lietuvos žydai

Pirmadienį minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad visuomenė turi būti vieninga prieš vis dar šalyje veikiančias antisemitines jėgas. Pasak jos, yra būtina įvertinti Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimas idėjų pasekmes. „Neapykanta, kuri praeityje sunaikino milijonus gyvybių, vis dar yra gyva.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl buvusios Vilniaus geto kalinės, pogrindžio kovotojos ir aktyvios Holokausto atminties puoselėtojos Fanios Brancovskajos mirties. „F. Brancovskaja metai iš metų liudijo skaudžią praeitį ir kvietė prisiminti Holokausto Lietuvoje aukas. Simboliška, kad jos netekome Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse.

Visuomenėje tebevykstant diskusijoms apie lietuvių ir žydų santykius, bendradarbiavimo tiltus tarp tautų tiesia visuomenininkai. Lietuvos skautai iniciavo Lietuvos žydų skautų atsikūrimą, o kas penkerius metus organizuojamose mūsų šalies skautus vienijančiose Tautinėse stovyklose vis dažniau galima išvysti skautų delegacijų iš Izraelio. Tekste pateikiama informacija nėra Lietuvos skautijos pozicija.

Ketvirtadienį Vilniuje rengiama „Tylos eisena“, skirta parodyti solidarumą su Gazos žmonėmis. Vis dėlto mitingas sulaukė įvairių nuomonių. Lietuvos žydo Danieliaus Lupshitzo nuomone, eisena yra „nieko verta“, o jos dalyviai bus arba apie įvykius Izraelyje nenusimanantis jaunimas, arba dezinformacijos paveikti žmonės.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Įstatymo dėl kompensacijų už žydų nekilnojamąjį turtą pataisas Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas vadina antikonstitucinėmis ir diskriminuojančiomis.

Kaip valstybė ruošiasi kompensuoti Holokausto neišgyvenusių ir palikuonių neturinčių Lietuvos žydų turtą? „Dėmesio centre“ studijoje – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.

Lietuvos žydų atstovai sako griežtai prieštaraujantys Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtam melagingam straipsniui apie Antrojo pasaulinio karo istoriją, kuriuo menkinami Sovietų Sąjungos įvykdyti nusikaltimai. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir parlamentaras Emanuelis Zingeris bendrame komentare pabrėžia, kad Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vietos žydai tapo labiausiai sovietų okupantų persekiojama tautine grupe, daug žydų buvo ištremta į Sibirą.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Simonas Gurevičius inicijavo peticiją dėl naujos Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimų tvarkos. Peticijoje reikalaujama, kad būtų palikta anksčiau taikyta rinkimų tvarka. Buvęs ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės direktorius S.Gurevičius BNS patvirtino ir pats kandidatuosiantis į LŽB pirmininko postą. Dokumente rašoma, kad likus mėnesiui iki žydų bendruomenės vadovo rinkimų pakeitus jų tvarką buvo sumažinta regioninių žydų galia.

Švenčiant žydų šventę Chanuką keturiuose Lietuvos miestuose žydų religinė bendruomenė organizuoja Didžiosios Menoros uždegimo ceremoniją. Antradienį pavakarę ji įžiebta Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijos, kurios vyks visoje Lietuvoje, prisidės prie tūkstančių panašių ceremonijų visame pasaulyje.

2010 m. sausio 5 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta Čekiškės sinagoga, esanti Čekiškės kaime, Kauno rajone. Naujai į kultūros vertybių registrą įtrauktos sinagogos valdytojas yra Kauno žydų religinė bendruomenė. Šiam paveldo objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Sinagoga į Kultūros vertybių registrą įrašyta kaip turinti architektūrinę, dailės bei sakralinę vertę.