lietuvos verslas

Žūrėkite sėkmės istoriją apie į visą pasaulį ekologiškus čiužinius eksportuojančią įmonę „IVO ir ko“. Verslas džiaugiasi, kad pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir ant stogo įrengus saulės jėgainę, gamyba tapo švaresnė, o investicijos netrukus atsipirks.

Pradėjusi nuo nedidelių užsakymų ir dviejų darbuotojų, per dešimtmetį bendrovė „Marškinėlis“ išaugo iki 7-ių darbuotojų kolektyvo. Dabar tai – efektyviai ir itin sparčiai auganti, įvairias spausdinimo paslaugas teikianti įmonė.

Koronaviruso krizei sudavus smūgį Lietuvos ekonomikai, šalies įmonių likvidumo būklė yra geresnė nei per 2008-2009 metų krizę, tačiau išlieka ir rimtų rizikų, sako Lietuvos banko vadovas.   „Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė negu buvo 2008-2009 metais, nes įmonės, kalbant apie skolas finansų institucijoms, yra geresnėje situacijoje. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Jungtiniai Arabų Emyratai – traukia ne tik turistus, bet ir Amerikos, Prancūzijos, Anglijos verslininkus, siekiančius, kad jų pasiūlytos idėjos Artimuosiuose rytuose virstų aukso kasyklomis. Tačiau pasiseka tik vienetams. Kodėl?  LR Žemės ūkio ministras Andrius Palionis renginio pradžioje pabrėžė, kad lietuviškos kilmės produktų galima rasti net 143 pasaulio šalyse, o eksporto apimtys stabiliai auga. Tikėtina, kad šiais metais bendras sektoriaus eksportas pasieks 5 mlrd. eurų.

Šiais metais Lietuva Pasaulinio Banko verslo sąlygų reitinge pakilo į 11-tą vietą iš 190-ies valstybių, pralenkdama tokias šalis, kaip Airija ar Vokietija.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

Kosmoso sektorius yra viena pelningiausių Europos ekonomikos pramonės sričių, o šiam sektoriui kuriama aukštos pridėtinės vertės produkcija neretai pritaikoma ir kur kas labiau gyvenimiškose situacijose. Bendradarbiaudami su Europos kosmoso agentūra Lietuvos verslo ir mokslo atstovai turi unikalią galimybę praplėsti veiklos ribas ir pasiūlyti naujų sprendimų Europos kosmoso pramonei, kuriai nuolat reikia naujų technologijų ir inovacijų.

Sekmadienį pasibaigiantis pasaulio futbolo čempionatas į šalies lažybų punktus pritraukė rekordinį skaičių lošėjų, prekybos centrai pardavė daugiau užkandžių ir gėrimų, ypač nealkoholinių, tačiau kavinių pajamos augo mažiau negu buvo tikėtasi.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Kiekviena Lietuvos įmonė turi galimybę pasirinkti konkuruoti didelėse ar mažose rinkose. Vertinant pasaulio mastu – pasirinkimas iš tiesų nemažas. Jau dabar didžioji dalis Lietuvoje pagaminamų produktų eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) šalis. Tačiau, deja, prekyba su Azijos ir Afrikos šalimis nesivysto taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Žinių radijas Vizitą tęsianti prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Stambule atidarys antrąjį dvišalį Lietuvos ir Turkijos verslo forumą. Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Martynas Lukoševičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ priminė, jog tai ne pirmas toks verslo forumas. Pirmasis buvo surengtas, pernai Lietuvoje viešint buvusiam Turkijos prezidentui Abdula Giului: „Stambule vyksiančiu antruoju forumu ir Lietuva aktyviai domisi Turkijos verslininkai.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl įvykių Ukrainoje atidedamas balandį Sankt Peterburge Lietuvos pramonininkų planuotas Lietuvos ir Rusijos ekonomikos forumas. Kokių nors lietuviškos produkcijos naujų blokadų ar stabdymų, anot pramonininkų vadovo, nėra, bet kaip situacija klostysis ateityje, sunku vertinti. Ekonomistai sutaria: Vakarų investuotojų pasitikėjimą praradusi Rusija jau daro neigiamą įtaką Lietuvos verslui.

Išankstiniais duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas antrąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas  ir siekė –926,3 mln. litų. Pirmąjį ketvirtį šis rodiklis buvo teigiamas ir siekė 951,82 mln. litų, o metai prieš – 978,39 mln. litų. Kaip skelbiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime spaudai, tokį reikšmingą nutekėjimą lėmė didelės neigiamos reinvesticijos (–1,4 mlrd.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo. Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.

Didžiausio Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ pardavimo pajamos mažmeninėje elektros energijos rinkoje per 2012 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 164,2 mln. Lt ir buvo daugiau nei dukart didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kuomet sudarė 81,4 mln. Lt. Bendrovės vertinimu, pagal nepriklausomus tiekėjus jau pasirinkusioms įmonėms parduotos elektros energijos kiekį „Energijos tiekimas“ užima apie 40 proc. rinkos.

TEO įmonių grupei priklausančios bendrovės „Lintel“ generalinis direktorius Remigijus Šeris nusprendė nuo rugpjūčio 16 dienos palikti šias pareigas ir pasitraukti iš TEO įmonių grupės. Bendrovei laikinai vadovaus bendrovės Pardavimo projektų valdymo ir paslaugų plėtros departamento direktorius Gediminas Mažeika . Naujojo vadovo „Lintel“ ketina ieškoti konkurso būdu. „Lintel“ jau daugelį metų yra savo srities lyderė ir sėkmingai veiklą plėtojanti bendrovė.

Biuro prekių bei paslaugų tiekėjos „Office System“ šių metų pirmojo pusmečio pardavimai, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo 36 proc. ir perkopė 4 mln. litų ribą. Bendrasis pelnas tuo pačiu lyginamuoju periodu padidėjo 37 proc. ir pasiekė 1,4 mln. litų, kai 2011 m. pirmą pusmetį buvo 1 mln. litų. Pagal šių metų pardavimus geresnis buvo antras ketvirtis. Apyvarta pirmą ketvirtį sudarė 1,9 mln. litų, o antrąjį viršijo 2 mln. litų.

Bankrutuojančio AB Vievio paukštynas akcininkas ir kreditorius AB „Kauno grūdai„ Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri įpareigojo per 14 dienų išvežti daugiau kaip 750 tūkst. „Kauno grūdams“ priklausančių vištų iš bankrutuojančio Vievio paukštyno.

Rusija nuėjo ilgą kelią nuo 1994-ųjų, kai prasidėjo derybų procesas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Praėjus 19 metų, šalis pagaliau pasiekė paskutinį projekto etapą – liepos viduryje Rusija pasirašys stojimo į PPO dokumentus ir praėjus 30 dienų po ratifikavimo procedūrų užbaigimo pranešimo taps pilnateise nare. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos su Baltarusijos režimo rėmėjais susijusioms bendrovėms privertė ne juokais sunerimti ir mūsų šalies verslininkus. Mat kai kurių jų verslas glaudžiai susijęs su įmonėmis, įtrauktomis į ES juodąjį sąrašą, rašo „Lietuvos rytas“. Bene daugiausia ryšių su Lietuva turi ES nemalonę užsitraukusio Baltarusijos oligarcho Jurijaus Čižo valdomas koncernas „Traipl“. Jis mūsų šalyje ir perka, ir parduoda. Tačiau nuo šiol bet kokia prekyba su „Traipl“ uždrausta.

Ekonominiam sunkmečiui pareikalavus efektyvesnio požiūrio į bendrovėse vykstančius procesus, naujų iššūkių sulaukė ir pirkimus įmonėse organizuojantys padaliniai. Pasak specialistų, tai buvo viena iš priežasčių keisti požiūrį į privačių organizacijų pirkimus. Pirkimų srities naujoves ir gerąsias praktikas pirkimų specialistai aptarė praėjusią savaitę vykusioje „Pirkimų vadovų konferencijoje“. Renginyje dalyvavo Lietuvos gamybos, prekybos ir paslaugų bendrovių atstovai.

Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo. Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.

Lietuvių verslo atstovai neretai mėgsta pasigirti gerais darbais, o pastaruoju metu įmonės pabrėžia socialinę savo atsakomybę. Į socialinės atsakomybės strategiją įtraukiami net tokie dalykai, kaip etiškas bendravimas su klientais, skaidri veikla, darbuotojų algų mokėjimas ne vokeliuose ir pan. Tai stebina, nes visa tai, atrodo, nuo pat veiklos pradžios turėtų būti įmonės prioritetas ir garbės reikalas. Neretai verslo struktūrose gimusios socialinės atsakomybės idėjos užgęsta vos po metų.

Rusija, 18 metų siekusi narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO), šių metų vasarą turėtų galutinai įsitraukti į šios organizacijos veiklą. Bus daugiau stabilumo „Derėdamiesi su Rusija, visų pirmiausia, derėjomės dėl muitų, dėl diskriminacinių procedūrų netaikymo mūsų vežėjams.

„Konkurencija prekybos tinklų rinkoje – labai įtempta“, – sako „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos centrus, generalinis direktorius Marcelis Harasztis. Tačiau dažnai jo veidą nušviečianti šypsena patvirtina, kad tokios žaidimo taisyklės jam priimtinos. Prekybos tinklus valdyti M. Haraszčiui – ne naujiena. Panašų darbą jis jau dirbo Austrijoje, iš kurios yra kilęs, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.

APB „Apranga“ įsteigė šešioliktąją antrinę bendrovę SIA „Apranga MLV“, kuri pagal sutartį su „Inditex“ taps „Massimo Dutti“ parduotuvių operatore Latvijoje. Įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas yra 86 tūkst. eurų. Pirmąją „Massimo Dutti“ parduotuvę Rygoje planuojama atidaryti 2012 metų kovą prekybos centre „Spice“. „Aprangos“ grupė Baltijos šalyse valdo 121 parduotuvės tinklą.

Apyvartinio kapitalo valdymui pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama net tik verslo įmonėse, bet ir Europos Sąjungos (ES) institucijose. Netrukus įsigaliosiantys teisinio reguliavimo pakeitimai, skirti konkurencingumui didinti, neabejotinai pagerins įmonių apyvartinio kapitalo valdymą ir šiuo sudėtingu ekonomikos tarpsniu padės „išlaisvinti“ gyvybiškai reikalingų lėšų. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalios dar vienas mokėjimų direktyvos (angl.

Ypač jų pagausėjo po naktinio mokesčių perversmo 2008-ųjų pabaigoje. Į šią valstybę jau perkeltos „Vilniaus prekybai„ priklausančių „Akropolių“, Latvijos, Estijos, Bulgarijos „Maxima" prekybos tinklų akcijos. Iš šios Vakarų Europos šalies valdomos ir kai kurios kitos grupės įmonės. Tuo tarpu mokesčių konsultantai teigia sulaukiantys vis daugiau verslininkų, ketinančių sekti tomis pačiomis pėdomis. Pagal Lietuvos investicijas kaimyninė Latvija iki šiol būdavo lyderė.

Lietuvos langų ir stiklo paketų gamybos bendrovės, nusprendusios užmegzti glaudesnius verslo santykius su Skandinavijos kompanijomis, pradėjo bendradarbiauti su specialistu iš Švedijos. Jau pusę metų Lietuvoje gyvenantis Anton Golander išanalizavo jį pasamdžiusių bendrovių UAB „Glastika“, „Lanreta“ ir „SKP stiklas“ veiklą ir jau užmezgė pirmuosius kontaktus su Švedijos įmonėmis.

Rusijos sprendimas dėl žarnyno infekcijos grėsmės užverti savo rinką šviežiems vaisiams ir daržovėms iš visos Europos Sąjungos (ES) yra smūgis į paširdžius ir Lietuvos verslui, teigia Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacija „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Prekybininkai neabejoja, kad toks sprendimas turės neigiamos įtakos verslui, tačiau negali įvertinti to pinigine išraiška, nes iki šiol tokie draudimai niekados nebuvo taikomi.

Lietuvos verslas šiuo metu neturi komercijos atašė Maskvoje, nes konkurso laimėtojo jau 4 mėnesius nesugeba patikrinti Valstybės saugumo departamentas (VSD). Ankstesnio atstovo kadencija baigėsi pernykštį lapkritį. Lietuvos verslas šiuo metu tiesiog džiaugiasi, kad per tą laiką, kol nedirba komercijos atašė, neištiko jokia Lietuvos ir Rusijos santykių krizė, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Nenormalu, kai šiais laikais kandidatų patikros procedūros tęsiasi mėnesiais.

2011 metų sausio 1-ąją pradėsianti veikti jau visų 3 rytinės Muitų sąjungos dalyvių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – patvirtinta sutartis Lietuvos verslui žada ir privalumų, ir iššūkių. Pagrindiniai Muitų sąjungos (MS) sutarties nutarimai – Bendras Muitinės kodeksas, vienodi 3 šalių muitų tarifai ir išorinių muitinių iškėlimas prie Europos Sąjungos (ES) sienos, panaikinant muitines tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Rusijos ir Kazachstano.

Atlikus verslo įmonių apklausą apie ekologinį ženklinimą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir šiaurės vakarų Rusijoje, paaiškėjo, kad lietuvių verslas yra labiausiai linkęs tikėti ekologinio ženklinimo nauda ir mano, kad tai padidintų produkcijos eksportą, teigia Šiaurės ministrų tarybos biuras. Taip mano daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje, o mažiausiai optimistiški yra verslininkai Estijoje, kur tik 37 proc. apklaustųjų įžvelgia ekologinio žymėjimo naudą.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Šią savaitę pradedamas interaktyvių metodologinių mokymų, vedamų žymiausių Lietuvos verslo konsultantų, ciklas. Mūsų šalies gyventojams suteikiama išskirtinė galimybė nemokamai dalyvauti ES finansuojamuose seminaruose, vyksiančiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Iš viso iki kovo 3 d. vyks 20 metodologinių mokymų sesijų. Pirmasis seminaras – lapkričio 24 d. Šiaulių verslo inkubatoriuje.

Nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti jas mokslinėje veikloje ar gaminant produkciją.Tai leis ketvirtadienį Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros (EKA) pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.

Statistikos departamento atlikto nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenimis, 2010 m. pirmąjį ketvirtį šalies įmonių1 pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sudarė 34,0 mlrd. litų. Tai 4,6 procento mažiau nei praėjusių metų pirmąjį ketvirtį ir 10,8 procento mažiau nei 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį. Pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės dirbo pelningai. Įmonių pelnas sudarė 703,6 tūkst. litų.

Dešimtys bankrutavusių gamybos ir prekybos įmonių, beveik visiškai sustojęs pardavimas. Tokie 2009-ieji buvo Lietuvos baldininkams. Šie metai, prognozuojama, irgi bus sunkūs, bet dalis verslininkų sako turintys gelbėjimosi ratą: atsigaunančios užsienio rinkos leidžia tikėtis, kad sunkmečio liūnas Lietuvos baldininkų neįtrauks galutinai. Kiekvieną mėnesį įmonės „Ąžuolų giria“ iškeliauja keli sunkvežimiai su baldine mediena.

Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų sausį, palyginti su 2009 metų gruodžiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 2,8 procento, o importuotų prekių – 1,7 procento. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų kovą buvo minus 37. Palyginti su vasariu, jis padidėjo 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis didėja ketvirtą mėnesį iš eilės, per šį laikotarpį jis pakilo 14 procentinių punktų, praneša Statistikos departamentas.

Šią savaitę pranešta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 19 mlrd. 43,5 mln. litų. Vie­nam gy­ven­to­jui tenkanti užsienio sko­la jau sudaro 5720,5 lito. 2010 m. vasario mėnesį visa pramonės produkcija sudarė 3925,6 mln. litų ir, palyginti su sausio mėn., sumažėjo 3,6 procento, pašalinus sezono įtaką, – 0,4 procento.

Sveikindama sparčiausiai 2009-aisiais augusias Lietuvos smulkiąsias ir vidutines įmones Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad šiais metais gausu įmonių, sugebėjusių tapti Gazelėmis - sparčiausiai ir pelningiausiai augančiomis įmonėmis. "Dabar, kai patiriame daug iššūkių, verslininkų atkaklumas yra mūsų ūkio stiprybės šaltinis. Pagirtina, kad Lietuvos verslo atstovai, nepasiduodami sunkmečio metamiems išbandymams, užima lyderių pozicijas.