liberalų sąjūdis

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Su opozicijai priklausančiu Liberalų sąjūdžiu rinkimuose į Seimą dalyvavęs parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis ir vėl partinis – buvęs „valstietis“ įstojo į Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamą partiją. Apie tai pranešusiam lrytas.lt patvirtino ir V. Čmilytė-Nielsen, ir Seimo pirmininko atstovas spaudai Paulius Žeimys. „Seimo pirmininkas nusprendė įstoti į Liberalų sąjūdį dar prieš prasidedant naujajai kadencijai.

Seime pasirodžius liberalo, Seimo vicepirmininko Jono Liesio ir kitų parlamentarų bandymams buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas ir jiems nedirbant ketverius metus mokėti pinigus iš valstybės kišenės, o premjerams – net iki gyvos galvos, pasipylė kritikos banga. Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad nepalaiko savo bendrapartiečio J. Liesio pasiūlymo.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymų dėl koalicijos sutarties paketą. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Teikdami pasiūlymus, liberalai laikosi šešių pagrindinių principų, kuriuos pateikia tv3.lt (neredaguotas tekstas - aut. past.): Daugiau savarankiškumo piliečiui, mažiau priklausomybės nuo valdžios.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymus dėl koalicijos sutarties. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Iš viso partija išsirinko aštuonias sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Formuojantis naujai valdančiajai daugumai daugeliui rūpi klausimas, kaip bus paskirstyti ministrų postai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kalba apie tas pačias dominančias sferas. Politologų nuomone, postų pasiskirstymą lems du dalykai.  Liberalų sąjūdis pretenduoja į tris ministerijas  Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas teigia, kad jų partiją domina trys ministrų postai.

Seimo rinkimus laimėję opoziciniai konservatoriai su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pirmadienį pradėjo derybas dėl naujos koalicijos. BNS pateikia svarbiausias partijų pozicijas iš porinkiminių spaudos konferencijų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Užsitikrinę 50 mandatų parlamente, konservatoriai bus stipriausia jėga naujojoje koalicijoje.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinantis tapti Liberalų sąjūdis pagrindiniais savo prioritetais per ateinančius ketverius metus įvardina švietimą, aplinkosaugą ir ekonomiką. Būtent todėl partija norėtų gauti Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 13 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Laisvės partija formuos valdančiąją koaliciją.

Derybas su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija pradedantys konservatoriai sieks ir kitų partijų paramos įvairiomis formomis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Žurnalistams pirmadienio naktį jis sakė, kad 74-75 parlamentarus vienysianti koalicija yra „ganėtinai neblogas skaičius“ „74-75 žmonės yra ganėtinai neblogas skaičius.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis neigia siekęs paveikti tuometinius Liberalų sąjūdžio politikus, kad paminklas Jonui Basanavičiui būtų pastatytas sostinės Konstantino Sirvydo skvere, o ne prie Filharmonijos, kur yra dabar.

Po antrojo Seimo rinkimų turo Liberalų sąjūdis tikisi padvigubinti iškovotų mandatų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tikiuosi, kad po pirmo turo turėdami šešis mandatus mes po antrojo tų mandatų skaičių padvigubinsime“, – žurnalistams Lukiškių aikštėje ketvirtadienį sakė ji. Čia V. Čmilytė-Nielsen išreiškė savo valią išankstiniame antro Seimo rinkimų turo balsavime.

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet... neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – partijos nesėkmės atveju Seimo rinkimuose ji veikiausiai pasitrauktų iš pirmininkės posto. „Nesėkmė tai, žinoma, yra neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano, kaip lyderės, poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, šito aš nebijau, viskas yra rinkėjų rankose ir jų verdikto aš laukiu ramia širdimi. Aš manyčiau, kad taip, [pasitraukčiau].

Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, jog partija Seimo rinkimuose gaus 15–20 mandatų, norėtų, kad koaliciją burtų „tradicinės, vertybiškai savo ideologiją išlaikiusios partijos“. „Vertinu šansus optimistiškai, visos paskutinės apklausos rodo augimą ir gyventojų didėjantį pasitikėjimą, manyčiau, kad nuo 15 iki 20 mandatų galime turėti“, – trečiadienį žurnalistams sakė iš anksto balsuoti į sostinės Lukiškių aikštę atėjusi V. Čmilytė-Nielsen.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Nuo darželio iki aukštojo mokslo, nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogų iki aukščiausio lygio šalies mokslininkų – švietimas yra tema, kurią plačiau ar siauriau savo programose apžvelgia kiekviena partija. Tiesa, visų partijų prioritetai švietimui reikšmingai skiriasi. Vienos nori panaikinti atrankas į mokyklas ir universitetus, kitos – jas griežtinti, vienos mokyklų tinklą nori plėsti, kitos – mažinti.

Žmonės nelabai pasitiki politikais ir partijomis. Kai kurios iš jų, aišku, žada didesnes pensijas, atlyginimus, įvairias išmokas ir tuo pačiu metu – mažesnius mokesčius. Retai tai yra realūs pažadai, tačiau artėjant rinkimams, verta žinoti, kas ką siūlo.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis antradienį taip pat pristatė rinkimų programą. Liberalų sąjūdžio politikai teigė, kad patekus į Seimą siektų atšaukti perteklinius alkoholio draudimus, kuriuos inicijavo valstiečių valdžia. Pasak partijos pirmininkės, jau yra sudarytas neformalus draudimų sąrašas, kurį tik patekę į Seimą jie atšaukinėtų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis pakvietė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dalyvauti parlamento rinkimuose. Parlamento vadovas patvirtino šį siūlymą svarstantis ir atsakymą žada greitu laiku. „Pirmiausia turiu pasidžiaugt, kad pasitikėjimas ir  pagarba išreikšti pakviečiant, labai tai vertinu, (sprendimą) ateitis parodys. Aš manau, kad ilgai nereikės laukti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tarša Kuršių mariose parodė neveikiančią šalies aplinkosaugos kontrolę.  Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas pirmadienį koncerno „MG Baltic“ byloje liudijo, kodėl prieš kelerius metus nebalsavo dėl verslui palankių vartojimo kreditų įstatymo pataisų. Šias aplinkybes jis aiškino Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame politinės korupcijos bylą. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai Seime svarstytas vartojimo kreditų rinką reguliuojantis įstatymas.

Liberalų sąjūdžio atstovas, išrinktas Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius sako, kad partijos vairą iš dabartinio vadovo Eugenijaus Gentvilo šiemet turėtų perimti parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš dėsiu visas pastangas, kad mūsų politinei partijai vadovautų veikli, energinga moteris“, – Portalo delfi.lt laidai „Dėmesio centre“ trečiadienį sakė V. Gailius. „Aš labai gerbiu šią kolegę, jos kompetenciją, jos padorumą, darbštumą.

Po trijų savaičių pertraukos kaltinamieji „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje grįžo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas nepaisė kaltinamųjų advokatų prašymo teisėjų kolegijai nusišalinti ir tęsia bylos nagrinėjimą, klausydamiesi slapta padarytų kaltinamųjų pokalbių įrašų. Kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai buvo nepatenkinti teismo sprendimu bylos pradžioje apklausti ne liudytojus, o peržiūrėti slapta užfiksuotus vaizdo įrašus.

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams nori steigti rinkimų komitetą, teigia opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Partijos Vilniaus skyriaus sprendimo nėra, tačiau reikia pripažinti, kad R. Šimašius nori eiti komitetu“, – Žinių radijui penktadienį sakė E. Gentvilas. Anot liberalų lyderio, skyrius galutinį sprendimą turėtų priimti spalio 11 dieną.

Vilniaus apygardos teisme tęsiamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas ir liudijimų maratonas. Liudyti prieš teismą stojo kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs parlamentaras ir Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys. Savaitės pradžioje savo liudijimus pateikė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, eksliberalas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos advokatai. Kaltinimus atmeta (Papildyta 9:14 val.

  Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį teismo posėdį – partija toliau sieks įrodyti, kad VSD parlamentarams pateikta informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką jai neatitinka tikrovės.   Liberalų sąjūdis siūlė, jog VSD „paneigtų informaciją ir pripažintų, kad ji buvo ne visiškai tiksli“, sakė partijos advokatas Egidijus Losis. VSD teisininkas Audrius Bareišis su tokia sąlyga nesutiko.

Vilniaus apygardos teismas nepaisė kaltinamųjų „MG Baltic“ byloje prašymo nušalinti teisėjų kolegiją arba valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių nuo bylos. Savo ruožtu kaltinamuosius ginantys advokatai teismo prašo bylą grąžinti į prokuratūrą, kadangi mato trūkumų kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimą teismas tęs nepakitusia sudėtimi. Kitas teismo posėdis numatomas rugpjūčio 21 dieną.

Penktadienį Vilniaus administracinis teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims. Byloje tęsiasi trukdžiai, mat dalis kaltinamųjų prašo nušalinti arba teisėjų tarybą, arba prokurorą. Ketvirtadienį pradėtas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes posėdyje nepasirodė vienas kaltinamųjų – Gintaras Steponavičius.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis savo užrašuose kruopščiai fiksuodavo, kiek kuriam politikui atseikėjo eurų, o kiek – alkoholio. Užrašuose minimi ir šiuo metu politinės korupcijos byloje kaltinami politikai, ir mįslingas „Skvernas“. Portalas Delfi skelbia pareigūnų rastų R. Kurlianskio rankraščių fragmentus, kuriuose verslininkas inicialais pažymėdavo kyšių sulaukusius politikus ir koncerną dominančius Seime svarstomus įstatymus.

Opozicinis Liberalų sąjūdis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) paneigtų apie partiją paskleistas žinias, jog tai koncerno „MG Baltic“ įkurta ir kontroliuojama partija. Antradienį teismui įteiktą ieškinį pasirašė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Opozicinis Liberalų sąjūdis toliau ieško argumentų paneigti Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte nurodytai informacijai, kad partija buvo kontroliuojama koncerno „MG Baltic“. Pirmadienį paskelbtame pareiškime partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas primena, kad buvęs VSD vadovas Gediminas Grina dalyvavo liberalams rengiant rinkimų programą, o buvęs jo pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus 2015 metais įstojo į partiją.

Per pastaruosius porą metų Liberalų sąjūdžiui organizuojamos jau antros laidotuvės, bet jie rankų nuleisti neketina net paplitus saugumo išslaptintai medžiagai. Nors liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijai numato sunkius laikus, politologas Saulius Spurga tiesmukesnis – partijos ateities nematyti.

Ne tik politinės korupcijos byloje, o ir saugumo rinktoje medžiagoje figūruojantis koncernas „MG Baltic“ ilgus metus ne tik siekė įtakos politiniame gyvenime, bet ir naudojosi proga dosniai remti didžiąsias politines partijas. Portalas tv3.lt apžvelgė, kurioms partijoms koncernas buvo dosniausias. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje pažymima, jog 2006 m. „MG Baltic“ atstovai nusprendė įkurti sau parankią politinę jėgą, manoma, Liberalų sąjūdį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę atmetė Liberalų sąjūdžio skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo, kuriuo šiurkščiu pažeidimu pripažintos Laisvės studijų centro finansuotos diskusijos su liberalais.

 Išviešinta Valstybės saugumo departamento medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Visi, kas tik gali, kratosi sąsajų su koncernu arba aiškina nesupratę, kodėl jiems rašinėjo koncerno atstovai. O Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola VSD, esą šis neturi jokių įrodymų, o medžiaga pakenks būsimai bylai. Po VSD pažymos paviešinimo aiškėja, kad Liberalų sąjūdis – koncerno „MG Baltic“ projektas.

Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje nemažas dėmesys skiriamas koncerno „MG Baltic“ sukurtai politinei jėgai, kuri turėjo suskaldyti tuometinius savo konkurentus – Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą. Pokalbyje su tv3.lt A. Zuokas atvirauja apie tuo metu vykusius politinius procesus ir pasakoja, kokią koncerno įtaką jautė pats.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį išrinko savo kandidatą į prezidentus. Juo tapo europarlamentaras Petras Aušrevičius. Tai – istorinis įvykis partijai, nes iki šiol Liberalų sąjūdis nekeldavo savo kandidato, o palaikydavo kitų partijų kandidatus. Per kandidato rinkimus surinkęs 453 balsus jis aplenkė partijos kolegą, Seimo narį ir buvusį ambasadorių prie UNESCO Arūną Gelūną, surinkusį 368 balsus.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kėdainių rajone renkasi į suvažiavimą, per jį paaiškės balsavimo rezultatai dėl kandidato į prezidentus. Kandidatą į prezidentus liberalai renkasi iš dviejų politikų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno. Balsavimas vyksta elektroniniu būdu, jame gali dalyvauti visi nario mokestį susimokėję partijos nariai. „Darome atranką, kad bus mūsų kandidatas rinkimuose.

Lietuvos liberalų sąjūdis pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl pažeisto slapto balsavimo dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo, praneša liberalai. Po slapto balsavimo dalis Seimo narių socialiniuose tinkluose ėmė viešinti balsavimo biuletenių nuotraukas. Tai galima laikyti slapto balsavimo principų pažeidimu. „Po balsavimo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis viešai pareiškė žinantis, kad visi valstiečiai balsavo už apkaltą ir turi tvirtus to įrodymus.

Iki vasario pradžios pavieniams Liberalų sąjūdžio nariams ir partijos skyriams kėlus pretendentus būti liberalų kandidatais į prezidentus paaiškėjo septyni lyderiai. Iš jų tapti liberalų kandidatais sutiko du: Seimo narys Arūnas Gelūnas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. „Rinkdami vieną kandidatą vykdysime slaptą visuotinį elektroninį balsavimą partijos suvažiavime balandžio viduryje. Balsavimas greičiausiai vyks po kandidatų debatų.

Valstybės dotacijos netekęs Liberalų sąjūdis atsisako centrinės būstinės Vilniuje, Vašingtono aikštėje, bei kol kas naujų patalpų neieškos. Anot partijos pirmininko Eugenijaus Gentvilo, tai daroma taupant lėšas. Kaip ir kitos partijos, 211 kvadratinių metrų patalpas liberalai iš savivaldybės buvo gavę panaudos teisėmis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar pernai nusprendė lengvatų atsisakyti ir įpareigoti partijas persirašyti sutartis dėl nuomos rinkos sąlygomis arba palikti patalpas.

Seimo rinkimuose daugiau rinkėjų savo balsą atiduotų Naglio Puteikio vadovaujamai Lietuvos centro partijai nei Liberalų sąjūdžiui. N. Puteikio partija pirmą kartą pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų. Kas padėjo „centristams“ šoktelti reitingų lentelėje? Lapkritį atliktoje apklausoje už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai.

Parlamentaro Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija reitinguose pirmą kartą aplenkė Liberalų sąjūdį ir pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa. Lapkritį atliktoje apklausoje už opozicinius konservatorius žadėjo balsuoti 19 proc., už valdančiuosius „valstiečius“ – 16 proc. rinkėjų. Toks pat skirtumas tarp partijų buvo ir mėnesiu anksčiau. Socialdemokratus savo pasirinku įvardijo 10 proc.

Trečiadienį opozicinio Liberalų sąjūdžio valdyba aiškinsis situaciją dėl savaitgalį vykusių partijos pirmininko rinkimų balsavimo neatitikimų ir spręs, kaip juos panaikinti. „Kadangi pats esu šališkas, prašysiu valdybos, kad ji spręstų, ką daryti ir kaip daryti“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė šeštadienį Liberalų sąjūdžio pirmininku vieno balso persvara išrinktas Seimo narys Eugenijus Gentvilas.