moksleiviai

Justina Karklelienė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro penktadienį rengiamoje atvirų durų dienoje galima daugiau sužinoti, kuo moksleiviai galėtų užsiimti po pamokų. Šiuo metu mažiau nei trečdalis Lietuvos vaikų lanko būrelius. Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi stiprinti mokytojų žinias, renovuoti pastatus, kur vyksta būreliai, pirkti naujas jiems reikalingas priemones.

Pirmą kartą išleidžiamoje ir Lietuvos jaunuosius talentus pristatysiančioje knygoje bus ir talentingiausių, gabiausių ir aktyviausių jaunųjų druskininkiečių biografijos. Kaip teigė Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, Druskininkuose sudarytos pačios geriausios galimybės ir sąlygos ne tik mokymuisi, bet ir mokinių saviraiškai. „Druskininkuose yra daug gabių, iniciatyvių vaikų.

 Kol būsimi pirmokai svajoja apie pirmąsias pamokas, tėveliai suka galvas, kaip ir už kiek reikės suruošti savo mažuosius. Ne paslaptis, kad pirmokų pasiruošimas mokyklai kainuoja bene brangiausiai, nes reikia pirkti viską nuo pradžių. Šiemet galima pastebėti, kad mokyklinių prekių kainos nežymiai ūgtelėjo. Priklausomai nuo to, ar reikia pirkti uniformą bei sportinę aprangą, į mokyklą vaiką galima išleisti tam skiriant nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.

Šiandien ypatinga diena tiems, kurie pirmą sykį, nedrąsiai, praveria mokyklos duris, tėvų lydimi neša gėles savo pirmajam mokytojui. Jų vyresni kolegos jaudulio jaučia kur kas mažiau, o ir rugsėjo 1-osios šventė, galbūt, jiems ne visada kelia tokį džiugesį kaip mažiesiems, tačiau svarbi tikrai ne ką mažiau.  Apie mokslų metų pradžios reikšmę, moksleivius ir šiandieninį mokytojo įvaizdi kalbamės su Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriumi Gediminu Urbonu.

Vykdydami Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą bei pasitinkant naujus mokslo metus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šalies mokyklose inicijuoja akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“.   Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“ – tai Lietuvos mokyklų bendruomenių savaitinė akcija, kurios tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, ...

Siūlome jums šiandien atidėti į šalį nerimą ir lūkesčius, pasidžiaugti diena, kuri jūsų vaiko atmintin įstrigs ilgam, ir praskleisti nežinomybės šydą: ką jūsų mokyklinukui žada žvaigždės? Avinas. Jis turi puikiausius šansus tapti pirmūnu ir klasės pažiba. Lengvai perpras tai, ką pasakos mokytojas, domėsis naujomis temomis, jo interesų ratas labai platus. Tačiau klystate jei tikitės, kad jūsų vaikas ramiai nusėdės vienoje vietoje.

Šiemet rugsėjo 1-ąją tėvai gali pasinaudoti įstatymo pataisa ir pasiėmę laisvą pusdienį palydėti savo vaikus į mokyklą. Tiesa, ne visiems tėvams ši pataisa yra taikoma. Tėvams, auginantiems vaiką iki 12 metų, leidžiama pasiimti ne daugiau kaip pusę darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną. Už pusdienį darbdavys moka vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Vaikui sulaukus 12-os, tėvai šia įstatymo pataisa pasinaudoti nebegali.

Indrė Urbaitė, LRT radijas, LRT.lt Keliolika sostinės gimnazijų ir aukštųjų mokyklų nuo rugsėjo keičia pamokų pradžios laiką. Pamokos šiems mokiniams prasidės pusvalandžiu ar valandą vėliau. Vėlinti pamokų laiką buvo siūloma jau keletą metų. Po ilgų diskusijų 17-olika Vilniaus gimnazijų ir licėjus nutarė nuo rugsėjo keisti pamokų pradžios laiką. Tikimasi, kad dėl to gerės mokinių savijauta, mokymosi rezultatai, taip pat bus išspręsta viešojo transporto perpildymo problema.

 Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Prieš Rugsėjo 1-ąją su pirmoku reikėtų aptarti būsimus pokyčius, padėti susiplanuoti darbotvarkę, sako šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. O jei į mokyklą pradėjęs vaikščioti pradinukas pareiškia, kad nebenori ten eiti, būtina išsiaiškinti priežastis. Antraip gali laukti nemalonios pasekmės: miego sutrikimai, nevalingas šlapinimasis, pilvo skausmai, dusulys, įspėja psichologė.

Lietuvos kelių policijos tarnyba kasmet atkreipia dėmesį, kad rugsėjo pradžioje transporto srautai neišvengiamai išauga, o kartu padidėja ir nelaimių rizika. Vairuotojai raginami būti itin atidūs gatvėse, prie kurių yra mokyklos. Patariama, prie mokymo įstaigų vairuoti itin atsargiai. Vaikai, paaugliai po vasaros atostogų gali būti išsiblaškę ir bėgti per gatvę neleistinose vietose.

Suvokti, pažinti, atrasti ir patirti kiną vyresnių klasių moksleivius kviečia „Skalvijos“ kino akademija (SKA). Jau aštuntus metus 9-12 klasių jaunuoliai čia leis laiką pažindindamiesi su iškiliomis kino asmenybėmis ir jų kūryba, filmuodami savo pirmuosius trumpametražius filmus, o vėliau – jų premjeras pristatydami „Skalvijos“ kino centro ekrane.

Nuo sausio mokinio krepšelį numatoma padidinti 15 litų - iki 3363 litų, jo dydis sieks 974 eurus. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, mokinio krepšelį siūloma kelti dėl mokyklų bibliotekininkų atlyginimų didinimo, taip pat siekiant mokytojams, kurie dirba su daugiau nei 22 mokiniais klasėje, padidinti atlygį už darbų tikrinimą - dabar šis atlygis vienodas už darbą nuo 12 mokinių. Preliminarus papildomų lėšų poreikis metams iš viso siekia 9,6 mln.

 Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo savivaldybėms perduos 48 naujus mokyklinius autobusus. Šiuos „Volkswagen Crafter“ markės autobusus, kuriuose yra 19 sėdimų vietų mokiniams, atviro konkurso būdu nupirko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokykliniams autobusams įsigyti šiemet buvo skirti 6 milijonai litų. „Manau, geltonieji autobusai visiškai pateisino mokyklų ir mokinių lūkesčius. Jie patogūs, gražūs ir saugūs.

Baigiant mokyklą net ir Lietuvoje moksleivių visada laukia išleistuvių šventė, kurioje nori sublizgėti kiekviena mergina ir vaikinas, tačiau tam reikia turėti skonį, mokėti gražiai pozuoti nuotraukoms, dailiai šypsotis.... O keletui porelių tai ypač pavyko, nes šie sublizgėjo visomis vaivorykštės spalvomis ir prajuokino pasaulį. Jų išleistuvių nuotraukos išgarsėjo visame pasaulyje. Tačiau net ir tarp visų šių keistų nuotraukų gali  atsirasti ta, kuri pamalonina ir pakelia dvasią.

Nuo 2015-ųjų Lietuvoje įvedant eurą, ketinama atnaujinti vadovėlius pradinukams, kuriuose minimas litas, rašo „Kauno diena“. Kaip dienraščiui patvirtino daugiausia mokymo priemonių išleidžiančios leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė, šiuo metu rengiamuose vadovėliuose bei pratybose jau yra įvardijamas euras. Tad nauji vadovėliai mokyklas turėtų pasiekti 2015-2016 mokslo metų pradžioje.

2014 m. liepos 26 - rugpjūčio 1 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje rinkosi jaunuoliai iš Armėnijos, Austrijos, Gruzijos, Juodkalnijos, Vokietijos, Turkijos ir Lietuvos – jaunimo mainų „Jaunimo žurnalistika Europai“ (Youth Journalism for Europe) dalyviai. Projekto dalyviai konstatavo, kad šiandieninėje visuomenėje informacijos „vartojimas“ vis dar yra didelė problema.

55-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje, liepos 3–13 d. vykusioje Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), sidabro medalį iškovojo Vilniaus licėjaus dvyliktokas Ignas Urbonavičius (mokytojas Benas Budvytis). Bronzos medalius pelnė Vilniaus licėjaus abiturientai Mykolas Blažonis ir Lukas Jonuška (mokytojas Benas Budvytis) bei VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Aidas Kilda (mokytojas Leonas Narkevičius), pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys ir Edinburgo hercogo apdovanojimuose dalyvaujantys mokiniai galės išbandyti elektroninio portfelio sistemą. Ji sudarys galimybes kaupti savo ugdymosi patirties įrodymus, juos klasifikuoti elektroninėje erdvėje ir prireikus, pateikti darbdaviui. Šios programos iniciatorius Lietuvoje Žilvinas Mažeikis „Žinių radijo“ laidai „Tinklas“ pabrėžė, kad mokymasis vyksta ne tik mokykloje ar universitete. „Mokomės kiekvieną dieną.

Iš 45-osios tarptautinės fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai grįžo su vienu bronzos ir keturiais sidabro medaliais. Tai pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiada vyko liepos 13–21 dienomis Astanoje, Kazachstane.

 Šiais metais brandos egzaminus laikę jaunuoliai pateikė mažiau nei pernai apeliacijų, patenkinta vos per 2 proc. jų, teigia Nacionalinis egzaminų centras (NEC). 2014 metais iš viso buvo pateiktos 1007 apeliacijos. Išnagrinėjus apeliacijai pateiktus darbus, pakeisti 23 įvertinimai. Visi jie padidinti. Palyginti su praėjusiais metais, apeliacijų skaičius sumažėjo. 2013 metais gautos 1339 apeliacijos.

Liepos 11 dieną Vilniuje, Valdovų rūmuose, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis apdovanojo geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus ir profesinių mokyklų absolventus. „Man itin džiugu, kad čia susirinkote iš įvairių Lietuvos regionų, skirtingų mokyklų – tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinių. Puikių rezultatų pasiekėte atkakliu darbu.

Geografijos ir fizikos egzaminų šiemet neišlaikė atitinkamai 1,9 ir 3,5 proc. laikiusiųjų. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) trečiadienį pranešė, kad geografijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 98,1 proc. iš 5164 jį laikiusių kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo du mokiniai. Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 3143 kandidatai, išlaikė 96,5 procento mokinių. Šimto balų įvertinimą gavo 0,89 proc. mokinių.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos, Švietimo politikos koordinatore Milda Kuraite.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė.  Apie lietuvių kalbos egzaminą kalbamės su Nacionalinio egzaminų centro direktore Saule Vingeliene.

Abiturientų graudenimai dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo atvėsti, bet štai dabar kyla nauja pasipiktinimų banga – lietuvių kalbos valstybinio egzamino neišlaikė 12 procentų moksleivių. Vieni abiturientai piktinasi Nacionalinio egzaminų centro vertinimo tvarka, kiti tik gūžčioja pečiais – egzaminas, rodės, nesunkus, o rezultatai nuvylė. Kai kurie mokytojai sako, kad šiuolaikiniai abiturientai – kosmopolitiniai valkatos, nevertinantys lietuvių kalbos.

Kaune, Lietuvos sporto universiteto bazėje, baigėsi savaitę trukusi „adidas Talent Camp“ vaikinų krepšinio stovykla. Perspektyvūs 14-17-os metų „Manijos Moksleivių krepšinio lygos“ žaidėjai septynias dienas gerino savo individualaus žaidimo įgūdžius, teigiama pranešime spaudai. „Džiaugiuosi jaunųjų krepšininkų darbu, - po stovyklos teigė „adidas Talent Camp“ direktorius Dainius Čiuprinskas.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Išsilavinusi, kritiškai ir sistemiškai mąstyti sugebanti kūrybinga asmenybė – valstybės ir tautos išlikimo sąlyga. Ypač XXI a. pasaulyje, kuriame auga konkurencija, kinta socialinė visuomenės struktūra, vis daugiau įtakos išsilavinimui, pasaulėžiūros formavimui turi naujausios informacinės ir kitos technologijos. Kaip tokią asmenybę išugdyti? Pasaulio istorijoje būta laikmečių, kuomet genijų koncentracija itin išaugdavo.

„Akistata“ rašė, kokiomis skaudžiomis moksleivių tragedijomis Lietuvoje buvo paženklinta mokslo metų pabaiga: kelios mirtinos eismo nelaimės, paauglės krytis nuo pastato stogo, berniuko žūtis vandenyje. Skaičiavome, kad per visus mokslo metus dėl įvairių nelaimių ir žiaurių nusikaltimų Lietuva neteko apie 30 moksleivių. Bet birželis, vasaros atostogų pradžia, buvo niekuo ne linksmesnis.

Atrodo mokslo metai tik ką pasibaigė, o iš tiesų pirmasis vasaros mėnuo jau eina į pabaigą! Nesnausk - vasaros dienų skaičius ribotas, todėl svarbu jas išnaudoti prasmingai! Nežinai kaip tai padaryti? Pasirūpink gera nuotaika, artimiausiais draugais ir išmaniuoju telefonu – štai keletas nepakeičiamų veiklų, kurios vasarą pavers pačia įsimintiniausia. 1. Pagaliau gali atsipūsti nuo mokslų ir kitų veiklų. Įsitaisęs hamake ar paplūdimyje perskaityk savo mėgstamo rašytojo knygą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nemato galimybių užtikrinti vidurinį ugdymą tautinių mažumų kalba, jei nebus surinktas bent minimalus reikiamas moksleivių skaičius. Ministerija neigiamai vertina Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovo Jaroslavo Narkevičiaus anksčiau įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse būtina užtikrinti, jog vidurinio ugdymo programa, t.y. iki dvyliktos klasės, bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

„Mano vaikai mokosi Londone, aš šioje mokymo sistemoje įžvelgiu daugiau privalumų nei Lietuvos“, – rašo antrus metus Britanijoje gyvenanti lietuvė. O ką šiuo klausimu manai tu? Kokią mokymo sistemą renkiesi ar rinksiesi savo vaikams? Kalba netaisyta Jau keli mėnesiai internetinėje erdvėje stebiu tarsi susišaudymą tarp rašančių apie mokyklas, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokyklų vadovų. Aštrios nuomonės, argumentai, mokinių kontrargumentai.

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto (KTU VPAI) inicijuotuose mokomuosiuose rinkimuose dalyvavusių Lietuvos moksleivių balsai pasiskirstė labai panašiai, kaip ir tikrųjų rinkėjų balsai rinkimuose į Europos Parlamentą. Moksleivių balsavimas – tai pirmą kartą Lietuvoje rengiamo socio-edukacinio projekto „Moksleiviai renka Europos Parlamentą“ dalis.

Po istorijos egzamino Vilniaus senamiesčio gatvėse sutikti moksleiviai džiūgavo - šis egzaminas buvo lengviausias iš visų laikytų. Abiturientai linksmai nusiteikę siurbčiojo alų kavinėje ir pasakojo, kad jų neišgąsdino ir suktesni klausimai apie architektūros, dailės, literatūros stilius. Šiemet istorijos egzaminą pasirinko laikyti, Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, 15 tūkst. 268 abiturientai – vienu procentu mažiau nei pernai. Egzamino trukmė – trys valandos.

Baigiantis dar vieniems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vasarą mokslus baigiantys moksleiviai ir nuolatinių (dieninių) skyrių studentai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d. imtinai.

Vilniaus „Žalgiris“ birželio 9-ąją vėl stos į kovą „SMScredit.lt A lygos“ čempionate. Pirmadienį 19.30 val. sostinės komanda savo aikštėje susitiks su pirmąją pergalę į savo sąskaitą turnyre neseniai įsirašiusia Alytaus „Dainava“. Vilniaus ekipa kviečia visus moksleivius stebėti šias rungtynes nemokamai! „Sveikiname visus moksleivius mokslo metų pabaigos ir vasaros atostogų pradžios proga, - sakė Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė.

Po valstybinio anglų kalbos egzamino dar aidi abiturientų raudos. Skundus rašantys moksleiviai guodėsi, kad egzaminas buvo per sunkus. Vakar vyko valstybinis lietuvių kalbos egzaminas ir panašu, kad jis, moksleivių tarpe, vertinamas daug geriau. Mokytojai ir abiturientai sutartinai sako, kad lietuvių kalbos egzaminas nebuvo sudėtingas. „Kalbėjau su nedideliu procentu mokinių, nes jie į mokyklą jau retai užsuka. Su tais mokiniais, kuriais bendravau, jų atsiliepimai yra geri.

Baigiasi nacionaliniai „Kuriame Respubliką“ projektai „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ ir „Atgal į ateitį“. Nuo vasario mėnesio daugiau kaip 5 tūkst. mokinių, susibūrusių į komandas, sprendė ne tik jiems, bet ir visai valstybei aktualias korupcijos, socialines ir kraštotyros problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose dalyvavo vaikai ir jaunuoliai iš beveik visos Lietuvos – 56 savivaldybių.

Nepaisant moksleivių protesto, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia nepakeitęs nuomonės, kad privalomas matematikos egzaminas yra reikalingas. „Nepakeitėme (nuomonės - BNS)“, - trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Ministras tvirtino suprantąs dėl naujo egzamino piketuojančius moksleivius. Jų vietoje, pasak D.Pavalkio, ir pats turbūt taip elgtųsi.

„Aš galiu tik pasakyti iš šalies nuomonę. Mano nuostata yra viena – egzaminai visą laiką buvo tokie patys ir jie iš esmės nesikeičia. Tai svarstymas ar jie buvo sunkesni ar lengvesni tėra blaškymasis. Kiekvienais metais egzaminas yra toks pats, jis nėra nei sunkesnis nei lengvesnis. Tik daug dirbtinio ažiotažo aplinkui kuriama ir sakyčiau beprasmiško“, – teigia Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Po anglų kalbos egzamino pasipylė abiturientų skundai, kad egzaminas buvo per sunkus.

Baigiantis mokslo metams ir jau ruošiantis kitiems birželio 4 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) rengiama apskritojo stalo diskusija „Koks turėtų būti šiandienos mokytojas“. Renginio metu kartu su moksleiviais, jų tėvais, pedagogais, švietimo politikais ir akademine bendruomene bus aptariamos švietimo inovacijos ir pedagogo vaidmuo ugdant visuomenės technologinį, teisinį ir ekonominį raštingumą.

Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė.

70 proc. mokinių pietauja mokyklų valgyklose, 12 proc. grįžta pavalgyti į namus, 8 proc. patys atsineša maisto į mokyklą, atskleidė mokykloms maistą tiekiančios įmonės „Pontem“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi mokinių apklausa, atlikta baigiantis šiems mokslo metams.

Lietuva gali pasigirti savo unikaliu gamtos grožiu: žaliuojančios lygumos ir kalvos, visą šalį išraižiusios upės ir upeliūkščiai, nedidelis Baltijos jūros pakrantės gabalėlis, kuris sužavi kiekvieną atvykusį. Visa tai – mūsų pasididžiavimas, kuriuo turime ne tik didžiuotis, bet ir puoselėti. Kiekvienas turime suvokti aplinkosaugos svarbą ir rūpintis mus supančia aplinka.

„Iš konferencijos išsinešiau kūrybiško mokymo(si) idėjų banką, kurį sėkmingai atidarysiu reikiamu metu ateityje“. Tokie Vilniaus licėjaus mokytojos Jolitos Milaknienės žodžiai palydėjo gegužės 20 dieną Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje vykusią kūrybiško mokymo(si) konferenciją, kurioje Vilniaus regiono mokyklos pristatė šiais metais „Kūrybinių partnerysčių“ projekte įgyvendintas veiklas.

Tik prasidėjusi 2014 m. valstybinių brandos egzaminų sesija moksleiviams sukėlė daugybę emocijų, o pasipiktinusių abiturientų mintys užplūdo naujienų portalus. Diskusijas paskatino šeštadienį vykęs valstybinis anglų kalbos egzaminas. Šiemet laikyti šį egzaminą pasirinko dar daugiau abiturientų nei anksčiau: 17 tūkst. 849 moksleivių, taigi, net 46 procentai visų laikančių egzaminus. ,,Švietimo sistema linksmai tyčiojasi iš moksleivių.“ , ,,Anglų kalbos egzaminas – pasityčiojimas iš gabių mokinių.

Brėkštant ankstyvam gegužės 20 d. rytui, KTU atvirų dienų organizatoriai Laisvės alėją papuošė 2 tūkst. pakabų su kvietimais, raginančiais moksleivius „padžiauti“ uniformas ir atvykti į „Nuotykių dieną su KTU“. Pažinti mokslą per pramogą gegužės 21 d. „Santakos“ slėnyje panoro beveik tūkstantis moksleivių iš visos Lietuvos.

„Kiek pamokų metu išmoks jūsų vaikas lemia net ir klasės temperatūra bei apšvietimas“, - sako pradinių klasių mokytoja Irena Černiauskienė. Atidžiai įvertinti temperatūrą klasėje bei apšvietimo kokybę raginama ne tik saulėtuoju metu laiku, kai akinantys spinduliai trukdo susikaupti bei vargina akis, bet ištisus metus. Prieš kelis metus atliktos visuomenės sveikatos kontrolės rezultatai atskleidė, kad vos trečdalis patikrintų mokyklų patalpų atitiko apšvietimo reikalavimus.

Lietuvos moksleiviai baigę mokslus gali rinktis ne tik tradicinius ateities variantus – studijas bei darbą – bet ir praktiką, kuri padėtų lengviau apsispręsti dėl tolimesnės karjeros. Šią idėją jau kelerius metus įgyvendina kompanija „Barclays“, kuri priima į mokamą praktiką, o vėliau įdarbina mokyklų bei kolegijų abiturientus. Tokią programą pradėjusi Didžiojoje Britanijoje, kelis metus kompanija ją įgyvendina Lietuvoje ir JAV.