moksleiviai

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Sukdamiesi valso ritmu vieni šviesiausių Rusijos jaunuolių skina savo sunkaus darbo vaisius. Už puikius mokslo pasiekimus jie buvo pakviesti į Vienos balių. Moksleiviams tai puiki galimybė pasipuošti ir parodyti, ką sugeba ant parketo. „Tai – pirmas mano Vienos balius, tad esu pilna puikių emocijų. Šitie prisiminimai išliks visam gvyenimui“, – džiaugėsi baliaus debiutantė Daniela Feldman.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

„Dezinfekcija baigta“, – sako robotas. Jis dezinfekuoja vaikų rankas. Lyg ir nieko neįprasto šiems pandeminiams laikams, tačiau šis robotas dezinfekcinį skystį spjaudo važinėdamas po mokyklą. Ir sukūrė jį vos 13-os metų Šiaurės Korėjos moksleivis Imas Il Jongas.    Mokyklos vadovas Ri Hak Chol teigia: „Iš pradžių buvau nustebęs ir netikėjau, kad vidurinės mokyklos mokinys gali sukurti robotą. Tačiau jam pavyko.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Nacionalinė švietimo agentūra informavo mokyklas, kad mokiniai jau gali susipažinti su elektroninio nuotolinio dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, rašoma pranešime spaudai. Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojami privalomieji lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamieji gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Septynmetė mergaitė iš Mičigano, JAV, nebelanko savo pradinės mokyklos po to, kai kita mokinė be jos leidimo nukirpo dalį jos plaukų. Negana to, po kelių dienų, kito incidento metu, likusius mergaitės plaukus nukirpo mokytoja. Pradinukė Jurnee Hoffmeyer savo tėvui pasakojo, kad kovo 24 d., važiuojant autobusu, jos baltaodė klasiokė žirklėmis nukirpo beveik visus plaukus vienoje mergaitės galvos pusėje. Jimmy‘is Hoffmeyeris apie tai pranešė Ganiardo pradinės mokyklos direktorei.

Praėjusią savaitę teigęs, kad 5-11 klasių sostinės moksleiviai iki atostogų į mokyklas negrįš, Vilniaus meras  Remigijus Šimašius šiuo metu jau neatmeta galimybės grąžinti bent kai kurias klases. Jis praėjusią savaitę teigė, kad vietoje ugdymo klasėse siūlys šiems moksleiviams kas antrą savaitę organizuoti pamokas lauke.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Didmiesčiams linkstant iki vasaros atostogų nebegrąžinti 5–11 klasių moksleivių į klases, dauguma kitų savivaldybių dėl to dar neapsisprendė ir laukia detalesnių Vyriausybės išaiškinimų dėl testavimo, taip pat moksleivių tėvų nuomonės.

Ne visos Lietuvos savivaldybės ketina grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases šiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tam neketina ryžtis didieji miestai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo gegužės 10 dienos 5–11 klasių moksleiviai galės būtų ugdomi mišriu būdu – derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Ministerija rekomenduoja dalį pamokų vykdyti lauke. Tokiu atveju moksleiviams nebūtų būtini COVID-19 testai.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Vyriausybei siūloma, kad 5–11 klasių moksleiviai į klases galėtų grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Moksleiviams, išskyrus tuos, kurie mokytųsi lauke, ir mokyklų darbuotojams būtų privalomi periodiniai testai dėl COVID-19. Tokius pasiūlymus ministrų kabinetui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Panašu, kad šiemet dešimtokai, tradiciškai tikrinę savo matematikos ir lietuvių kalbos žinias mokslo metų pabaigoje, turėjo papildomos pagalbos. Tiesa, ne iš mokytojų ar korepetitorių, bet vieni iš kitų. Internete ir socialiniuose tinkluose patys moksleiviai vieni su kitais noriai dalinosi užduočių atsakymais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo Vyriausybei leisti kitą savaitę grįžti į mokyklas 5-8 klasių moksleiviams, dar kitą savaitę galėtų grįžti visi likusieji. Ji taip pat teigia, jog grįžtantieji galės būti testuojami greitaisiais antigenų testais. „Trečiadienį Vyriausybei teiksiu pasiūlymą nuo gegužės 3 dienos leisti grįžti 5-8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5-11 klasių mokinius“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį informavo ministrė.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams. Tiesa, kontaktinis ugdymas šiuo metu derinamas su nuotoliniu. Prieš kelias dienas Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Vyriausybė kartu su Lietuvos savivaldybėmis susitarė, kad vieningo 5–11 klasių grįžimo į mokyklas nebus. Savivaldybėms nutarta leisti pačioms apsispręsti, kada ir kokiu būdu galėtų grįžti vyresnieji moksleiviai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį kartu su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarė tolesnio moksleivių grąžinimo į mokyklas galimybes. Sprendimą dėl moksleivių grįžimo į klases Vyriausybė turėtų priimti jau šią savaitę.

Kampanija, siekianti padėti LGBTQI+ moksleiviams mokyklose jaustis saugiau, skatina Australijos Melburno mokyklose vartoti lyčių požiūriu neutralius įvardžius, o vietoje „mama“ ir „tėtis“ sakyti „vienas iš tėvų“. Kitos rekomenduojamos priemonės yra bendri tualetai, lytimis neišskirstytos sporto komandos ir vaivorykštės vėliavos naudojimas.

Vyriausybė jau ruošia planą, kaip 5–11 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas dar šiais mokslo metais. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, tai priklausys nuo savivaldybių aktyvumo ir sprendimų. Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. „Sprendimai yra iš esmės. Tiktai tiek, kad reikia, jog visi dalyvaujantys tuos sprendimus aiškiai suprastų ir būtų pasirengę įgyvendinti.

Jau kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl 5–11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį Vyriausybės posėdyje patvirtino, kad jau yra parengta 5–11 klasių moksleivių grąžinimo į mokyklas schema. Ji šią savaitę turėtų būti pristatyta savivaldybėms. „Taip, mes jau sutarėme su sveikatos apsaugos ministru, kad penktadienį dar kartą tinkamės su savivaldybėmis.

Vyriausybė pritarė, kad dėl augančio sergamumo COVID-19 dar penkiose savivaldybėse nebus taikomas švelnesnis karantinas. Tai reiškia, kad jose į mokyklas einantys moksleiviai turės būti tikrinami kaupinių metodu. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė išbraukti Jurbarko, Prienų, Telšių rajonų, Palangos miesto ir Druskininkų savivaldybes iš savivaldybių sąrašo, kurių moksleiviams, grįžtantiems į klases, nereikalaujama nuolat tikrintis kaupinių metodu.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo atsisakyti pradinukų šeimų testavimo dėl COVID-19 šiems grįžtant į mokyklas ir tikrinti tik moksleivius. Šiuos ministerijos parengtus karantino režimo pakeitimus trečiadienį turėtų svarstyti Vyriausybė.

Rytų Azijos valstybėms reiškiant nepasitenkinimą Japonijos vyriausybės sprendimu išleisti į vandenyną per milijoną tonų vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės, Pietų Korėjos moksleiviai ėmėsi savotiško protesto.  Nors vanduo bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų, moksleiviai Pietų Korėjos gatvėse protestuodami demonstratyviai ėmė skustis galvas taip rodydami pasipiktinimą Japonijos vyriausybės sprendimu.

Vyriausybė vakar paskelbė, kad kol kas nesvarsto galimybių atnaujinti kontaktinį ugdymą 5-8 klasių moksleiviams, nors tokių siūlymų ir sulaukia. Ekspertai sukritikavo tokius Vyriausybės žingsnius. Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigia, jei sklandžiai vyks abiturientų sugrįžimas, tuomet galėsime kalbėti ir 5-8 klases. „Jei gegužės 3 d. sklandžiai įvyks abiturientų grįžimas į klases, tuomet ir apie tas klases, kurios yra per vidurį, galėsime realistiškai kalbėti.

Kauno savivaldybė, prastėjant epidemiologinei situacijai, galėtų pradėti tirti moksleivius kaupinių metodu, tačiau to padaryti negali dėl Vyriausybės numatytos tvarkos ir tėvų pasipriešinimo.

Nors šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso yra skiepijami ir universitetų darbuotojai, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad paskaitos kontaktiniu būdu šiais mokslo metais greičiausiai nevyks. „Turbūt sunku būtų tikėtis, kad dar šiais metais susitiks dėstytojai su studentais auditorijoje.

Dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) dėl pandeminės situacijos šiemet vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 25 tūkst. mokinių. Baigiantiems dešimtą klasę mokiniams yra privalomi lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų patikrinimai – jie vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Taip pat mokiniai gali rinktis atlikti neprivalomus gimtųjų baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbų patikrinimus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) teigimu, kone penktadalis moksleivių yra bent kelis kartus bandę narkotikus, o 4 proc. jų patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Nerimą kelia ir Lietuvoje vis dažniau randami suklastoti medikamentai, o jų prieinamumas moksleivių gretose išlieka didelis. Ekspertų teigimu, Lietuvoje narkotikų vartojimo pasekmės jau pasiglemžia ir itin jaunų žmonių gyvybes, o kreiptis pagalbos nori tikrai ne visi.

Naujausi duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo. Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Sostinėje šeimos su vaikais masiškai tiriasi dėl koronaviruso. Jau kitą savaitę Vilniuje į mokyklas turėtų sugrįžti kiek daugiau nei 1000 pradinukų, dėl to tėvai su atžalomis skuba atlikti koronaviruso tyrimą. Pasak tėvų, nuotolinis mokymasis iš namų išvargino ne tik klasės draugų pasiilgusius vaikus, bet ir pačius tėvus, kuriems teko iššūkis ir dirbti iš namų, ir padėti vaikams mokytis.  Nuo ankstyvo ryto prie mobilaus koronaviruso patikros punkto rikiuojasi automobiliai.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Kitos savaitės pradžioje į tris Vilniaus mokyklas grįš dar per 1100 pradinių klasių moksleivių, atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ruošiasi ir kiti miestai. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, šią savaitę atliekami pirmieji koronaviruso testai kaupinių metodu moksleiviams, jų šeimoms bei mokyklos bendruomenei su šeimomis.

Politikai vėl bando susitarti dėl to, dėl ko nieko nepešę išsiskirstė pernai – Nacionalinio švietimo susitarimo. Tokiu dokumentu partijos siekia nubrėžti viziją, kaip atrodys ateities švietimo sistema. Tiesa, tą viziją politikai mato labai skirtingai, jau dabar nesutaria ir dėl vieno aktualiausių klausimų – reikia naikinti ir jungti ištuštėjusias regionų mokyklas ar ne. Beje, patys moksleiviai didžiausia problema mato visai kitus dalykus nei politikai.

Ukmergės rajone krūvai abiturientų šimtadienis pasibaigė policijos vizitu. Nelegalų šimtadienio vakarėlį surengę jaunuoliai mokyklą baigs kišenėje turėdami ir administracinį nusižengimą bei ne vieną šimtą eurų siekiančias baudas. Už tai, kad pažeistos karantino taisyklės gali tekti atsakyti ir sodybą išnuomojusiems žmonėms. Nuomojamoje sodyboje Dastainiškio kaime – krūva paauglių, nukloti stalai – akivaizdu, kad susirinkę ne vienos šeimos nariai.

Abiturientų egzaminai, greičiausiai, bus atidėti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Tačiau kuriam laikui, o ir kada tikėtina į mokyklas grįš mokiniai, kalbėjome su ministre Jurgita Šiugždiniene. Laba diena, sakote, kad abiturientų egzaminai, greičiausiai, šiemet bus atidėti. Kada tai bus nuspręsta? Laba diena. Egzaminai tikrai vyks. Čia turbūt pagrindinė žinia, tačiau šiuo metu svarstome įvairius variantus, kaip padėti abiturientams geriau pasiruošti.

Bandomąjį projektą grąžinant dalį pradinukų į Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos klases tikimasi patvirtinti kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot A. Dulkio, šiuo metu dar vyksta „kai kurių techninių aspektų derinimas“. „Prognozės – blogas dalykas. Bet mes tikrai norėtumėme, kad jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje galėtumėme tokį pilotinį projektą pasitvirtinti ir startuoti“,  – sakė ministras.

Lietuvos švietimo sistemos problemos kelia nerimą ne tik ekspertams, bet ir patiems moksleiviams. „Erudito licėjaus“ mokiniai pateikė išsamiai išdėstytus savo pasiūlymus, ką vertėtų keisti ir į ką atkreipti dėmesį galvojant apie švietimo srities permainas, liečiančias bendrąjį ugdymą.

Nuotolinis mokymas – pragaras ir vaikams, ir mokytojams, ir tėvams. Tyrimai rodo, kad per karantiną net trečdalio moksleivių elgesys ir psichinė būsena pablogėjo, vaikų motyvacija mokytis sumažėjo perpus, o pradinukai nė neišmoko skaityti. Tėvai nuotolinį mokymą vadina mokymosi imitacija, o mokslininkai sako, kad auga nauja prarastoji karta. Panevėžio Beržų progimnazijoje – pirmą kartą po ilgo laiko vyko pamoka, į kurią susirinko 10 moksleivių.