maisto kainos

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Rugsėjo pradžioje prekybos tinklui paskelbus „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymą, šalies gyventojai suplūdo į parduotuves. Skaičiuojama, kad mažų kainų prekių per pirmąją savaitę buvo parduota nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau nei įprastai, rašoma bendrovės pranešime. Pasak jo, lietuviai į prekių krepšelius dažniausiai dėjo žinomų prekės ženklų majonezą, kečupą, traškučius bei gėrimus.

Sriuba vos 10 euro centų, kiaulienos išpjovos troškinys nekainuoja nė euro, žemaičių blynai – vos 90 centų. Tad sotūs pietūs neatsieis nė pusantro euro. Tokiu pigiu ir gardžiu maitinimu gali pasigirti Lazdijų rajono mokyklos. Jose pakeista vaikų maitinimo tvarka ir pažvelgus į valgiaraštį sunkiai galima patikėti, kad tokios kainos Lietuvoje apskritai dar egzistuoja. Tokiomis stulbinamai žemomis maisto kainomis pagarsėjo Lazdijų rajono, Šeštokų miestelio mokyklos valgykla.

Lietuviai kas mėnesį maistui skiria penktadalį savo atlyginimo – 218 eurų asmeniui. Tokią sumą maistui skiria maždaug 1200 eurų uždirbantis lietuvis. Tai yra tiek pat, kiek maistui išleidžia vokiečiai, kurių atlyginimai du kartus didesni nei mūsų.  Lietuvoje maistui išleidžiame per daug – maždaug penktadalį vidutinio atlyginimo – 218 eurų per mėnesį. „Nu, sunku pasakyti, kai naudojiesi tokiomis nuolaidomis, tai išeina mažiau“ , – teigia gyventojas.

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį vėl sumažėjo. FAO duomenimis, maistas pasaulyje rugpjūtį atpigo 2,1 proc., po pabrangimo 1,3 proc. liepą, o jo kainų vidurkis praėjusį mėnesį buvo 23 proc. žemiau pernai kovą pasiekto rekordinio lygio.

Baigus Lazdijų rajono Šeštokų mokyklos remonto darbus, pavalgyti į mokyklos valgyklą kviečiami visi. Ir kainos čia išties maloniai nustebins: sriubos dubenėlis kainuoja vos 12 centų, pagrindinį patiekalą galima įsigyti ir už mažiau nei eurą, papildomai teks susimokėti už garnyrą, tačiau ir jis kainuoja centus. Lazdijų rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidžiaugė, kad baigus mokyklos remonto darbus, duris atvėrė ir mokyklos valgykla.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu prekybininkų, prekiaujančių maistu, apyvartos mažėja. Žmonės mažiau perka jų parduotuvėse, vietoje jų – augina daržoves patys, vyksta į Lenkiją arba prašo valstybės paramos maistu. Prekybininkai pastebėjo, kad gyventojų krepšelis sumažėjo ir pabrango, todėl siūlo daugiau akcijų ir nuolaidų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 5,4 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti didžiąją dalį algos. Kai kuriems žmonėms neužtenka ir 1 tūkst. eurų vien maisto išlaidoms mėnesiui. Maisto kainų specialistai ir ekonomistai irgi skaičiuoja, kad Lietuvoje maistas bene brangiausias Europoje, ir neaišku, ar kainos sumažės ir grįš į buvusį lygį. Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį. Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.

Maisto kainos Japonijoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 8,8 proc. ir metinis prieaugis buvo didesnis negu birželį, kuomet sudarė 8,4 proc., bei didžiausias nuo 1976 metų rugsėjo, rodo vidaus reikalų ministerijos penktadienį paskelbti duomenys. Maisto kainos šalyje liepą kilo 23-ą mėnesį iš eilės, rašo portalas „Trading Economics“. Didinantį spaudimą maisto infliacijai darė visos maisto kainų indekso sudedamosios dalys.

Maisto kainos Kinijoje liepą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 1,7 proc. ir metinis nuosmukis buvo pirmasis nuo 2022 metų kovo, parodė šalies statistikos tarnybos trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys. Birželį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, maisto kainos šalyje pakilo 2,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Gerokai paspartėjo kiaulienos kainų metinis smukimo tempas – nuo 7,2 proc. birželį iki 26 proc.

Vokietijoje vienas prekybos centras pirkėjus pasitiko ypatingomis akcijomis, per kurias jie pinigų visai nesutaupo. Prekybos tinklas kainas ne sumažino, bet padidino. Ir viskas tam, kad parodytų pirkėjams, kokia yra šių produktų kaina gamtai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors su infliacija kovojantys lietuviai parduotuvėse ieško akcijų, kad galėtų įsigyti pigesnių produktų, vokiečiai per akcijas kai kur turi mokėti bene dvigubai brangiau.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Nors valdžia piešia vis gražesnius ekonomikos scenarijus, daugelio tautiečių realybė gerokai niūresnė. Vos per metus prašančiųjų nemokamo maisto padaugėjo keliasdešimčia tūkstančių. Kas lemia, kad net dirbančios šeimos priverstos kreiptis pagalbos ir kodėl tokių atvejų daugėja, „Dienos komentare“ atsako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Oficiali statistika skelbia, kad skurdas Lietuvoje mažėja.

Liepą prekybos tinklas „Iki“ išlydi trenksmingai – pirmadienį pradėjo ribotą laiką truksiantį ir didelėmis nuolaidomis pažymėtą globalinį išpardavimą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjams vertėtų suskubti – išskirtinės prekės jau pardavinėjamos už išskirtines kainas. „Iki“ parduotuvės garsėja ypač plačiu asortimentu už gerą kainą – turime gausų ne tik maisto prekių, bet ir įvairių buities, laisvalaikio, automobilių, namų apyvokos reikmenų pasirinkimą.

Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija. Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainas, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Apie tai, kodėl Lietuvoje maistas nepinga, kai Lenkijoje – didžiulės nuolaidos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Dalis gyventojų tikina, kad dėl išaugusių kainų Lietuvoje jau nebeapsiperka. Jie vyksta į Lenkiją kas mėnesį arba dar dažniau. Bankai skaičiuoja, kad lietuviai Lenkijoje išleidžia milijonus eurų per metus. Tačiau, anot jų, tai nėra reikšminga suma, kuri lemtų mažėjančias kainas ir mūsų parduotuvėse. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Laura iš Kauno pasakojo, kad pastarąjį kartą Lenkijos parduotuvėse apsipirko už 400 eurų.

Naujas pirkėjus papiktinęs kainų skandalas – tie patys populiarūs lietuvių pagaminti ledai „Baltija“ Latvijoje kainuoja 1,5 euro, o štai Lietuvoje beveik 1 euru brangiau. O įdomiausia tai, kad kainos skiriasi net to paties tinklo parduotuvėse. Tiesa, ledai – ne vienintelė mūsų gamintojų prekė, kuri, net nukeliavusi šimtus kilometrų pas kaimynus latvius kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

Dažnai panašių ar net tokių pačių prekių kaina skirtinguose prekybos tinkluose labai varijuoja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad žemesnę kainą dažnai lemia prekybos tinklo taikomos akcijos, iš tiesų kainų skirtumus sukeliančių priežasčių yra žymiai daugiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vasaros metu atostogaujantys lietuviai dažnai apsilanko kaimyninėse šalyse. Daugeliui įprasta, kad Lenkijoje maisto prekės daug mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau, panašu, kad bent kai kurios prekės jau daug pigesnės ir Latvijoje. Tokiu pastebėjimu „Facebook“ paskyroje pasidalijo vilnietis Mantas, neseniai apsilankęs kaimyninėje šalyje. „Ta pati „Baltija“ prie Baltijos. Ir jokios magijos dėl „Magijos“. Tik piečiau „Baltija“ brangesnė 47 procentais, „Magija“ – 31 procentu.

Kol dalis vilniečių nuo kamščių ir nepatogumų per NATO viršūnių susitikimą buvo pabėgę į sodybas ar pajūrį, į Vilnių atvykę užsienio svečiai ir žurnalistai vakarais ėjo į Vilniaus gatves ir barus, skubėjo ragauti lietuviškų cepelinų, šaltibarščių, gėrė alų, skanavo keptą duoną. Tačiau keli tūkstančiai atvykėlių restoranų apyvartų neišgelbėjo – vieno restoranų tinklo vadovas, sako, kad dėl ribojimų Vilniuje jie prarado šimtus tūkstančių eurų pajamų.

Kiekvieną savaitę daugybė lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Daugelis pastebi, kad maisto produktai ir gėrimai ten daug pigesni nei Lietuvoje, ypač jeigu jiems dar taikoma nuolaida. Mūsų prekybos tinklai tikina, kad imasi priemonių mažinti maisto produktų kainų, kurios jau pasiekė ES vidurkį. Vis dėlto prekybininkai įspėja, kad tokių kainų, kokios yra kaimynystėje, Lietuvos pirkėjai gali nesitikėti – nebent būtų suvienodinti mokesčiai.

Pastaruoju metu į šalį vėl sugrįžo lietūs, tačiau maždaug mėnesį šalį alinusi sausra vis tiek padarė nepataisomos žalos.  Ūkininkai pastebi, kad dėl vyravusių sausų orų šiemet netgi pasikeitė kai kurių augalų spalva – įprastą žalią netikėtai pakeitė violetinė. Žemdirbiai jau skaičiuoja būsimus nuostolius dėl žuvusių šimtų hektarų pasėlių. Istoriškai mažai lietaus Suvalkijos ūkininkai javapjūtės laukia su dideliu nerimu.

Lietuvoje 2022 metais itin didelę infliaciją lėmė ne tik sparčiai pakilusios energetinių prekių, bet ir reikšmingai išaugusios maisto bei gėrimų kainos. Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos 2022 metais padidėjo net 25,9 proc. – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kurioje augimas siekė 11,9 proc. „Eurostat“ vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 metais jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, kai 2021 metais kainų lygis siekė 88 proc.

Išaugus maisto kainoms, dažnas lietuvis lietuviškus prekybos tinklus išmaino į lenkiškus. Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje maistas dvigubai pigesnis, ypač mėsos ar pieno produktai. Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja kas mėnesį, kartais rečiau. Pastarąjį kartą moteris Lenkijoje apsipirko už 300 eurų. „Ten kur kas pigiau, todėl ir vystame apsipirkti, pavyzdžiui, pienas ten pigesnis 0,20 euro.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Nuo liepos 1 d. parduotuvėse nebelieka nemokamų lengvų plastikinių maišelių – už juos turėsime susimokėti po vieną centą. Tuo metu ūkininkai perspėja, kad sausros gali brangti maisto produktai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Dažnas lietuvis neįsivaizduoja vasaros be šaltibarščių. Vieni perka juos kavinėse, restoranuose, kiti – gamina patys. Gyventojai skaičiuoja, kad šaltibarščiai kiekvienais metais vis brangsta, kai kuriuose restoranuose už dubenėlį rožinės sriubos tenka sumokėti ir 10 eurų. O ypatingų progų metu šaltibarščių kaina kyla ir iki 50 eurų už porciją. Praėjusį savaitgalį Šaltibarščių festivalio metu įvairūs restoranai ir kavinės siūlė savo šaltibarščius.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Dar pernai didžiulius viršpelnius skaičiavę didieji šalies prekybos tinklai, panašu, šiemet taip nesidžiaugs. Mat Lietuva klimpsta į krizę – mažėja vartojimas, kuris, anot ekonomistų, taps viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šią vasarą turėtų palaipsniui stabilizuotis ar netgi mažėti produktų kainos. Lietuvai klimpstant į ekonominę krizę, per pirmąjį metų ketvirtį bendra mažmeninė prekyba krito 2,2 proc., maistas – 7,3 proc.

Lietuvoje maistas ir toliau vis brangsta – tą pastebi kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje. Gyventojai ieško būdų sutaupyti, o vienas iš jų – pirkti nukainotus produktus. Prekybos tinkluose galima įsigyti maisto, kuriam taikomos 50–70 proc. nuolaidos. Nukainuotų prekių krepšelis gali atsieiti vos 14 eurų. Nusprendžiau apsilankyti visuose penkiuose prekybos tinkluose ir patikrinti, kokių nukainotų maisto produktų ten galima įsigyti ir kiek jie kainuoja.

Maistas brangsta, tačiau, kaip sakoma, valgyti vis tiek reikia. Gyventojai skaičiuoja, kad pabrango ne tik maisto produktai parduotuvėse, bet ir dienos pietūs kavinėse. Už juos tenka mokėti ir 10 eurų, o kai kur ir dar daugiau. Žmonės ieško pigesnių alternatyvų, perka dienos pietus parduotuvėse, o kai kuriems darbuotojams pietus apmoka darbdaviai.

Šiemet pavasarį rinkoje jaučiant svogūnų stygių ir jų kainoms išaugus beveik dvigubai, šalies daržininkai planuoja didinti auginamų svogūnų plotus. Tačiau nuogąstauja, kad lazda gali atsisukti ir kitu galu – jei daugelis daržininkų griebsis auginti svogūnus, rudenį ir kitą žiemą rinkoje atsiras svogūnų perteklius, o tai reikš itin žemas jų kainas. Todėl kris ir daržininkų iš svogūnų gaunamos pajamos.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse balandį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis kovą brango 1,6 proc. (1,24 euro), o palyginti su 2022-ųjų balandžiu buvo 16,7 proc. (11,41 euro) brangesnis.

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Apklausos rodo, kad norėdami sutaupyti kasdienėms maisto išlaidoms, gyventojai linkę atsisakyti užkandžių. Tačiau išskirtine kokybe ir žemomis kainomis pasižyminti „Lidl“ privataus prekinio ženklo „Alesto“ riešutų linija nuo šiol tampa dar labiau prieinamesnė – nuo balandžio 3 d. mažėja skirtingų pakuočių ir rūšių pistacijų kainos, o daugiausiai sutaupyti bus galima, perkant sveriamus riešutus.

Gyventojai taupo maistui, ieško nuolaidų ir akcijų. Daliai jų maistui tenka pakloti trečdalį ar net pusę atlyginimo. Todėl ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį jei renkasi maisto parduotuves, ir yra kaina. Pirkėjų tyrimo metu buvo nustatyta, kurias parduotuves dažniausiai renkasi gyventojai.

Gyventojai skundžiasi, kad maisto produktai brangsta beveik kas savaitę. O artėjant Velykoms maistui teks išleisti dar daugiau. Žmonės skaičiuoja, kad prieš šventes maisto prekių krepšelis būna ir gausesnis, ir brangesnis. Daugelis žada taupyti, todėl suskaičiavau, kiek kainuoja pigiausias maisto krepšelis Velykoms. Štai ką pavyko nupirkti už 12 eurų. Būtina paminėti, kad visų šių produktų paruošti šventiniam stalui neužteks.

Lietuvoje maisto kainų metinis augimas vis dar siekia apie 30 proc., tačiau ekspertai sako, kad pingančios žaliavos, energetikos produktai lėtina jo tempą. Kai kurie analitikai teigia, jog prekybininkai kainų mažinti nenori, jas palaiko vartojimas. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog kainų augimo lėtėjimo tendencija turėtų tęstis ir toliau. „Maisto kainų infliacija yra prislopusi ir slops toliau, jeigu energetika nešoktels atgal.

Iki Velykų dar savaitė, tačiau lietuviai nesnaudžia ir šturmuoja Lenkiją – taip iš anksto pasirūpindami vaišių stalu. O savaitgalį ten prognozuojamas lietuvių antplūdis. Tautiečiai Lenkijos parduotuvėse ieško ne tik pigesnės mėsos, kiaušinių, pieno, bet ir gerokai pigesnių alkoholinių gėrimų, kuriuos tautiečiai perka paletėmis. Viskio butelis Suvalkuose kainuoja 14 eurų, o Lietuvos parduotuvėse maždaug dešimčia eurų brangiau.

Dažnas lietuvis tikriausiai jau spėjo pastebėti, kaip restoranuose kyla patiekalų kainos. Dalis žmonių dėl to piktinasi ir iškoneveikia restoranų savininkus, tačiau vienas tinklalaidės „Kas ant stalo?“ vedėjų Donatas Karklius paaiškino, kodėl pykti ant jų nėra logiška.  „Man galva sproginėja, kad žmonės nesupranta“, – tinklalaidėje „Kas ant stalo?“ sakė D. Karklius.

Artėjant Velykoms lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją. Gyventojai skaičiuoja, kad dėl tokių kelionių ir apsipirkimų sutaupo po kelis šimtus eurų. O kainų ekspertai pažymi, kad artėjant didžiausiai pavasario šventei Lietuvos pirkėjų srautai į Lenkiją tik didės. Ukmergiškis Mantas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad Lenkijoje iki šiol neapsipirkinėjo, tačiau artėjant Velykoms nuvažiavo į Suvalkus.

Gyventojai skundžiasi brangstančiais maisto produktais. Vidutinė jų kaina pas mus jau siekia Europos Sąjungos (ES) vidurkį Tačiau ekonomistai ir prekybininkai nieko gero nežada. Anot jų, jeigu Lietuvoje kitais metais maistas šiek tiek atpigs, o vėliau kainos tik didės. „Eurostat“ duomenimis, jau 2021 m. maisto produktų kainos Lietuvoje siekė 86,7 proc. ES šalių vidurkio.

Pirmasis šviežių lietuviškų pomidorų derlius jau pasiekė parduotuvių lentynas. Šiemet jie pastebimai brangesni nei pernai tuo pačiu metu. Kaip ir kasmet, pirmieji sunoko smulkiavaisiai lietuviški pomidorai, tačiau netrukus šviežio derliaus daržovių lentynas papildys ir kitos rūšies pomidorai. Pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad pomidorai rikiuojasi perkamiausių daržovių sąraše, o populiarumu ši daržovė nusileidžia tik bulvėms.

Prekybos centruose – nauja realybė ir dar neregėti vaizdai: elektronines kaukiančias apsaugas prekybininkai jau kabina ne tik ant knygų, kvepalų ar svaigalų, bet ir ant rekordiškai išbrangusių dešrų, sviesto, sūrio ir mėsos. Prekybininkai patvirtina nebesusitvarkantys su vagišiais – šie paslapčia išsineša vis daugiau brangaus maisto. Policija taip pat skėsčioja rankomis – sugautiems ilgapirščiams masiškai išrašinėja baudas, tačiau tai jų nebegąsdina ir vagys toliau švarina parduotuvių lentynas.