mariano rajoy

Ispanijos prokurorai ketvirtadienį nurodė pradėję tyrimą dėl vienos valdančiosios konservatorių partijos aukšto rango narės veiksmų, pasirodžius kaltinimų, kad ji įgijo magistro diplomą, pateikusi suklastotų dokumentų. Ministro pirmininko Mariano Rajoy vadovaujamos Liaudies partijos (PP) narė ir Madrido regiono vyriausybės vadovė Cristina Cifuentes įtariama suklastojusi dviejų dalykų pažymius, kad gautų valstybinio Karaliaus Chuano Karloso universiteto diplomą, skelbia šalies žiniasklaida.

Katalonijos parlamentas, kuriame daugumą turi separatistinės partijos, ketvirtadienį per pirmąjį savo balsavimą dėl rezoliucijos, tebevykstant deryboms dėl regiono vyriausybės, pasmerkė Madrido „poslinkį į autoritarizmą“ ir gynė nuverstąjį Katalonijos prezidentą Carlesą Puigdemont'ą. Toje rezoliucijoje C. Puigdemont'as vadinamas „teisėtu“ kandidatu į regiono prezidentus, be to dokumente teigiama, kad parlamento daugumą turintys separatistai „palankiai vertina Katalonijos kaip nepriklausomos vals...

Katalonijos parlamento pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad trauksis iš posto, nes ji figūruoja tyrime dėl antivyriausybinės veiklos ir maišto kurstymo šiam turtingam Ispanijos regionui siekiant nepriklausomybės. Tvirtai Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos idėją remianti Carme Forcadell yra naujausia separatistų lyderė, priversta trauktis iš pareigų.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Luisas de Guindosas pirmadienį pareiškė, kad Katalonijos nepriklausomybės krizė šalies ekonomikai jau kainavo „milijardą“ eurų ir kad susidariusi padėtis ir toliau stabdo turtingojo regiono plėtrą. Ministro teigimu, lėtėjantis Katalonijos, kuriai tenka maždaug penktadalis Ispanijos BVP, ekonomikos augimas smukdo visą šalį, kuri yra ketvirta didžiausia euro zonos ekonomika.

Šimtai tūkstančių Katalonijos nepriklausomybės priešininkų susirinko Barselonoje, skanduodami „Nebūkite apgauti, Katalonija yra Ispanija!“. Katalonijos, Ispanijos ir Europos Sąjungos vėliavomis nešina minia giedrą sekmadienį dalyvavo eitynėse viename didžiausių Barselonos prospektų, virš jų galvų skrendant nacionalinės policijos sraigtasparniui.

Vienas aukšto rango Katalonijos pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad pasiūlymas tartis su Madrido centrine vyriausybe yra pastangos užtikrinti šio Ispanijos rytinio regiono atsiskyrimą, o ne jį sustabdyti.

Prieš Katalonijos prezidento Carleso Puigdemonto kalbą parlamente, kuri numatyta spalio 10-osios popietę, spaudimas katalonų lyderiams sustiprėjo, ir ne tik iš Madrido pusės, skelbiama BBC. Likus kelioms valandoms iki suplanuotos C. Puigdemonto kalbos, anot BBC padalinio Barselonoje, niekas, net ir artimiausi Katalonijos lyderio pasekėjai, tiksliai negali prognozuoti, ar antradienį bus skelbiama šios Ispanijos autonominės teritorijos nepriklausomybė.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy'us neatmeta galimybės suspenduoti regioninę Katalonijos autonomiją, jeigu jos lyderiai toliau grasins nepriklausomybės paskelbimu. „Aš neatmetu nieko“, – interviu sekmadienį išeinančiam laikraščiui „El Pais“ atsakė jis, paklaustas apie galimas konstitucines priemones katalonams sutramdyti. „Privalau veikti tinkamu metu.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, kaip sekmadienį Katalonijoje ispanų policininkai iš kovos su riaušėmis būrio šaudo guminėmis kulkomis į siekiančiuosius dalyvauti referendume ir paleidžia paleidžia į darbą lazdas, suteikė šio regiono lyderiams puikią siužetinę liniją – represyvi centrinė valdžia užgniaužia bandymus panaudoti demokratinę procedūrą, rašoma „The Washington Post“. Tačiau auganti politinė krizė Ispanijoje yra gerokai sudėtingesnė už tokią įvykių interpretaciją.

Ispanija žengė žingsnį į nebūtį – po sekmadienį vykusio referendumo ir ispanų valdžios jėgos panaudojimo prieš protesto akcijos dalyvius, būtent taip dažniausiai apibūdinama dabartinė situacija šios ES šalyje.

Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pareiškė, jog imsis visų įmanomų priemonių blokuoti nepriklausomybės referendumą Katalonijoje, kurį ketinama surengti spalio 1 dieną ir kurį jis pavadino „nepakenčiamu nepaklusnumo aktu“. Katalonijos lyderiai savo ruožtu pažadėjo vis tiek surengti plebiscitą, nors centrinės vyriausybės prašymu įsikišo ir šalies aukščiausios instancijos teismas.

Ispanijai gresia didžiausia per kelis dešimtmečius politinė krizė, Katalonijos parlamentui trečiadienį priėmus įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Madridas savo ruožtu pasiryžęs imtis visų įmanomų priemonių šiam referendumui blokuoti. Įstatymas dėl referendumo, kuriam kategoriškai nepritaria Madridas, buvo priimtas praėjus trims savaitėms po džihadistų atakų Katalonijos sostinėje Barselonoje ir dar viename pajūrio mieste.

Barselonoje ir kitame populiariame Ispanijos pajūrio mieste per dvi atskiras atakas, kurios įvyko viena paskui kitą ir per kurias užpuolikai automobilius nukreipė į pėsčiuosius, žuvo 13 žmonių, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Per pirmą incidentą, kuris įvyko ketvirtadienį po pietų ir už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), baltas mikroautobusas lėkė turistų pilna pėsčiųjų gatve Barselonos centre, sėdamas chaosą ir siaubą. Žuvo 13 žmonių.

Mandagiu ir išmintingu laikomas italų politikas, artimas buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi sąjungininkas Antonio Tajani antradienį buvo išrinktas Europos Parlamento pirmininku. 63 metų žilaplaukis proeuropietiškų pažiūrų konservatorius ES politikoje dalyvauja jau seniai ir turi ten puikių ryšių. Jis puikiai moka kelias užsienio kalbas – prancūzų, anglų ir ispanų.

Europos Sąjungos migracijos politika nepasiteisino, pareiškė Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis trečiadienį žurnalistams po susitikimo su ministru pirmininku Mariu Kučinskiu. Tą pačią nuomonę trečiadienį pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad susitarimas su Turkija, kuriuo siekiama pažaboti migrantų antplūdį, yra „nevykęs“, ir supliekė „neadekvatų“ Europos atsaką į ją užklupusią rimčiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Sunkius laikus išgyvenantis Ispanijos premjeras Mariano Rajoy tapo vieno radijo laidų vedėjo pokšto auka, kai naujuoju Katalonijos separatistų lyderiu apsimetęs parodijuotojas gavo progą su juo pasikalbėti telefonu, o jų pokalbis buvo transliuojamas per radiją.

Ispanijos turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono lyderiu sekmadienį buvo išrinktas aršus regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkas, kuriam kelią į šį postą atvėrė paskutinę minutę pademonstruota separatistų sparno vienybė. Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos lyderiu turėtų suteikti naują postūmį secesijos šalininkų judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.

Ispanijoje, Ponteverdos mieste, trečiadienį užpultas šalies premjeras Mariano Rajoy. Tuo metu, kai politikas davė interviu žiniasklaidai, šalia jo stovėjęs 17 metų jaunuolis netikėtai kumščiu smogė šiam į veidą. Netrukus vaikiną puolė M. Rajoy apsaugos darbuotojai. Vaizdo įraše matyti, kad jaunas vaikinas stovi visiškai šalia premjero. Teigiama, kad jis esą norėjo su aukštu politikus pasidaryti asmenukę. Tačiau netrukus paaiškėjo tikrieji jo ketinimai – nuo smūgio politikui net nukrito akiniai.

Katalonijos regiono parlamentas pirmadienį oficialiai pradėjo 18 mėnesių trukmės secesijos procesą, kurį turėtų vainikuoti atsiskyrimas nuo Ispanijos, tęsdamas priešpriešą su centrine vyriausybe Madride. Visi 72 separatistai įstatymų leidėjai, sudarantys daugumą šio šiaurės rytinio regiono 135 vietų parlamente, nubalsavo už rezoliuciją, kurioje sakoma, kad Katalonija sieks iki 2017 metų tapti nepriklausoma respublika.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Antrasis Prancūzijoje sudužusio lėktuvo „Airbus A320“ pilotas Andresas Lubitzas skrydžio dieną turėjo likti namuose dėl ligos, praneša „Associated Press“ remiantis Diuseldorfo prokuroro Ralfo Herrenbruecko pranešimu. Jo teigimu, Andreaso Lubnitzo bute buvo surasta pažyma dėl ligos tą dieną, kai jis turėjo skristi reisu 4U9525. R. Herrenrueckas mano, kad tai liudija A. Lubitzo norą nuslėpti savo ligą nuo kolegų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį pranešė, kad rastas antrosios Alpėse sudužusio „Germanwings“ lėktuvo juodosios dėžės dėklas, bet be turinio.

Katalonijos nacionalistų vyriausybė pažadėjo dar aktyviau siekti atsiskyrimo nuo Ispanijos po to, kai daugiau nei 2 mln. žmonių balsavo sekmadienį vykusiame simboliniame referendume, kurį Madridas atmetė kaip „bevaisį ir nereikalingą“. Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas šį balsavimą, kuris surengtas negavus Madrido leidimo, pavadino „visiška sėkme“, kai didžioji dauguma žmonių, dalyvavusių simboliniame plebiscite, palaikė regiono atsiskyrimo idėją.

Ispanijos šiaurės rytuose esančios Katalonijos vadovas Arturas Masas antradienį pažadėjo, jog vadovaudamasis kitais įstatymais sieks regione lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kai Madridas teismuose užginčijo planus dėl plebiscito. Katalonijos lyderiai pirmadienį sutarė, kad patariamasis plebiscitas, kurį jie sušaukė po Škotijos referendumo dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, negali būti surengtas tokia forma, kaip numatyta dabar.

Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šeštadienį siūlė kalbėtis, kai, nepaisydami Madrido, Katalonijos lyderiai rengiasi balsavimui dėl nepriklausomybės. „Teisė ir dialogas, štai keliai iš padėties Katalonijoje ... niekas nėra virš įstatymo, – sakė M.Rajoy, pridurdamas, – aš noriu, kad liktume kartu“. Penktadienį katalonų lyderiai sakė nekreipsią dėmesio į Konstitucinio Teismo sprendimą, blokuojantį planuotą nepriklausomybės referendumą rengti lapkričio 9 dieną.

 Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas), kuriam dabar 76 metai, atsisakys sosto savo sūnaus princo Felipe (Felipės) naudai, pirmadienį paskelbė premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus). Karaliaus, kuris buvo karūnuotas 1975 metų lapkritį, po diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties, pasitraukimas žymi 39 metus trukusio viešpatavimo pabaigą, kuris prasidėjo kartu su nauju demokratijos laikotarpiu, bet baigėsi temdomas virtinės skandalų.

 Ispanijos parlamento žemieji rūmai antradienį vakare atmetė Katalonijos prašymą leisti surengti referendumą dėl atsiskyrimo, pakurstydamas aštrų konfliktą dėl suvereniteto tarp centrinės vyriausybės ir regiono, kuris yra šalies ekonomikos variklis.

 Katalonijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, nepaisant Madrido priešinimosi šiai iniciatyvai.

Milijonai ispanų dalyvavo trečiadienį visuotiniame streike ir manifestacijose protestuodami prieš šalies vyriausybės ekonominę politiką. Apie tai pranešė didžiausių šalies profsąjungų lyderiai Ignacio Fernandezas Toxo ir Candido Mendezas, vadovavę Madrido centre vykusiai demonstracijai.

Pirmadienį Madride vyks 17-asis Ispanijos ir Italijos viršūnių susitikimas, per kurį vyks derybos tarp Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy ir Italijos premjero Mario Monti, kurių santykiai, Ispanijos premjero nuomone, yra „pavyzdiniai, be jokių esminių prieštaravimų“. Manoma, kad per susitikimą M. Rajoy ir M. Montis aptars klausimus, susijusius su pasauline ekonomine krize ir kovos su ja būdais.

Nepasitikėjimas politikais pasiekė precedento neturintį lygį krizės drebinamoje Ispanijoje, kur gatvės protestai tampa vis dažnesni ir aršesni. „Sparčiai augant ekonominiam nestabilumui ar net akivaizdžiam skurdui, egzistuojantį politinį modelį ištiko „teisėtumo krizė“, - sako politikos mokslininkas iš Madrido Karloso III universiteto Pedro Chavesas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) dviem padalomis sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą nuo BBB+ iki BBB-. Reitingo perspektyva – neigiama. Naujasis Ispanijos reitingas yra vos viena padala aukščiau „šlamšto“ lygio. Agentūra pažymėjo, kad sprendimą lėmė didėjančios ekonominės ir politinės grėsmės. Dėl gilėjančios recesijos ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje mažėja vyriausybės derybų galia.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Finansų krizei laikant savo gniaužtuose Ispaniją, diržus tenka veržtis ir karaliui Juanas Carlosas, praneša agentūra AFP. Karališkieji rūmai antradienį Madride paskelbė, kad valstybės išmokos monarchui sumažės 7,1 proc. Tai reiškia, kad Juanas Carlosas per metus gaus 20 910 eurų mažiau nei iki šiol. Sosto įpėdiniui princui Felipei teks verstis su 10 455 eurų mažesnėmis pajamomis.

Ispanijos valdžiai imantis griežtų taupymo priemonių, įpykę ispanai savo pasitenkinimą vis dažniau išreiškia protestais, informuoja AFP. Praėjus vos 48 valandoms po penktadienio protesto, sekmadienį tūkstančiai žmonių ir vėl išėjo į centrines Madrido gatves. Sekmadienio nakties protestas buvo spontaniškas, raginimai jį surengti sklandė socialiniuose tinkluose.

Europos pagalba sunkumų slegiamai Ispanijai turėtų apimti visą šalies ekonomiką, o ne tik bankų sektorių, interviu dienraščiui „Boersen Zeitung“ sakė Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas, informuoja AFP. „Bankų balansai atspindi bendrą ekonomikos būklę. Jeigu investuotojai matytų, kad paramos Ispanijai sąlygos apima ne tik bankų sektorių, tai turėtų teigiamą poveikį obligacijų rinkoms“, – teigė J. Weidmannas.

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

Penktadienį Ispaniją prislėgė blogos naujienos, o šalies užsienio reikalų ministras teigia, kad Ispanija susidūrė su „didelio masto krize“. Remiantis oficialiais duomenimis, nedarbo lygis Ispanijoje pasiekė rekordą – 24,4 proc., o reitingų agentūra „Standard and Poor's“ (S&P) sumažino Ispanijos skolinimosi reitingą ir įspėjo dėl laukiančių pavojų. Be to, mažmeniniai pardavimai smuko dvidešimt pirmą mėnesį iš eilės. „Šie duomenys siaubingi visiems ir siaubingi vyriausybei.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ketvirtadienį sakė, kad nėra prasmės kalbėti apie tarptautinę finansinę pagalbą Ispanijai, ir pabrėžė savo šalies pasiryžimą susidoroti su ekonominėmis problemomis, praneša AFP. „Kalbos apie Ispanijos gelbėjimą yra beprasmės. Mums to nereikia, ir mes neketiname tuo naudotis. Pagalba Ispanijai nebus teikiama“, – po susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė M. Rajoy.

A. Merkel ir jos partneriai ES susitarė rinkimų kampanijos metu nepriimti pokalbių N. Sarkozy varžovo Prancūzijos prezidento rinkimuose Francois Hollande'o. Prie tokio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Italijos premjero Mario Montio ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy susitarimo prisijungė ir britų vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, rašo žurnalas „Spiegel“. Dešinieji politikai esą yra pasipiktinę pirmiausiai tuo, kad socialistas F. Hollande'as paskelbė, jog pergalės rinkimuos...

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį stengėsi neteikti didelės reikšmės aukščiausio AAA reitingo praradimui. Penktadienį „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino devynių euro zonos valstybių, tarp jų ir Prancūzijos, skolinimosi reitingą. N. Sarkozy teigia, kad agentūros sprendimas nepaveiks Prancūzijos planų įgyvendinti reformas ir mažinti biudžeto deficitą. „Mano giliu įsitikinimu, tai nieko nekeičia.

Naujoji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama Mariano Rajoy, rengiasi priimti savo pirmuosius įstatymus – dėl algų įšaldymo, verslininkų palaikymo ir pensijų indeksavimo, pirmadienį pranešė Ispanijos pirmoji vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria. Pasak jos, valstybės įstaigų etatų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių, skirtų stabilizuoti ekonominę situaciją šalyje.

Opozicinė dešiniųjų centristų Liaudies partija (LP) laimėjo sekmadienį įvykusius pirmalaikius Ispanijos parlamento rinkimus ir iškovojo absoliučią daugumą. Tai jai leis vykdyti savarankišką politiką ir nesudaryti sąjungos su kitomis partijomis.

Sekmadienį, lapkričio 20-ąją, Ispanijoje vyks pirmalaikiai visuotiniai parlamento rinkimai. Simboliška, jog tą dieną sukanka 36-eri metai nuo diktatoriaus Francisco Franco mirties. Jis šalį valdė 1939–1975 metais. Partijos lyderis, surinksiantis daugumą rinkėjų balsų, suformuos naująją šalies vyriausybę ir jai vadovaus.