moksleiviai

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Kitos savaitės pradžioje į tris Vilniaus mokyklas grįš dar per 1100 pradinių klasių moksleivių, atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ruošiasi ir kiti miestai. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, šią savaitę atliekami pirmieji koronaviruso testai kaupinių metodu moksleiviams, jų šeimoms bei mokyklos bendruomenei su šeimomis.

Politikai vėl bando susitarti dėl to, dėl ko nieko nepešę išsiskirstė pernai – Nacionalinio švietimo susitarimo. Tokiu dokumentu partijos siekia nubrėžti viziją, kaip atrodys ateities švietimo sistema. Tiesa, tą viziją politikai mato labai skirtingai, jau dabar nesutaria ir dėl vieno aktualiausių klausimų – reikia naikinti ir jungti ištuštėjusias regionų mokyklas ar ne. Beje, patys moksleiviai didžiausia problema mato visai kitus dalykus nei politikai.

Ukmergės rajone krūvai abiturientų šimtadienis pasibaigė policijos vizitu. Nelegalų šimtadienio vakarėlį surengę jaunuoliai mokyklą baigs kišenėje turėdami ir administracinį nusižengimą bei ne vieną šimtą eurų siekiančias baudas. Už tai, kad pažeistos karantino taisyklės gali tekti atsakyti ir sodybą išnuomojusiems žmonėms. Nuomojamoje sodyboje Dastainiškio kaime – krūva paauglių, nukloti stalai – akivaizdu, kad susirinkę ne vienos šeimos nariai.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Nuotolinis mokymas – pragaras ir vaikams, ir mokytojams, ir tėvams. Tyrimai rodo, kad per karantiną net trečdalio moksleivių elgesys ir psichinė būsena pablogėjo, vaikų motyvacija mokytis sumažėjo perpus, o pradinukai nė neišmoko skaityti. Tėvai nuotolinį mokymą vadina mokymosi imitacija, o mokslininkai sako, kad auga nauja prarastoji karta. Panevėžio Beržų progimnazijoje – pirmą kartą po ilgo laiko vyko pamoka, į kurią susirinko 10 moksleivių.

Šią savaitę į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas grįžo apie 3 tūkst. įvairių klasių mokinių, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.  Jie įstaigose mokosi nuotoliniu būdu. Kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Prezidentas remia Vyriausybės siekį palaipsniui grįžti prie kontaktinio ugdymo, o prioritetine tvarka galėtų būti skiepijami ir egzaminus laikantys abiturientai, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Karpavičienė. „Prezidentas labai palaiko Vyriausybės siekį palaipsniui atnaujinti kontaktinį ugdymą, įvertinant epidemiologinę situaciją.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios ir pirmųjų nuotolinių pamokų, mokytojai bei moksleiviai nenusileidžia – net ir po tiek laiko mokymasis per kompiuterį nepajėgia atstoti gyvo bendravimo. Technologijai tapus nuolatiniu tarpininku vis dar susiduriama ir su įvairiais kuriozais, tokiais kaip ekspromtinės pamokos telefonu, netikri ryšio sutrikimai ar lyg iš „Vikipedijos“ nukopijuoti kontrolinių atsakymai.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad, esant galimybei, pirmiausiai į mokyklas grįš pradinukai ir abiturientai. Tiesa, kol kas grįžti prie kontaktinio mokymo neleidžia epidemiologinė situacija šalyje, pažymi ministrė. „Kai tik epidemiologinė situacija tą leis, tai mes ir atversime mokyklas moksleiviams. Taip, yra prioritetinės grupės. Man atrodo, visi suprantame, kad mokyklos yra prioritetinė sritis ir mes tikrai, jei turėsime galimybes, tą padarysime.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Seimas galutinai palaimino, kad nuo kitų metų rugsėjo antrokai mokyklose gaus nemokamą maitinimą. Seimas trečiadienį pritarė pataisoms, kuriomis siūlyta nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio nemokamus pietus skirti ne tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Nemokamas maitinimas papildomai bus teikiamas 26 tūkst. mokinių.

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

13 metų amžiaus berniukas galuojasi mirtimi – trečiadienį popiet pietvakarių Londone jį užpuolė metaliniu strypu ginkluotas vyras.  Socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše matoma, kaip vyras galynėjasi su keliais kitais žmonėmis. Veiksmas vyko Lambete, trečiadienį, 15 val. 23 min., rašoma dailymail.co.uk.   Londono Metropoliteno policija patvirtino, kad įtariamas užpuolimu suimtas 35 metų amžiaus vyras.

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Nuo rugsėjo 1-osios fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. 700 koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose, tačiau čia nefiksuojami skaitlingi židiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, daugiausia atvejų nustatyta vaikams. „Skaičiuojant nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 15 dienos, iš viso registruota 2716 COVID-19 atvejų, didžioji dalis – apie 70 proc. – yra vaikai, likusi dalis – įstaigų darbuotojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė specialistė.

5-12 klasių moksleiviai Klaipėdoje mokymąsi tęs nuotoliniu būdu ir ateinančias dvi karantino savaites. Nuotoliniu būdu turės būti tęsiamas ir profesinis mokymas. Išimtys taikomos tik profesiniam mokymui, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, taip pat specialiosioms mokykloms ir bendrojo ugdymo mokyklose esančioms specialiosioms klasėms. Čia ugdymas bus tęsiamas įstaigose, užtikrinant numatytus saugumo reikalavimus.

Tėvai vaikus į mokyklą ir toliau galės leisti arba nuo septynerių, arba nuo šešerių metų. Seimas sušvelnino prezidento Gitanui Nausėdos siūlymą visiems vaikams mokslo pradžią ankstinti vieneriais metais ir ugdymą pradėti nuo šešerių, o priešmokyklinį – nuo penkerių metų amžiaus.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Todėl, pasak jo, ir nuspręsta vyresniųjų klasių moksleiviams savaitei po rudens atostogų pereiti prie nuotolinio mokymo. „Lietuvoje pandemija plėtojasi labai sparčiai ir sveikatos specialistai ne tik siūlo, bet ir kategoriškai teigia, kad reikėtų tos pauzės dviejų savaičių, nes mokyklose padėtis iš tikrųjų kelia nerimą“, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą mieste, Šiauliuose svarstoma 5–12 klasių mokiniams laikinai įvesti nuotolinį ugdymą, apriboti neformalųjį švietimą, BNS informavo savivaldybė. „Yra svarstomos galimybės 5–12 klasių moksleiviams taikyti nuotolinį ugdymą dvi savaites, taip pat svarstoma, ar reikėtų konkrečių priemonių imtis dėl neformalaus ugdymo tam tikrų apribojimų“, – BNS antradienį sakė Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vakar pranešė, kad Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokiniui buvo nustatytas susirgimas COVID-19. Mokinys pamokose nebuvo. Tačiau vasarą jis stovyklavo su kitais konservatorijos mokiniais, dėl to mokykla ugdymo procesą tęsia mišriu būdu – tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu. Mokykla bendradarbiauja su visuomenės sveikatos specialistais. Dabartiniu epidemiologų vertinimu, mokinys užsikrėtė nuo sergančio šeimos nario.

Nuo šios rugsėjo 1-osios vaikus galima mokyti ir namuose šeimoje. Tokia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suteikta galimybe nusprendė pasinaudoti 42 moksleiviai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, dėl ugdymo šeimoje yra pateikti 42 prašymai. Daugiausia prašymų pateikta į privačias mokyklas – viso 23.   Dar 20 moksleivių namuose nori mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Ispanijoje dėl išaugusio koronaviruso atvejų skaičiaus apsauginės kaukės bus būtinos visiems rugsėjį į mokyklas grįžtantiems vyresniems kaip šešerių metų moksleiviams, ketvirtadienį pranešė vyriausybė. Tokia taisyklė įsigalios 17 šalies regionų, kurie savarankiškai valdo švietimą. Tai standartizuotų gairių, dėl kurių susitarta susitikime su centrinės valdžios institucijomis, dalis.

Nuo rugsėjo pirmosios mokinių lauks naujovės – į mokyklą jie galės patekti tik pamatavus temperatūrą. To imamasi norint užkirsti kelią Covid-19 plitimui mokyklose tarp darbuotojų ir moksleivių. Vilniaus licėjus tapo pirmąja ugdymo įstaiga Lietuvoje, prieš naujuosius mokslo metus įsidiegusia bekontakčius kūno temperatūros matavimo jutiklius. Naujieji mokslo metai Lietuvoje prasidės mokyklose, tačiau laikantis griežtų saugos reikalavimų ir atsargumo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patikinus, kad rugsėjo 1-ąją moksleiviai sugrįš į mokyklas, tėvai suskubo ruoštis naujiems mokslo metams. Vienas būtiniausių pirkinių – mokyklinė uniforma. Siuvėjai ir pardavėjai teigia, kad naujiems mokslo metams ruošėsi iš anksto, tad uniformų parduotuvėse nepritrūks. Tačiau tėvai tikina, kad naujas uniformas perka ne kiekvienais metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nuo kitų metų siūlo nevertinant šeimos pajamų nemokamus pietus ugdymo įstaigose tiekti ir antrokams. Ministerija pranešė, kad toks siūlymas teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms. Jeigu jam būtų pritarta, papildomai nemokamą maitinimą gautų 26 tūkst. antrokų, per metus papildomai reikėtų apie 9,9 mln. eurų.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia. Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Antradienį, liepos 21 d., Lietuvos abiturientai laiko fizikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 2,4 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį, liepos 20 d., Lietuvos abiturientai laiko chemijos valstybinį brandos egzaminą.  Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį, liepos 3 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 16 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo mokyklas organizavimą. Taip pat nagrinėjo, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje, rašoma pranešime spaudai.