liberalų sąjūdis

Liberalų sąjūdis džiaugiasi geresniais rezultatais savivaldos rinkimuose, nei prieš ketverius metus. Partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nors didmiesčiuose didelių pergalių nuskinti nepavyko, gerėjantys rezultatai rodo, kad liberalai grįžta į tas pozicijas, kurias iš jų pasiglemžė atskilusi Laisvės partija.

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio valdyba nusprendė antrajame merų rinkimų ture neremti dviejų kandidatų Vilniuje ir Klaipėdoje ir deklaravo paramą socialdemokratui Vilniaus rajone. „Priėmėme sprendimą, ko neremti. Neremti Vilniuje Artūro Zuoko ir Klaipėdoje – Arvydo Vaitkaus“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Visa kita paliekama skyrių ar atskirų politikų nuožiūrai.

Liberalų sąjūdis džiūgauja: savivaldybių tarybų rinkimuose per pirmą turą buvo išrinkti 4 merai, šešiose savivaldybėse Liberalų sąjūdžio kandidatai pateko į antrą turą, paaugo liberalų atstovų skaičius savivaldybių tarybose nuo 126 iki 142 mandatų.   „Turime net 12 savivaldybių, kur yra arba pirma arba antra vieta“, – sakė Seimo narė iš Liberalų sąjūdžio, partijos vicepirmininkė Edita Rudelienė.

Liberalų sąjūdžio į Vilniaus mero rinkimus deleguota Eglė Radvilė sako, kad Vilnius teoriškai yra pažangus miestas, tačiau realybėje vilniečiai nori keltis į užmiestį, o vietoje stadiono pūpso smėlio kalnai. Tapusi mere ji įgyvendintų ne vieną didžiulį projektą, tačiau pirmiausia koncentruotųsi, kaip palengvinti vilniečių kasdienybę. Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą.

2016 metais pas tuometinį parlamentarą ir Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį radus dideles grynųjų pinigų sumas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Lietuvos banką. Šias aplinkybes per posėdį pirmadienį aiškinasi „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas. Didelės pinigų sumos buvo rastos per kratas kaltinimų korupcija sulaukusio buvusio politiko namuose ir automobilyje Vilniuje.

Partiečių Liberalų sąjūdyje kritikos dėl balsavimo Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje sulaukęs parlamentaras Andrius Bagdonas nusprendė trauktis iš partijos vicepirmininkų. „Aš priėmiau sprendimą nelaukti suvažiavimo ir atsistatydinti iš pirmininkės pavaduotojo pareigų“, – BNS trečiadienį sakė A. Bagdonas po Liberalų sąjūdžio valdybos posėdžio.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas planuoja kreiptis į Liberalų sąjūdžio etikos sargus, kad jie įvertintų frakcijos nario Andriaus Bagdono elgesį balsuojant Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. „Aš kreipsiuosi į partijos Etikos ir skaidrumo komisiją, ji turėtų įvertinti tokį partijos nario elgesį“, – pirmadienį BNS sakė Eugenijus Gentvilas. „Matau problemą, kad Seimo narys, mano kolega aiškina feisbuke, jog jis kažkaip nepagalvojo, kad čia kalba apie Ukrainą.

Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus miesto merus Eglė Radvilė teigia, kad dabartinė miesto valdžia užsiima eksperimentais, o šie rinkimai parodys, ar vilniečiai nori žengti pirmyn, ar juos tenkina sąstingyje gyvenantis miestas. IT ekspertė siūlo sisteminį požiūrį į daugelį vilniečių kamuojančių problemų ir tikina, kad svarbiausius darbus įgyvendintų daug greičiau, nei dauguma politikų.

Liberalų sąjūdis yra organizavęs mokymus, siekiant partijos nariams laimėti rinkimus, sako pranešimą mokymuose skaitęs  komunikacijos specialistas Jaunius Špakauskas. „Buvo žmonių, kurie matė save politikoje, per mokymus buvo kalbama, kaip laimėti rinkimus“, – per Apeliacinio teismo posėdį antradienį sakė liudytojas.

Su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto tarybą kandidatuoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. „Esu vilnietė nuo gimimo, gyvenu miegamajame rajone, matau, kas vyksta, ir man tiesiog nepatinka sprendimai, miesto valdymo būdas, kai sprendimai priimami nesikonsultavus su gyventojais“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė. Ji Liberalų sąjūdžio kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše įrašyta 19 numeriu.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įsisuko į pasipiktinimų ir konfliktų verpetą. Partija jau kurį laiką bando grasinimais suvaldyti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko iniciatyvą patvirtinti su Vyriausybe nesuderintą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo ir kultūros paslaugoms.

Liberalų sąjūdis partijos kandidate į sostinės mero pareigas kelia nepartinę mokslų daktarę, inovacijų ir technologijų ekspertę Eglę Radvilę. „Daug kandidatų į merus jus kvies diskutuoti, pakalbėti, aš kviečiu padaryti. Šiandien noriu įsipareigoti jums, vilniečiai, spręsti problemas, energetikos, sveikatos paslaugų, transporto, neformalaus ugdymo sektoriuose“, – antradienį vykusiame partijos renginyje žurnalistams sakė ji. Kandidatė teigė, jog vienas iš jos prioritetų savivaldai yra atvirumas.

Liberalų sąjūdis sieks stiprinti pozicijas tarybose per savivaldos rinkimus, išlaikyti arba padidinti merų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaune šeštadienį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje žurnalistams ji teigė, jog Liberalų sąjūdis rinkimuose orientuosis į skyrius 50-yje iš 60-ies savivaldybių.

Neįgyvendinamų rinkiminių pažadų laikai turi baigtis, o Liberalų sąjūdis (LS) darys viską, kad tai įvyktų, sako partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai ji teigė kreipdamasi į partiečius šeštadienį Kaune vykstančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, jame liberalai tvirtina 2023 metų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų programą.

Per pastarąjį pusmetį Lietuvos partijos išlaikė panašų narių skaičių kaip ir prieš pusmetį, tik opozicinė Regionų partija gerokai pasipildė naujais nariais, rodo Teisingumo ministerijos duomenys. Pagal juos, šios partijos gretos per pusmetį paaugo beveik 900 naujų narių, o per pastaruosius metus – beveik 1,5 tūkstančio, tai yra spalio 1-ąją ji deklaravo turinti 5080 narių. Didžiausia politine jėga šalyje lieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija – jai priklauso 14,5 tūkst.

Ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija balsavimu nusprendė seniūno pareigas toliau patikėti parlamentarui, signatarui Eugenijui Gentvilui. Frakcijos seniūno pavaduotoja perrinkta Seimo narė Edita Rudelienė, rašoma partijos pranešime spaudai. „Man labai rūpi, kad frakcijoje vyrautų ne tik darbinga, bet ir gera emocinė, tarpusavio santykių atmosfera.

Neseniai Darbo partijos pirmininku išrinktas Andrius Mazuronis gali žymėti naują lapą partijos istorijoje, bet jis nėra pirmasis Mazuronis, kuris bandė pakeisti sunkiai lietuviškai kalbantį partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą. Jaunasis Mazuronis teigia, kad dabar padėtis visai kita, todėl jam turėtų labiau pasisekti nei tėvui. O būsimuose parlamento rinkimuose didžiausią konkurenciją regi su valstiečiais žaliaisiais.

Valdantysis Liberalų sąjūdis kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ragindami dar iki pirmadienio susitikti Užsienio politikos koordinacinėje taryboje su valdančiąja koalicija išplėstiniame formate ir aptarti, kaip elgtis susidariusioje krizėje dėl Kaliningrado tranzito.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas interviu naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jo nejaudina nei kritika naujam partijos logotipai, nei raginimai išmesti iš partijos vadinamuosius agroliberalus. Politikas tikina, kad nors Lietuva per 32 nepriklausomybės metus padarė labai daug dėl įvairių gyventojų grupių gerovės didinimo, visiškai nieko nepadarė dėl nesusituokusių porų, tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių.

Valdantysis Liberalų sąjūdis šeštadienį patvirtino naująjį vizualinį identitetą – nauju partijos simboliu tapo stilizuota raidė „L“. Politinė jėga teigia, kad tai energingas, šiuolaikiškas, įsimintinas ir Liberalų sąjūdžio vertybes įprasminantis simbolis. Liberalų sąjūdis sako vizualiniam ir komunikaciniam atsinaujinimui ruošęsis nuo 2021 metų pradžios, partijos simbolika nebuvo atnaujinta nuo jos įkūrimo 2006 metais.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastaruoju metu pasaulis išgyvena daugybę pokyčių, todėl liberaliems politikams dabar yra geriausias laikas veikti. „Viskas keičiasi taip greitai ir taip radikaliai, kad taip, kaip buvo anksčiau, nebebus. Todėl turime prisitaikyti gyventi pokyčiuose“, – kreipdamasi į Liberalų sąjūdžio suvažiavimo dalyvius šeštadienį Vilniuje sakė partijos pirmininkė.

Valdantysis Liberalų sąjūdis šeštadienį šalia Vilniaus renkasi į partijos suvažiavimą, tvirtins naują vizualinį identitetą. „Partijos simbolio pakeitimą planavome jau porą metų, tai labai ilgas procesas, jis tikrai nesidaro per porą savaičių, ir džiaugiuosi, kad jis pasiekė finalinę atkarpą ir dabar bus pristatytas visiems suvažiavimo dalyviams.

Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė nuosprendį koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje – visi atsakomybėn patraukti asmenys pripažinti nekaltais. Seimo pirmininkė bei liberalų sąjūdžio, kuriam kadaise vadovavo ir į skandalą įsitraukęs Eligijus Masiulis, pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokio nuosprendžio ji ir tikėjosi, bei reiškė padėką visiems, kas tikėjo jų partija. Tačiau politologė Rima Urbonaitė rėžia tiesiai šviesiai – liberalams džiaugtis nėra kuo.

Papirkinėjimu kaltintos Dariaus Mockaus valdomos „MG grupės“ (anksčiau – „MG Baltic“) bei kyšių ėmimu įtarto buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir šios partijos išteisinimas politinės korupcijos byloje, politologų teigimu, dar gali brangiai kainuoti ir pačiam Liberalų sąjūdžiui, ir nuo jo atsiskyrusiai Laisvės partijai, ir visai politinei sistemai.

Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą. „Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.

Kalbos apie įtampas valdančioje koalicijoje – vis garsesnės, o iš liberalų pusės jau pasigirsta nuogąstavimų apie keliamus ultimatumus. Liberalų sąjūdžio atstovai tikina, kad koalicijos partneriai su jais nederina siūlymų, esą neretai apie juos sužinoma tik po pateikimo ar pristatymo Seimo salėje. Parlamentarai skundžiasi, kad nepritarus sprendimams juos lydi kolegų nepasitenkinimo mimikos ir pašaipios pravardės.

Prie Liberalų sąjūdžio jungiasi buvęs irkluotojas, Jevgenijus Šuklinas. 2012-aisiais Londono olimpinėse žaidynėse jis laimėjo sidabro medalį, tačiau kiek vėliau dėl dopingo jis buvo atimtas. „Liberalai stiprėja! Prie mūsų jungiasi keliasdešimt visaginiečių su J. Šuklinu priešakyje. Prieš septynerius metus Visagine susibūrę į komandą, šiandien jie nutarė tapti Liberalų sąjūdžio dalimi“, – feisbuke antradienį paskelbė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija neturi prabangos išsivaikščioti, nes nė viena jos sudedamųjų dalių paprasčiausiai neturi kitų alternatyvų. Užtai ryškėja išskirtinė politinių partijų elgsena: tai partnerių išdūrinėjimas, kuris galėtų tapti aštria problema, jeigu ministrų kabinetui nesisektų kurį laiką priimti svarbių einamųjų sprendimų.

Valdančiosios daugumos atstovai Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis nepritaria Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) vadovo ir narių siūlomoms pataisoms dėl įpareigojimo medikams atidirbti Lietuvoje už rezidentūros studijas. Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigia, kad tai būtų grįžimas į sovietmečio paskyrimus.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pradeda balsavimą renkant partijos pirmininką. Dėl posto varžosi dabartinė partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas. Anksčiau iš rinkimų kovos pasitraukė Seimo narė Edita Rudelienė, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo numatyti teisę skirti baudą už trukdymą žurnalistams rinkti informaciją. Jis parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, pagal kurią „fizinių ar juridinių asmenų trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją, užtraukia baudą fiziniams asmenims ar juridinių asmenų vadovams nuo 20 iki 140 eurų.

Ir prie partnerystės, ir prie alkoholio pardavimo pataisų rengimo prisidėjęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas teigia, kad projektai jau parengti ir artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Seimo nariams kritiką dėl šių pataisų žeriantiems E. Gentvilas atkerta, kad būtina keisti įstatymais įteisintus nelogiškus dalykus.

Liberalų sąjūdžio bendruomenė pasidalijo skaudžia žinia – užgeso ilgamečio partijos nario gyvybė. „Liberalų bendruomenę pasiekė liūdna žinia – Amžinybėn išėjo ilgametis Liberalų sąjūdžio ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Tomas Raudys“, – rašoma socialiniame tinkle. Taip pat užuojautą išreiškė ir partijos pirmininkė. „Netekome puikaus žmogaus ir bendražygio, savo gyvenimą ir darbus paskyrusio Plungės kraštui ir jo žmonių gerovei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gauna valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų. Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija gauna per 399 tūkst. eurų, valdantysis Liberalų sąjūdis – per 239 tūkst. eurų, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst.

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai daug dėmesio yra sukelta į kitus reikalus, bet ne pandemiją. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad Seimo nariai neturi kištis į profesionalų darbą.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Lietuvoje nesilpsta karantino, koronaviruso drama, bet Seimo daugumos aktualijos atrodo šiek tiek kitokios.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Prieš pasitraukdamas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos, dar lapkričio pradžioje, Seimo narys Kęstutis Glaveckas bandė perspėti savo bendrapartiečius dėl darbo valdžioje, postų dalybų ir liberalų ateities, tačiau kolegos jo neišgirdo arba nepavyko susiderėti koalicijoje. Ketvirtadienį K. Glaveckas žengė ryžtingą žingsnį ir paliko Liberalų sąjūdžio frakciją ir išėjo į Mišrią Seimo narių grupę.

Savaitgalį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai gavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pranešimus, jog turėjo sąlytį su sergančiu COVID-19 liga ir privalo saviizoliuotis. Laikydamasi NVSC saviizoliacijos nurodymų, Liberalų sąjūdžio frakcija šią savaitę pradeda dirbti nuotoliniu būdu. Frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, šiandien frakcijos nariai norėjo atlikti testus ir, jeigu jie visi būtų neigiami, vertinti galimybes grįžti dirbti į Seimo rūmus.

Šachmatai, šachmatai, šachmatai – tik su šiuo sportu susiję palyginimai ir pasakymai skambėjo iš Seimo tribūnos, kai parlamentas visai neseniai sprendė, ar išrinkti Viktoriją Čmilytę-Nielsen vadovauti Seimui. Tačiau ši politikė – ne tik šachmatininkė. Jai apibūdinti kur kas labiau tiktų žodis „supermoteris“, nes V. Čmilytė-Nielsen ne vienerius metus profesionaliai žongliruoja meile ir dėmesiu ne tik šachmatams, bet ir savo gausiai šeimai bei darbui Seime.

Naujame Seime Liberalų sąjūdžio frakcijai vadovaus buvęs partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Šiandien įkūrėme Liberalų sąjūdžio frakciją, frakcija išrinko seniūną, seniūnas yra Eugenijus Gentvilas, pavaduotojas – Ričardas Juška“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Valdančiąją koaliciją sudariusios centro dešinės partijos jos kandidatūrą teikia į Seimo pirmininko poziciją.

Liberalų sąjūdžio taryba elektroniniu balsavimu pritarė koalicinės sutarties projekto pasirašymui, pirmadienį pranešė partija.  Formuojamos trijų dešiniųjų partijų – Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – valdančiosios koalicijos sutarties pasirašymas numatomas pirmadienį. „Savaitę trukusios derybos su partnerėmis buvo sėkmingos – pavyko susitarti dėl svarbiausių visoms šalims klausimų. Darbas vyko užtikrintai ir konstruktyviai.

Valdančiąją daugumą buriančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai Seime pirmadienį pasirašys sutartį dėl naujos centro dešinės koalicijos. Po šios sutarties pasirašymo prasidės derybos dėl Vyriausybės programos ir ministrų portfelių bei pozicijų Seime. Naujajai Vyriausybei turėtų vadovauti konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Koalicija turės 74 atstovus Seime.

Su opozicijai priklausančiu Liberalų sąjūdžiu rinkimuose į Seimą dalyvavęs parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis ir vėl partinis – buvęs „valstietis“ įstojo į Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamą partiją. Apie tai pranešusiam lrytas.lt patvirtino ir V. Čmilytė-Nielsen, ir Seimo pirmininko atstovas spaudai Paulius Žeimys. „Seimo pirmininkas nusprendė įstoti į Liberalų sąjūdį dar prieš prasidedant naujajai kadencijai.

Seime pasirodžius liberalo, Seimo vicepirmininko Jono Liesio ir kitų parlamentarų bandymams buvusiems Seimo nariams ir premjerams įteisinti valstybines rentas ir jiems nedirbant ketverius metus mokėti pinigus iš valstybės kišenės, o premjerams – net iki gyvos galvos, pasipylė kritikos banga. Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad nepalaiko savo bendrapartiečio J. Liesio pasiūlymo.

Valdančiąją koaliciją buriantys dešinieji pirmą kartą gyvai sėdo prie derybų stalo. Jie tvirtina sutarę dėl 80 proc. bendrų darbų, o dėl 20 proc. nuomonės išsiskyrė. Vis dėlto tai dar nėra derybų finišas, o partijos tvirtina neskubančios dalintis postų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis antradienį Seime pirmą kartą gyvai susitiko derėtis dėl koalicijos formavimo ir prioritetinių darbų.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymų dėl koalicijos sutarties paketą. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Teikdami pasiūlymus, liberalai laikosi šešių pagrindinių principų, kuriuos pateikia tv3.lt (neredaguotas tekstas - aut. past.): Daugiau savarankiškumo piliečiui, mažiau priklausomybės nuo valdžios.

Liberalų sąjūdis koalicijos partnerėms pateikė savo siūlymus dėl koalicijos sutarties. Tarp pagrindinių partijos siekių – nacionalinis susitarimas dėl švietimo, mokestiniai pokyčiai, žmogaus teisių užtikrinimas.  Iš viso partija išsirinko aštuonias sritis: ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros.