Jų autorių laukė dar viena gera žinia – šansai gauti finansavimą šiemet padvigubėjo.Geriausios konkurso idėjos įgyvendinimui „Tele2“ skirs 20 tūkst. eurų. Prie iniciatyvos šiemet prisijungia ir moterų įgalinimą skatinantis fondas „The Ella Fund“. Ši organizacija skirs dar vieną 20 tūkst.

Rikiuojant savivaldybes ne pagal akademinius, o įvairesnius rodiklius nuo mokinių savijautos iki pedagogų amžiaus, geriausia aplinka mokiniams augti ir tobulėti – visai ne didmiesčiuose, o Druskininkų savivaldybėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su penkiomis geriausiomis ir prasčiausiomis savivaldybėmis pagal švietimo parametrus.

Lietuvoje esama mokyklų, kurios per metus vaikų ugdymui skiria per 7,2 tūkst. eurų. Specialistai ironizuoja, kad už tokią sumą vaikams galima samdyti ne mokytojus ar korepetitorius, bet ir tarnus. Savo ruožtu, mokyklų vadovai pripažįsta, kad pateikti skaičiai kelia nerimą. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė tyrimą, kuriame apžvelgė, kiek Lietuvos gimnazijos ir pagrindinės mokyklos skiria lėšų vieno mokinio ugdymui per metus.

Lietuvos aštuntokai pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal turimus mobiliuosius telefonus, tačiau visoje Bendrijoje moksleiviams trūksta programavimo įgūdžių. Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai. Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą.

Viename Kanados kalnų slidinėjimo kurorte liudininkai nufilmavo kvapą gniaužiančią gelbėjimo operaciją. Moksleiviai pasirodė esantys drąsesni ir išradingesni už suaugusiuosius, ir savo koordinuotais veiksmais sugebėjo išgelbėti sunkiai susižaloti galėjusį 8-metį berniuką. Įvykis užfiksuotas „Grouse Mountain“ slidinėjimo kurorte netoli Vankuverio šių metų vasario pabaigoje. Berniukas kartu su savo tėvais ir trimete sesute keltuvu kilo į kalno viršų, tačiau prarado budrumą ir išslydo iš sėdynės.

Kylančias moksleivių elgesio problemas mokytojams galėtų padėti spręsti mokytojų padėjėjai, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Interviu naujienų portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ ministras ketvirtadienį pripažino, kad klasės, kuriose yra iki 30 moksleivių, yra per didelės, kad moksleivius, ypač 13-15 metų paauglius galėtų suvaldyti vienas mokytojas. „Dirbti su tokia klase jam jau sunku.

Rusijos ekonominė situacija dėl valdžios veiksmų ir sankcijų prastėja kasmet. Tačiau pasirodę pranešimai apie badaujančius vaikus privertė suklusti net ir Kremliaus politikus. Apie mokinius iš Kemerovo srities, kurie pradėjo alpti iš bado, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Interfaks“, citavusi regiono vaiko teisių apsaugos ombudsmeną Dmitrijų Kisliciną. Srities tarybos posėdžio metu valdininkas prabilo apie itin sunkią regiono šeimų padėtį.

Artėjant šalčiams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali neiti pradinukai ir 5 klasių mokiniai, skelbiama pranešime. Jeigu oro temperatūra yra 25 laipsniai žemiau nulio, į mokyklą gali neiti ir kitų klasių mokiniai. Apribojimai dėl šalčio negalioja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms. Į darželius vaikus pristato tėvai, todėl, kai šalta, jie turi pasirūpinti saugiu vaikų atvykimu.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Ugdymo įstaigas įprasta reitinguoti pagal jų akademinius rodiklius, absolventų sėkmę darbo rinkoje ar studijų programų populiarumą. Tačiau šįkart Lietuvoje pirmą kartą išrinktos mokyklos, kuriose moksleiviai ne tik gerai mokosi, bet ir gerai jaučiasi, ir pasiekia žymiai daugiau, nei iš jų buvo tikėtasi. Reitinge atsidūrusių mokyklų vadovai atskleidžia, kas jiems padėjo sukurti tokią puikią aplinką moksleiviams.

Atsivertę savo elektroninio dienyno pranešimus moksleiviai regi ekstrasenso paslaugų žinutę, reklamuojančią galimybę pasikelti pažymius. Ir ją platina ne pats ekstrasensas, o moksleivis – pirmūnas, olimpiadų nugalėtojas. Pasirodo, kad ši ekstrasenso reklaminė akcija – ne kas kita, o moksleivių bandymas „patrolinti“ internetinio dienyno kūrėjus. Šie savo ruožtu patikino, kad tokie incidentai nebepasikartos.

Atgarsiai apie smurtą prestižinėje Kauno „Rasos“ gimnazijoje netyla. Į tv3.lt redakciją ketvirtadienį kreipėsi gimnazijos moksleiviai. Jie tikina žiną daugiau detalių apie muštynes, kurias mokyklos valdžia, jų teigimu, bando nuslėpti ir net grasina teismais, jeigu kas nors išdrįs prabilti. Gimnazijos vadovybė situaciją mato kitaip. Kitokia moksleivių versija Naujienų portalą pasiekė informacija, neva vienuoliktokas, kuris sumušė kastetu devintoką, iš mokyklos išėjo ne savo noru.

Įtvirtinus baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nors ir nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, šalyje daugėja už tai nuteistų asmenų. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, dauguma jų – jauni žmonės, tarp jų esama ir moksleivių, teisiamųjų suole atsidūrusių dėl „žolės" suktinės.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos moksleiviai pirmieji išbandė Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) parengtus valgiaraščius mokykloms. Atsižvelgiant į moksleivių pastabas valgiaraščiai toliau bus tobulinami ir galutinė jų versija bus pristatyta kitų metų pradžioje, teigiama išplatintame Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime spaudai.

Daugiau nei 4 tūkstančiai jaunųjų krepšininkų iš visos šalies rungtyniaus šių metų Lietuvos moksleivių krepšinio lygos čempionate, kuriame 11-19 metų krepšininkės ir krepšininkai varžysis net 12-oje įvairaus amžiaus grupių, o sezono metu bus sužaista daugiau nei 3500 rungtynių. Nors oficialiai čempionatas startavo tik šį savaitgalį, krepšininkai kovas pradėjo jau vasarą. Moksleiviai rungėsi Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynėse, kurių finalinis turnyras šiandien finišavo Alytuje.

Į Alytaus ligoninę iš mokyklos buvo atvežti neaiškių medžiagų paveikti du nepilnamečiai. Kaip pranešė policija, penktadienį, apie 12.45 val., į Alytaus ligoninę iš Alytaus, Tvirtovės gatvėje esančios Dzūkijos pagrindinės mokyklos, buvo pristatyti du 15-mečiai. Paaugliams nustatytas nepatikslintų medžiagų toksinis poveikis. Medikams suteikus pagalbą, nepilnamečiai gydomi ambulatoriškai.

Tebesitęsiančios šalies demografinės problemos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) be darbo nepalieka. Ženkliai mažėjant moksleivių, reikia rūpintis mokyklų skaičiumi, racionaliai paskirstyti darbo vietas mokytojams. Net keliose šalies savivaldybėse moksleivių gretos susitraukė net penktadaliu, teko uždaryti ne vieną mokyklą. Ši problema opiausia Skuodui, Pagėgiams, Kupiškiui ir Joniškiui. Nuo 2002 m. Lietuvos gyventojų skaičius smuko 645,7 tūkst. (18,7 proc.