moksleiviai

Kol dauguma rūpinasi ką valgo ir ko ne darželinukai, panašu, jog moksleivių mityba - užmiršta. Ar iš tiesų žinote ką jūsų vaikas valgo mokyklos valgykloje? Sveikatos specialistai tikina, jog moksleivių mityba ugdymo įstaigose – skurdi. Patiekalai gaminami per riebiai, dažnai naudojami ne tik vaikų sveikatai nenaudingi, bet ir kenksmingi produktai.

Mokslo metai nauji – bėdos tos pačios. Pedagogai nė neketina atsisakyti brangiųjų pratybų. Pastarųjų reikalauja ir kūno kultūros mokytojai. Tuo tarpu tėvai niršta, jog kasmet pratybos brangsta, o naudos esą iš jų nėra. Švietimo ir mokslo ministerija į pratybų sąsiuvinių turinį – nesikiša. „Mes sulaukiame tėvų skambučių, įvairiausių nusiskundimų dėl pratybų sąsiuvinių. Pernai jie buvo brangūs, bet šiemet dar brangesni.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Latvijoje moksleiviams gali būti uždrausta pasirinkti kalbą, kuria jie laiko egzaminus; egzaminai būtų laikomi tik latvių kalba, rodo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtos centralizuotų egzaminų taisyklių pataisos. Pagal dabar galiojančias taisykles moksleiviai, besimokantys pagal nacionalinių mažumų programas, turi teisę pasirinkti kalbą, kuria laikys centralizuotus egzaminus: latvių arba rusų. Egzaminų medžiaga rengiama latvių kalba, o darbo atlikimo kalbą pasirenka pats moksleivis.

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Stresas ir egzaminai didžiajai daliai moksleivių ar studentų yra neatsiejami dalykai. Nesvarbu, kiek kartų būtų kartojama, kad jaudinimasis gali tik pakenkti egzaminų rezultatams, įtampos suvaldymas jaunam žmogui – tikras iššūkis. Deja, daliai jaunuolių egzaminų sesija atneša ne išsvajotus įvertinimus, bet nervinį išsekimą ir ligų protrūkį. Sveikatos specialistai pastebi, kad nors psichologinis raštingumas Lietuvoje kyla, mokymuisi susidoroti su stresu vis dar skiriama per mažai dėmesio.

Socialiniuose tinkluose pasklidęs Telšių Žemaitės gimnazijoje vykusios pamokos pavyzdys daro gėdą švietimo sistemai, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Apmaudu, kad mokytojai drįsta mokyti vaikus mėgėjiškai, nepasigilinę nei į ugdymo programas, nei į mokslinę informaciją. Šis atvejis dar kartą parodė, kad švietimo sistemoje tikrai reikalingi pokyčiai, kad kiekviena mokykla ir kiekvienas mokytojas užtikrintų kokybišką mokymą.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso. Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu.

Sostinėje prie Švietimo ir mokslo ministerijos aidėjo moksleivių, nenorinčių ilgesnių mokslo metų, šūkiai. Šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų priešpiet prie ministerijos išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo link Vyriausybės. „Mūsų neįtikino ministerijos argumentai, kad pamokų skaičiaus didinimas pagerintų ugdymosi kokybę“, - sako protesto akciją organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Vieno iš pagrindinių Estijos internetinių leidinių „Postimees“ redakcija gavo laišką iš vietos rusakalbės mamos, kuri pasipiktino mokykloje jos antrokui sūnui dėstoma istorija. Motinai nepatiko, ji pergyveno, kad „sūnus yra statomas į nepatogią padėtį“: literatūros pamokoje skaitomoje knygoje negatyviai atsiliepiama apie rusus, primenamas pokario metais vykdytas trėmimas.

Maudynės sraunioje upėje prie galingo krioklio neatrodo pati saugiausia pramoga, kurią gali pasiūlyti vadovas moksleivių išvykos metu. Tačiau Ganoje esą dažnai nepaisoma saugos. Gal maudynės ir būtų pasibaigusios laimingai, bet besimaudančius moksleivius čia užklupo staigi audra, ji iš šaknų išvertė milžiniškus medžius, ir šie užgriuvo tiesiai ant kelių dešimčių besimaudančių moksleivių ir juos lydinčių asmenų. 18 nelaimėlių žuvo iškart, du ligoninėje.

Ketvirtadienį, Valstybės atkūrimo dieną, apie 2 tūkst. moksleivių žygiavo sostinės gatvėmis, aplankydami svarbiausias su nepriklausomybės atkūrimu susijusias miesto vietas.

Uostamiesčio antrokai pirmieji šalyje ėmė lankyti privalomas plaukimo pamokas. Šiais mokslo metais plaukti išmoks kone du tūkstančiai mažųjų klaipėdiečių. Kad tokios pamokos – būtinos, neleidžia abejoti statistika. Kasmet nuskęsta visa klasė vaikų ir keli šimtai suaugusiųjų. Šiuos mokslo metus Klaipėdos antrokai pradeda naujovėmis: kartą per savaitę, vietoj įprastos kūno kultūros pamokos sporto salėje, pamoka vyks baseine.

Naujų mokslo metų šventė paliečia ne tik tėvelius su vaikus, pedagogus ir jaunus žmones. Šventę ausims dovanoja linksmai nusiteikę bendruomenės, kupinos sveikinimų ir linkėjimų, o pro akis nuo ankstyvo ryto nepraslysta gatvėmis žygiuojančios išsipuošusios dailiosios lyties atstovės. Ši rugsėjo 1–oji ne išimtis. Oras buvo lyg užsakytas: protarpiais išlindusią saulę ir karščio bangą atvėsindavo vėjo gūsiai.

Vasaros pabaigoje pasipylė vaikų traumos. Iš poilsio vietų į namus grįžtantys vaikai dar turi daug laisvo laiko ir šėlioja, kas dažnai baigiasi galūnių ir galvos traumomis. Su dar didesniu nerimu medikai laukia rugsėjo pradžios, kai pasipils vaikų traumos iš mokyklų. 13-metė Viktorija ir pati negali patikėti, kaip atsidūrė ligoninėje. Pavakare lauke, ant žolės, kaip jai įprasta, sumanė padaryti mergaičių taip mėgstamą vadinamąją saulutę - persivertimą į šalį pasisukant.

Šeštadienio vakarą Vilniuje, Kalnų parke, Ansamblių vakaru baigiasi Moksleivių dainų šventė. Šiemetinės Ansamblių vakaro koncertas pavadintas „Koks gražus tavo veidas, gimtine“. Tai margiausias, judriausias ir linksmiausias Dainų šventės renginys. Į Kalnų parką susirinkę per 5 tūkst. dalyvių šoks, gros, dainuos, žais. Vakaronėje bus galima išgirsti ir iš močiučių, promočiučių skrynių „ištrauktų“, ir tik šiam Ansamblių vakarui parašytų kūrinių, teigia Švietimo ir mokslo ministerija.

Liepos pradžioje Vilniuje vyksiančios moksleivių dainų šventės dalyviai gyvens sostinės mokyklose, tačiau dar neaišku, ar visose jie gaus maitinimą, mat ne visos valgyklos nori įsileisti šventės dalyvių maitinimo konkursą laimėjusią įmonę „Pontem“. „Derybos, diskusijos vyksta ir tikimės, kad artimiausiu metu (...) tos sutartys atsiras arba žiūrėsime, sprendimai bus kiti – bus statomos palapinės ir jose bus maitinama.

Rusijoje netyla kalbos ir kaltųjų paieškos dėl 14 vaikų gyvybių (žuvo 13 vaikų, dar vienas yra paskelbtas dingusiu be žinios) nusinešusios nelaimės. Vaikai kartu su nepatyrusiais vedliais išplaukė audros metu, o stovyklos organizacija ir vaikų gelbėjimo operacija kelia vis daugiau artimųjų ir žiniasklaidos klausimų. viso lemtingą dieną ežeru plaukė 51 žmogus (47 vaikai ir 4 grupės vadovai). žuvo 13 vaikų, dar vienas yra laikomas dingusiu be žinios.

Brazilijos San Paulo valstijoje trečiadienio vakarą į tarpeklį nukritus autobusui, žuvo mažiausiai 18 žmonių, sužeisti 28, pranešė pareigūnai, kurie nurodė, kad dauguma aukų yra moksleiviai. Tragedija įvyko maždaug 120 km nuo šalies ekonominės sostinės, kai vairuotojas nesuvaldė autobuso ir rėžėsi į uolą kirtęs priešingo eismo juostą. Dėl smūgio autobusas, kuriuo važiavo 46 keleiviai, apvirto ir nukrito į tarpeklį, sakė gelbėtojai. Žiniasklaida pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra ir vairuotojas.

„Žmonės, kurie sako, kad idėjos gimsta savaime, meluoja. Norint „pagimdyti“ idėją, reikia jai suteikti komfortiškas sąlygas. Tai – tarsi laboratorija, kuri susideda iš aplankytų šalių, naujų pažinčių, perskaitytų knygų, valgytų patiekalų“, – teigia įmonės „Virtuvės mitų griovėjai“ (VMG) vadovas Alfas Ivanauskas. Jauniems žmonėms, besirenkantiems gyvenimo kelią, jis rekomenduoja klausytis tik savęs, ir plėsti savo pasaulėžiūrą.

Mažas pajamas gaunančios šeimos turėtų gauti nebe 45,6 euro mokinio reikmenims įsigyti, o 57 eurus. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės siūlymui antradienį pritarta po pateikimo. Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius atkreipė dėmesį, kad išmoka mokinio reikmenims įsigyti nekeista nuo 2007 metų. Tuo metu vartojimo prekių ir paslaugų kainos vis kyla.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atgaivino prisiminimus apie sovietinius pionierius – pasirašė dekretą dėl Rusijos moksleivių judėjimo (Rossijskoje dviženije školnikov), kurio tikslas tobulinti valstybės politiką augančios kartos auklėjimo srityje ir skatinti asmenybės formavimąsi remiantis „rusiškos visuomenės vertybių sistema“. Rusijos žiniasklaida iš karto pastebėjo šio judėjimo panašumą į sovietinio laikotarpio pionierių organizaciją, kurios nariais buvo milijonai Sovietų...

„Kai buvau mažas, man rungtynės buvo šventė. Ruošdavausi ir ėjau į jas su ūpu. Dabar žiūriu – eina vaikas, tįsia tašę nuliūdęs. Tai – nenormalu“, - kalbėjo Lietuvos kepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis per naujo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos sezono pristatymą. Kodėl nenormalu? Nes krūviai pernelyg dideli. „Keturios rungtynės per savaitę? Alio? Apie ką ten kalbėti. Tas vaikas turi tobulinti meistriškumą.

Tik kas penktas moksleivis naujus mokslo metus pradėjo turėdamas savo asmeninę sąskaitą ir banko mokėjimo kortelę, parodė DNB tyrimas. Kad jų nepilnamečiai vaikai turi asmeninę mokėjimo kortelę, nurodė 18 proc. apklaustų tėvų. Likusiųjų tėvų (82 proc.) vaikai atsiskaito tik grynaisiais. Tėvai, kurių vaikai neturi mokėjimo kortelės, nurodo manantys, kad jų vaikas dar per mažas turėti kortelę (39 proc.) arba tiesiog vaikams mokėjimo kortelės nereikia (26 proc.

Intensyvus eismas prie mokyklų ne retai tampa opia problema tiek mokyklų administracijoms, tiek saugaus eismo specialistams, juk, iš pirmo žvilgsnio, skuodžiantys automobiliai ir taip pat dažnai palakstyti netinkamose vietose mėgstantys vaikai – tikras receptas nelaimei. Neramina ir tai, jog iš visų eismo dalyvių, Lietuvoje avarijos metu didžiausią riziką žūti turi būtent pėstieji.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Nuo rytdienos sostinės pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų. Savivaldybės Tarybos sprendimu, rugpjūčio 15 dieną įsigalioja  nauja 365 dienų terminuoto bilieto rūšis, skirta Vilniaus pirmų-ketvirtų klasių moksleiviams. Pradinuko bilietą bus galima įsigyti visose įprastose platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu, taip pat internetu svetainėje mano.vilniustransport.lt bei mobiliojoje programėlėje m.Ticket.

Eiti į mokyklą ir nelaikyti egzaminų. Turbūt tai – daugelio mokinių svajonė. Regis, kada nors ji gali tapti realybe. Ekspertai pripažįsta, kad egzaminai nebūtinai atskleidžia jaunuolių gebėjimus. Kur kas pažangiau esą būtų kaupti segtuvą, bylojantį apie moksleivio pasiekimus ir pažangą. Tik ar jau esame tam pribrendę? Šiomis dienomis moksleiviams nerūpi nei pamokos, nei krūva laukiančių egzaminų. Tačiau, kai išaušta lemiama diena, žinių bagažo užtenka toli gražu ne visiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.

 Daugiausiai abiturientų šiemet renkasi socialinius ir medicinos mokslus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, iš šiuo metu 29,2 tūkst. užsiregistravusiųjų stoti, beveik 40 proc. renkasi socialinius mokslus, o ketvirtadalis - su medicina susijusius mokslus, pranešė LNK televizijos žinios. „Natūralu, geri atlyginimai, įsidarbinimo galimybės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra labai geros.

Vienoje Kauno katalikiškų mokyklų užsimezgę artimi santykiai tarp lietuvių kalbos mokytojos ir aštuntoko baigsis teisme. Kauno prokurorai baigė tyrimą dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamečiu ir baudžiamąją bylą perdavė teismui. Galimas seksualinis nusikaltimas išaiškėjo, kai penkiolikmečio tėvai sūnaus telefone aptiko įtartinas trumpąsias žinutes. Moksleivio tėvai pirmiausiai kreipėsi į mokyklos vadovus. Esą drauge buvo nuspręsta skandalo neviešinti ir viską palikti ramybėje.

Šįmet jau antrąkart vyko moksleiviams skirtas edukacinis projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“, kurio metu buvo imami mėginiai nuo moksleivių delnų. Nors lyginant su pernai metais, tyrimų rezultatai yra šiek tiek geresni, visgi dar didelė vaikų dalis stokoja asmeninės higienos įgūdžių, nes jų rankos yra užterštos ligas sukeliančiomis bakterijomis. Jei pernai virš 60 proc. moksleivių stokojo gebėjimo tinkamai plautis rankas, tai šįmet šis skaičius siekė 46 procentus.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikyti rinkosi daugiau kaip 13 tūkst. kandidatų. Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai.

Vilniaus krepšinio lygos (VKL) Mokyklų taurės čempionai tradiciškai sezoną užbaigia draugiškomis rungtynėmis su žinomų vyrų komanda „Kažkur Matyti“. Šiemet VKL Moksleivių taurę iškovojo Antakalnio gimnazijos komanda, finale įveikusi Žirmūnų gimnazijos krepšininkus. Ketvirtadienio popietę Antakalnio gimnazistai susirėmė su „Kažkur Matytais“, kurių atakoms dirigavo iš Eurovizijos grįžęs Vaidas Baumila. Pirmaujanti komanda rungtynėse keitėsi 19 kartų. 14 kartų rezultatas buvo lygus.

Šiandien Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo.

Po žurnalo ,,Reitingai“ paskelbtų pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų reitingų kilo didžiulis šaršalas. Vieni žeria kaltinimus esą šie reitingai nėra patikimi, kiti sako, kad kaltintojai buvo prastai įvertinti, todėl dabar bando gintis. Treti tiesiog džiaugiasi geru įvertinimu ir pasakoja apie pasiektus rezulatatus. „Geroji bet kokių reitingų pusė yra ta, kad jie visuomenėje skatina diskusijas, domėjimąsi nagrinėjamais klausimais, detaliau analizuojama situacija.

Parlamentarai ketvirtadienį nepritarė, kad privalomas mokslas Lietuvoje turėtų būti ne iki 16, o iki 18 metų. Už tokią Konstitucijos pataisą po pirmojo svarstymo balsavo 46 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 Seimo narys. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Pagrindiniame šalies įstatyme siūlyta numatyti, kad mokslas būtų privalomas asmenims iki 18 metų. Dabar jis privalomas iki 16 metų.

Jau kone kasdien po mašinų ratais pakliūvant vaikams, policija griebiasi už galvos – moksleiviai partrenkiami, tačiau nei vairuotojai, nei tėvai išvadų nedaro. Vaikus į mokyklą jie išleidžia dviračiais be spalvotų liemenių, ne visi suaugusieji mažylius vežioja ir specialiose kėdutėse. Ką jau kalbėti apie vaikų protinimą – išlipus iš mokyklinio autobusiuko nebėgti per gatvę strimgalviais, ar kalbėtis su vairuotojais, kad neskubėtų vaikų išleisti iš mokyklinių autobusų.

Antradienį, Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje šio rajono Gadūnavo seniūnijos Kęstaičių kaimo gyventojams – moksleiviams Dainiui Gecevičiui ir jo dvynėms sesėms Živilei ir Dovilei Gecevičiūtėms buvo įteikti padėkos raštai už ryžtą ir pasiaukojimą gesinant miško gaisrą.  Jų dėka šių metų balandžio 22 d.  pavyko ne tik sutramdyti miško jaunuolyne kilusį gaisrą, bet ir apsaugoti namus nuo ugnies.

Šiais metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai, tai yra 1283 jaunuoliais mažiau negu praėjusiaisiais metais. Vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,42 egzamino, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 21 tūkst. 95 kandidatai – tai 1 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Gerokai padaugėjo norinčiųjų laikyti užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą.

 „Studijų savaitė 2015“, sukviečianti miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8–12 klasių mokinius, Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje (Gimnazijos g. 3) šiemet vyks penktą kartą. Šis renginys – tai puiki galimybė pasianalizuoti savo poreikius ir galimybes, atlikti gebėjimų, studijų srities, profesijos pasirinkimo testus, gauti konkrečios informacijos apie aukštąsias mokyklas, studijų programas, išsiaiškinti stojimo sąlygas.

Vasario mėnesį mokyklose minint abiturientų taip laukiamą šventę – šimtadienį, vis daugiau dvyliktokų pradeda nerimauti dėl artėjančių brandos egzaminų. Labiausiai stebina tai, kad dėl informacijos stokos moksleiviai bijo ne paties žinių patikrinimo, o to, kaip jas bus reikalaujama įrodyti egzamino metu. „Egzamino rezultatai – sėkmės reikalas. Niekada negali žinoti, ko bus prašoma, kokios temos bus nagrinėjamos.

Nuo sausio šalies moksleiviai gali įgyti vertingos informacinių technologijų (IT) patirties nemokamame e. pamokų cikle IT KITAIP, kurį organizuoja iniciatyva „Misija: karjera“, „Tech City Lietuva“ ir užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. Artimiausios e. pamokos vyks vasario 12 dieną 11 valandą ir 19 dieną 17 valandą. Sausio viduryje prasidėjęs nuotolinis pamokų ciklas skirtas 9–12 klasių mokiniams.

Netrukus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasidės jau šeštą kartą rengiamas vis labiau populiarėjantis projektas „Moksleivi, pabūk studentu“. Šio projekto naujiena – nuo šiol dalyviai, kurie stoja į VDU per išankstinį priėmimą arba pretenduoja į valstybės nefinansuojamą vietą ne per LAMABPO sistemą, gauna papildomai 0,5 balo prie bendro konkursinio balo.

Vasario 6 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (Nemuno g. 33) duris atvers pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. Jame įrengtos modernios laboratorinės įrangos vertė siekia daugiau nei 58 tūkst. eurų. Centro tikslas – populiarinti technologinės pakraipos studijas, pranešė KTU atstovai.

 Nepatogūs suolai, sunkios kuprinės, nuolat į kompiuterių ekranus įbestas žvilgsnis ir nepakankamas judėjimas. Tokia Lietuvos moksleivių kasdienybė. Specialistų teigimu daugelis moksleivių ir jų tėvų per mažai dėmesio skiria aktyviai vaikų veiklai ir taisyklingai laikysenai. „Moksleiviai iš tiesų rizikuoja, kad dėl nepritaikytos darbo vietos, per sunkios kuprinės nešiojimo stuburas gali iškrypti. Tėvai turėtų pasverti vaiko kuprinę, kad ji neviršytų 10–15 proc.

Šiais metais stojant į šalies universitetus ir kolegijas daugiausiai pokyčių yra susiję su stojimo prašymų pateikimo procedūra. Stojantieji privalės turėti itin aiškius norimų studijuoti studijų programų prioritetus, nes gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą. Sausio 30 d. Kauno futbolo manieže (Aukštaičių g. 51, Kaunas) vyks 14-oji Aukštųjų mokyklų mugė.

 Pernai mokinių kuprines svėrę savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistai nustatė, kad 59,7 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svoris buvo optimalus. Tai reiškia, kad tikrinimo dieną šių mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio svorio – tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 34 proc. mokinių kuprinių svėrė nuo 11 iki 15 proc. jų svorio, o 6,3 proc. mokinių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.