liberalų sąjūdis

Savaitgalį Vilniuje vyks šeštasis Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, kuriame bus renkamas partijos pirmininkas ir nauja partijos valdyba. Vadovauti partijai sieks dabartinis jos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir partijos pirmininko pavaduotoja Ona Balžekienė. Kandidatuoti į šias pareigas atsisakė parlamentaras Petras Auštrevičius ir buvęs europarlamentaras, Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Politologai aiškina, kad kairės ir dešinės atskirtis, taip pat tradicinių europietiškais kriterijais atpažįstamų socialdemokratų, konservatorių ir liberalų partijų procesas nėra toli pažengęs arba bent jau nebaigtas. Štai ką apie tai mano patys politikai.

Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkai pasirašys politinę deklaraciją dėl partijų susijungimo. Tai įvyks jau šį ketvirtadienį, Seime, II rūmų spaudos konferencijų salėje. Tą pat dieną bus pateiktas prašymas Seimo sekretoriatui dėl Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos pavadinimo pakeitimo. Jungtinė frakcija taps Liberalų ir centro sąjungos frakcija.

Liberalų sąjūdžio frakcija nauju kandidatu į Seimo vicepirmininkus siūlo frakcijos seniūną Eriką Tamašauską. Tai nuspręsta antradienį vykusiame frakcijos posėdyje. Valdančiojoje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis naują kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus pasiūlė po to, kai iš šių pareigų vasaros pradžioje savo iniciatyva pasitraukė Algis Kašėta. Vadovaujantis Seimo statutu, E. Tamašausko kandidatūrą parlamentui teiks Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Paleisdama Lietuvoje ieškomą galimą nusikaltėlį Austrija parodė, kad asmeniniai išskaičiavimai jai yra svarbesni nei europinės vertybės ir Europos Sąjungos vienybė, mano Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. „Lietuva stojo į Europos Sąjungą, kurioje visos valstybės yra lygios, kuri turi aiškią vertybinę vakarietišką ideologiją. Tačiau praėjusio savaitgalio pavyzdys parodė, kad bendros europinės vertybės blėsta.

Pritarę pensijų kaupimo modeliui Vyriausybėje, liberalai ruošiasi „finalinėms diskusijoms“ Seime. „Ne vieną dieną ir savaitę diskutuotas įstatymo projektas ir dar galima ilgai dėl jo diskutuoti, bet mes visgi sutarėme, kad finalinės diskusijos bus parlamente.

Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo vicepirmininkas A. Kašėta informavo, kad birželio 11 dieną, skubėdamas į renginį Trakų rajone, kelyje Vilnius-Varėna viršijo greitį ir buvo sustabdytas policijos. Parlamentaras važiavo 170 km./val.  greičiu, tuo tarpu leistinas greitis toje kelio atkarpoje buvo 80 km/val. Liberalas pažymėjo, jog pats prašys Seimo narių panaikinti jo teisinę neliečiamybę, kad tyrėjams nebūtų kliūčių išnagrinėti įvykį.

Dviejų liberalių partijų susijungimas iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų vargu ar įmanomas, nors abiejų politinių jėgų lyderiai neneigia, jog tokia galimybė egzistuoja.

Liberalų sąjūdžio Kauno skyriui ir toliau vadovaus Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. Jis buvo perrinktas į šias pareigas visuotiniame Liberalų sąjūdžio susirinkime. Taip pat pirmininkas pasirinko septynis pavaduotojus, kurie kuruos skirtingas sritis.

Ketvirtadalis – 24 proc. – rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių nėra apsisprendę, kurią partiją palaikytų, jeigu rytoj vyktų Seimo rinkimai, arba jie iš viso nedalyvautų juose, nes paprasčiausiai net neitų balsuoti. Tačiau jeigu savo pilietinę pareigą atliktų visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jų valia Seimo mandatų dalybose dalyvautų penkios partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, konservatoriai su krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Klaipėdoje Naglis Puteikis skundžiasi, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) blokuoja jo partijos dalyvavimą koalicijoje. Nori išlaikyti stabilumą Klaipėdos miesto taryboje tikimasi suformuoti patvarią koaliciją, teigia uostamiesčio liberalcentristas Linas Poška. Jei atkreipėte dėmesį, Klaipėdoje niekada nebuvo taip, kad kadencijos viduryje griūtų koalicijos ar keistųsi merai.

Liberalų Sąjūdžio štabe, užsidarius rinkiminėms apylinkėms, optimistinės nuotaikos. Šiuo metu tris merus Lietuvoje turinti partija tikisi turėti daugiau. Partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis portalui „Balsas.lt“ teigė esąs patenkintas tuo, kad rinkimuose balsuota, anot jo, „pakankamai aktyviai“ ir sakė tikįs, kad atėjo būtent liberalų rinkėjas.

Balsas.lt redakciją pasiekė Liberalų sąjūdžio nariu pasirašiusio asmens atsiųstos sąskaitos, neva, įrodančios Vidmanto Martikonio sąsajas su „Rubicon“ (dabar ICOR). Čia pateikiame laiško tekstą, kuriame V. Martikonis kaltinamas pirkęs balsus, sudarant rinkiminį kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašą, taip pat teigiama, kad „tokiems žmonėms, kaip V. Martikonis, mūsų partijoje ne vieta“, - rašo Liberalų sąjūdžio nariu prisistatantis asmuo.

Vidaus reikalų ministerija (VRM), minint Sausio 13-osios dvidešimtmetį, neleido panaudoti pavojaus sirenų. Jas įjungti vienai minutei prašė Liberalų Sąjūdis, kuris dėl to kreipėsi į Ministro pirmininko tarnybą. VRM atkirto, kad sirenos jungiamos tik esant ekstremaliai situacijai arba mokymų metu. Viceministro Mindaugo Ladigos rašte, kurį jis išsiuntė Liberalų Sąjūdžiui ir Ministro pirmininko tarnybai, remiamasi Civilinės saugos įstatymu ir Vyriausybė2005 gruodžio 22 dienos nutarimu.

Liberalų Sąjūdyje kilo nepasitenkinimas rinkiminio  kandidatų sąrašo į Vilniaus miesto tarybą sudarymu ir konkrečiai Vidmanto Martikonio veiksmais. Kai kurie Vilniaus skyriaus nariai kaltina V. Martikonį ir verslo imperiją uzurpavus sostinės partinę organizaciją. Organizavo savęs parėmimą? „Šis faktas tapo daugiau nei akivaizdus sudarant Liberalų sąjūdžio narių reitingus  Vilniaus savivaldybės rinkimų sąrašui.

Vilniaus miesto savivaldybės valdančiąją koaliciją gali papildyti iki šiol tik partneriais buvę Liberalų sąjūdžio atstovai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdantieji pradėjo konsultacijas dėl naujojo sostinės mero. „Sutarėme dėl to, kad meras turi būti keičiamas“, – po Vilniaus miesto savivaldybės tarybos valdančiųjų pasitarimo sakė konservatorių atstovas Mantas Adomėnas. Valdančiųjų teigimu, meras bus keičiamas, kai bus susitarta dėl naujos kandidatūros bei naujos koalicinės sutarties.

Iki naujų savivaldybių rinkimų likus kiek mažiau nei penkiems mėnesiams, politinėje erdvėje pasklido diskusijos apie Liberalų sąjūdžio laukiamą rimtą paramą. Pagrindiniu šios valdančiajai koalicijai dabar priklausančios, bet ne itin įtakingos partijos vedliu kovoje už vietas savivaldybių tarybose ketina tapti statybų bendrovės „Eika" vadovas, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Statybų bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis auginasi politinius sparnus. „O iš kur žinote? Kas sakė? Iš kur informacija?“ – tokiais ir panašiais klausimais Liberalų sąjūdžio vadams artimi šaltiniai perklausia vos užsiminus, kad savivaldybių rinkimų sąrašo pirmąją vietą sostinėje partija ketina patikėti R. Dargiui. „Na... gerai, gerai... tiesa. Galvojamas toks variantas...“ – nudelbė akis vienas Liberalų sąjūdžio vadovybės narys, prašęs neskelbti jo pavardės.

Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai skeptiškai vertina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymus įvesti nekilnojamojo turto ir "žaliąjį" automobilių mokestį. "Manau, kad keldami mokesčius mes esame pasiekę ribą ir nebegalime daugiau didinti jokių mokesčių. Reikia pasižiūrėti išėjus į gatvę, kiek šiandieną žmonės dar yra pajėgūs mokėti mokesčius. Bet koks jų didinimas neduotų laukiamų rezultatų", - sakė liberalų vadovas Eligijus Masiulis.

Pastaruoju metu liberalcentristus vis labiau erzina Liberalų Sąjūdis. Ši partija po savo sparneliu priglaudžia ne tik pavienius LiCS narius, bet ir atskirus skyrius. Per trumpą laiką į LS perbėgo Šiaulių rajono ir Kretingos LiCS skyriai, dalis Visagino, Mažeikių ir Prienų liberalcentristų, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ). LS pirmininkas Eligijus Masiulis skaičiuoja, kad prie jo vadovaujamos partijos prisidėjo apie kelis šimtus buvusių liberalcentristų.

Koalicijos partnerių išdavystes užuodžiantys liberalcentristai įspėjo, kad Liberalų sąjūdžio bandymai gausinti savo gretas kitų partijų sąskaita gali tapti akmeniu, kuris parvers valdžios vežimą, rašo „Lietuvos rytas“. Liberalcentristų lyderiai ėmė kaltinti Liberalų sąjūdį, kad jis masiškai vilioja Gintauto Babravičiaus vadovaujamos partijos narius.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ragina neapmokestinti reinvestuojamo pelno ir taip sukurti lygias konkuravimo sąlygas bei rimtas paskatas investuoti į ilgalaikius projektus Lietuvoje. Siekiant, kad Lietuvos įmonės kurtų aukštos pridėtinės vertės produkciją ir steigtų aukštos kvalifikacijos darbo vietas, liberalų nuomone, reikia nustatyti 5 vidutinių atlyginimų dydžio socialinio draudimo įmokų lubas.

Liberalų sąjūdis siūlo šešėlinių pinigų amnestiją ir pripažįsta, kad mokesčių didinimas buvo klaida. Nors liberalsąjūdiečiai sveikina Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos apsisprendimą bendradarbiauti, patys prie šių partijų jungtis neketina.

Šeštadienį į pirmąjį posėdį po rinkiminio partijos suvažiavimo renkasi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Taryba. Aukščiausios Liberalų sąjūdžio institucijos, veikiančios tarp partijos suvažiavimų, darbotvarkėje - pasirengimo 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams bei partijos struktūros stiprinimo klausimai. Liberalų sąjūdžio Tarybos posėdyje politinę padėtį apžvelgs ir aktualijas pristatys partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.

Šiuo metu Lietuvoje nėra mokesčių strategijos, yra tik neracionali, nepasverta „gaisrų gesinimo“ praktika. Vieną dieną sukame kairėn, o kitą dešinėn, įvedinėjant naujus mokesčius arba keičiant esamus. „Gaisrų gesinimo“ praktika mokesčių sistemoje nesukurs naujų darbo vietų ir nepritrauks investicijų. Todėl valstybei reikia vieną kartą apsispręsti, kokią mokesčių strategiją pasirinkti.