liberalų sąjūdis

Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad korupcijos tyrime įtarimų šešėlis kritęs ant Darbo partijos nešvelnina Liberalų sąjūdžio krizės. Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšius. Prieš kelias savaites teisėsauga paskelbė, kad kyšį galėjo paimti dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir parlamentaras Eligijus Masiulis, o pirmadienį prokuratūra pranešė, kad kyšį galėjo paimti ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Liberalų sąjūdis reitinguodamas kandidatų į Seimą sąrašą turėtų nuspręsti, kas bus jo lyderiu, o ne paskirdamas jį, sako partijos valdybos narys europarlamentaras Petras Auštrevičius. Liberalų sąjūdžio valdyba praėjusią savaitę pranešė, kad rinkimų sąrašo lyderiu sieks tapti partijos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Mes esame sutarę dėl sąrašo reitingavimo. Reitingavimas su paskyrimu yra du skirtingi dalykai. Aš esu už reitingavimą.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas, sostinės meras Remigijus Šimašius korupcijos skandalo metu perėmęs vadovavimą partijai aiškinosi galimybes visus kandidatus į Seimą patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), taip pat atlikti valstybinį partijos auditą, tačiau tokios iniciatyvos neįmanomos įstatymiškai. „Svarstėme tą variantą ir dėl audito, ir dėl kitų dalykų, bet nėra teisinių galimybių nei Valstybės kontrolei, nei STT tokių dalykų atlikti, nes tai nėra jų funkcijos.

Eligijus Masiulis, virš kurio šiuo metu pakibęs įtarimų dėl itin didelio masto kyšio paėmimo debesis, visuomenei sugeba suregzti vos kelis sakinius. O dar pernai kartu su kolegomis liberalais korupciją politikas žadėjo „nušluoti su trenksmu“. Internete plinta Liberalų sąjūdžio reklaminis vaizdo klipas „Balsuok už liberalus ir viskas bus gerai“. 2015 m. internete patalpintame reklaminiame vaizdo siužete į rinkėjus kreipiasi tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis, prieš tai, kai jo t...

Politologai teigia, kad europarlamentaro Antano Guogos pasitraukimas iš Liberalų sąjūdžio, ant kurio krito buvusio vadovo Eligijaus Masiulio įtarimų korupcija šešėlis, yra bandymas likti politikoje. „Kol kas atrodo, kad partijos nebelieka, kai kurie atstovai tiesiog bėga iš skęstančio laivo. (...) A.Guoga turbūt visiškai objektyviai vertina liberalų situaciją, mato, kad ten jau viskas, todėl jis ir pasitraukia, aš manau.

106 tūkstančiai eurų – tokia suma, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, pateko į Eligijaus Masiulio rankas už partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai. Kokių „paslaugų“ koncerno atstovams prireikė iš politiko? Koncerno veiklos spektras – labai platus, tačiau akys krypsta į dvi sritis – nekilnojamo turto ir statybų bei alkoholinių gėrimų prekybos.

Visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“ skelbia naują, savo išvadomis ne vieną išversiančią iš kojų partijų reitingų lentelę, kurioje lyderiais toli gražu įvardijami ne kitose apklausose vis dar karaliaujantys socialdemokratai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakytoje apklausoje „Factus dominus“ tyrėjai šių metų gegužės 2-10 dienomis apklausė 1006 respondentus nuo 18 metų.

Ilgametis Liberalų sąjūdžio narys, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako matantis pavojų partijai nugrimzti į politikos dugną, kai buvęs jos pirmininkas Eligijus Masiulis sulaukė įtarimų dėl kyšio ėmimo. Vis dėlto V.Grubliauskas tvirtino tikintis, kad taip nenutiks. „Kad tai didžiulė problema partijai, kad grėsmė nugrimzti į politikos dugną yra, to neigti nereikėtų, bet išsigelbėti ir išgelbėti partiją po dešimties metų įdirbio yra įmanoma“, – BNS pirmadienį teigė politikas.

Teisėsaugos duomenys rodo, kad be buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio gali būti ir daugiau žmonių, susijusiu su galima korupcine veikla, tvirtina laikinasis partijos vadovas europarlamentaras Antanas Guoga. Jis teigia, kad partijos narius galėjo veikti „mafijos struktūra“. „Laikas parodys. Bet gali būti ir kitų žmonių.

Naująjį Liberalų sąjūdžio pirmininką turėtų rinkti visi partijos nariai, o ne tik tie, kurie būtų išrinkti suvažiavimo delegatais, teigia laikinasis organizacijos vadovas europarlamentaras Antanas Guoga. „Ko aš noriu, aš noriu visuotinio suvažiavimo ir visuotinio balsavimo. Ne kad elitas balsuotų, kaip anksčiau buvo, kad būtų valdomas rezultatas, nes mes neleidome visiems nariams balsuoti.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis po partijos valdybos priimtų sprendimų pareiškė tikintis, kad jo pasitraukimas didžiulių neigiamų pasekmių partijai neturėtų turėti. Jis taip pat pareiškė, kad dabar visas jėgas skirs savo tiesos įrodymui. Savo pirma užduotimi Eligijus Masiulis dabar laiko bendradarbiavimą su teisėsauga ir kuo greitesnį situacijos išsiaiškinimą.

Laikinuoju opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininku patvirtintas europarlamentaras Antanas Guoga sako neturintis didelio noro vadovauti partijai, bet turintis prisiimti atsakomybę. Kol yra laikinasis vadovas, A.Guoga neatsisako europarlamentaro mandato. Darbą Europos Parlamente politikas žada palikti, jei būtų išrinktas nuolatiniu vadovu, tačiau sako dar neapsisprendęs, ar kandidatuos į pareigas.

Teisėsaugos taikiklyje dėl galimai paimto 100 tūkst. Eur vertės kyšio atsidūręs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis nutarė pasitraukti iš partijos vadovo pareigų bei iš Seimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų dėmesys politikams vis stiprėja. Teisėsaugininkų akiratyje pastaruoju metu atsiduria ne tik valdančiųjų partijų atstovai, bet ir opozicija – STT agentų vizito sulaukė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, kuriam ketinama pareikšti įtarimus dėl itin stambaus masto kyšio ėmimo. Ketvirtadienį pranešta, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

  Žinia apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tiria įtarimus apie Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui duotą kyšį yra tikra „bomba“ liberalams priešrinkiminiu laikotarpiu, BNS sakė politologas Mažvydas Jastramskis.   „Manau, kad žinia vienareikšmiškai jiems yra prastoka – ir ne tik dėl tos žinios krūvio, kad yra ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet ir dėl to, kada ji paskelbta: iki vasaros žmonės dar domisi politika ir po to tas susidomėjimas prieš rugsėjį padidės.

 Liberalų sąjūdžio pirmasis vicepirmininkas Antanas Guoga šokiruojančia vadina žinią apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimus partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui, tačiau kol kas nevertina, kaip tai paveiks partiją. „Reikia turbūt palaukti daugiau informacijos. Aišku, šokiruojančios naujienos, ką galiu daugiau pasakyti“, - BNS telefonu iš Strasbūro sakė A.Guoga.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Anksčiau politinių partijų reitingų viršūnėse karaliavusi valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), panašu, praranda kontrolę, o tuo ima naudotis ne tik opozicija, bet ir kaip ant mielių kylanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjunga su Sauliumi Skverneliu priešakyje. Vis dėlto, politologų teigimu, LVŽS krikštyti naujais rinkėjų simpatijų lyderiai dar būtų per anksti.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Panašu, kad Liberalų sąjūdis jau apsisprendė, kas pakeis Dalią Teišerskytę šešėlinio kultūros ministro poste. „Partijos valdybos posėdyje svarstysime buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno kandidatūrą į šešėlinio kultūros ministro postą“, – portalui tv3.lt trečiadienį sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos atskleidimo atvejų inicijuojančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai užsimojo kaip reikiant. „Tvarkiečiai“ neslepia manantys, kad slaptų pažymų istorijos pradedamos kurti prezidentūroje. Tuo metu Seimo opozicija įsitikinę, jog „tvarkiečiai“, kurie, kaip partija, įtariami pinigų plovimu, tiesiog bando nukreipti dėmesį ir išsiplauti savo mundurą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva pradėta interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui – šiandien po interpeliacijos tekstu pasirašė 36 Seimo nariai iš Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Tam, kad interpeliacijos procedūra būtų pradėta, reikia ne mažiau kaip penktadalio Seimo narių parašų.

Trečiadienį žurnalo „Valstybė“ rengtoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje diskutuota apie tai, ko verslui galima tikėtis po šių metų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, tačiau diskusijos dalyviai daug mieliau ėmė dėlioti būsimųjų politinių lyderių dėliones bei prognozuoti tendencijas, kurių dabartinės rinkėjų apklausos nefiksuoja.

Panašu, kad buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) toliau byra. Liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius pranešė, kad šią savaitę įvykdžius skyriaus reorganizaciją, prie jų prisijungė grupė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovų. Liberalų sąjūdis pranešė, jog prie partijos prisijungė 2 iš 3 Laisvės sąjungai (liberalams) atstovaujantys Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės pareiškimas apie tai, kad kaltu dėl Sausio 13-osios įvykių neigimo pripažintas Algirdas Paleckis galėtų grįžti į socdemų gretas – ne pirmas šios politikės išsišokimas. Tačiau tokių išsišokėlių, kurie savo kalbomis ar veiksmais stebina visuomenę, turi ir kitos didžiosios Lietuvos partijos.

Skandalais Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžiose įstaigose pasipiktinęs Liberalų sąjūdis neslepia, jog rimtai svarsto galimybę inicijuoti interpeliaciją žemės ūkio ministrei, „darbietei“ Virginijai Baltraitienei. „Mes susiduriame su labai dideliu Darbo partijos kadrų politikos fiasko ir, be jokios abejonės, ministrės atsakomybė yra didžiulė. Ir mes iš tikrųjų labai rimtai svarstome ministrės atsakomybės klausimą.

Politinės partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai už jiems suteiktas paslaugas per savivaldos rinkimus liko skolingi beveik 750 tūkst. eurų, o didžiausios skolos smaugia Liberalų sąjūdį ir Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus), antradienį rašo žiniasklaida. Liberalų sąjūdis yra skolingas apie 230 tūkst. eurų, o Lietuvos laisvės sąjunga - beveik 226 tūkstančių eurų.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Visuomenės palankumas Lietuvos socialdemokratų partijai išlieka didžiausias ir dar paaugo, Liberalų sąjūdis įsitvirtino kaip antra populiariausia partija, o trečiojoje atsidūrė Darbo partija, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama visuomenės apklausa. Praėjusį mėnesį šiek tiek paaugęs socialdemokratų palankumas šį mėnesį vėl sumažėjo – už juos balsuotų 23,5 proc. respondentų (lapkritį – 24,3proc.). Liberalų populiarumas per mėnesį sumažėjo nuo 11 iki 9,8 procento.

Šią savaitę Seimas ketina priimti 2016 m. biudžetą, kuris nubrėš gaires, kaip gyvensime kitąmet. Valdančiosios koalicijos partneriai, nekreipdami į Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos pastabas, socdemus žada ir toliau spausti dėl reikšmingesnio minimalios algos didinimo. Tuo metu opozicija ragina prisiminti 2008 m. Lietuvą užklupusią krizę bei perspėja nesantys tikri, ar palaikys biudžetą balsavimo metu.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Vis dėlto panašu, kad premjeras Algirdas Butkevičius dėl to galvos nesuka ir teigia, kad biudžeto projektas nebus koreguojamas. Tuo metu Seimo opozicija ragina ministrą pirmininką nusiimti rožinius akinius ir mažinti valstybės išlaidas, mat kitu atveju politikai grasina boikotuoti 2016 m. biudžeto projektą.

Iki Seimo rinkimų belikus mažiau negu metams, opozicinės – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio (TS) – partijos jau paruošė savo favoritus, kurie, politinių jėgų manymu, galėtų pakeisti dabartinius ministrus. Vis dėlto politikos apžvalgininkai pastebi, jog toli gražu ne visi abiejų partijų šešėliniai ministrai žiba kompetencija ir autoritetu, o tai parodo ir jų biografijose buvę skandalai.

  Politikai (nuotr. TV3)Artėjant kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams, opozicinės – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio (LS) – partijos paruošė potencialias pamainas dabartiniams ministrams. Abiejuose šešėlinių ministrų kabinetuose – ir seni politikos vilkai, ir ministrų pareigose jau dirbę asmenys, ir naujokai. Vis dėlto politologai pastebi, jog abejonių kelia opozicijos šešėlinių ministrų kompetencija ir autoritetas.

Daugiausia lėšų iš gyventojų pervestos pajamų mokesčio dalies šiemet gaus kariuomenė, iš partijų - Liberalų sąjūdis. Įvairias organizacijas šiemet nusprendė paremti 547 tūkst. gyventojų, skirdami joms apie 15 mln. eurų. Iš jų beveik 67 tūkst. gyventojų skyrė paramą partijoms - kiek daugiau nei 876 tūkst. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI duomenimis, kariuomenei dalį savo sumokėto pajamų mokesčio skyrė 6,5 tūkst gyventojų ir suma siekia per 276 tūkst. eurų.

 Opozicinio Liberalų sąjūdžio taryba šeštadienį patvirtino dalį kandidatų į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose. Vilniuje, Naujamiesčio rinkimų apygardoje į Seimą sieks patekti Vidmantas Martikonis, Žirmūnų apygardoje - Šarūnas Gustainis, Fabijoniškių apygardoje - Dalia Kuodytė, Šeškinės apygardoje - Andrius Mazuronis, Justiniškių apygardoje - Linas Kvedaravičius, Lazdynų apygardoje - Gintaras Steponavičius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio šešėlinės Vyriausybės vadovu patvirtintas partijos pirmininkas parlamentaras Eligijus Masiulis, Europos Parlamento narys Antanas Guoga - šešėlinis ūkio ministru. Šeštadienį vykstančiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime patvirtintas šešėlinio Ministrų kabineto sąrašas. E.Masiulis sakė, kad partija nori, kad žmonės žinotų, už ką jie balsuoja. „Mes subūrėme ryžtingą, profesionalią Vyriausybę tam, kad atneštumėme Lietuvai pokyčius.

 Su dabartiniu opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderiu, Seimo nariu Eligijumi Masiuliu partijos pirmininko rinkimuose šeštadienį varžosi europarlamentaras Antanas Guoga. Abu kandidatai tai patvirtino partijos suvažiavimui. Iki suvažiavimo E.Masiulis buvo vienintelis partijų skyrių iškeltas kandidatas į pirmininkus, tačiau suvažiavimo metu A.Guogos kandidatūrą iškėlė Švenčionių rajono skyriaus politikė.

Socialdemokratai išlieka populiariausia Lietuvos partija, nuolat su konservatoriais besivaržantys liberalai nežymiai juos aplenkė, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama visuomenės apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ spalio pradžioje vykdytoje apklausoje jog Seimo rinkimuose balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją norodė 22,9 proc. respondentų (rugsėjį – 23,4 proc.

Tai, kad šiemet išaugo Liberalų sąjūdžio populiarumas, rodo, jog daliai rinkėjų trūko rimtos dešiniosios partijos ir Liberalų sąjūdis sugebėjo pateikti save kaip tokią, „Žinių radijui“ sakė politologas Vytautas Dumbliauskas. „Daugybė aiškinimų yra. Sakykim, pačių liberalų sugebėjimas racionaliai aiškinti dalykus, pateikti save, kaip solidžius, gero amžiau vyrus – visi, palyginus su kitų politinių partijų lyderiais, jauni.

Stipriausio pasaulio žmogaus titulą ne kartą iškovojęs Žydrūnas Savickas trečiadienį tapo Liberalų sąjūdžio Vilniaus miesto skyriaus nariu ir su šia partija ketina dalyvauti Seimo rinkimuose. „Apsisprendžiau prisijungti prie stiprios ir augančios Vilniaus liberalų komandos. Dabar matau sveikas, geras permainas Vilniaus miesto savivaldybėje.

Po tragedijos Vilijampolėje, kai žuvo vienuolikmetis, opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija žada kelti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovės „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės tinkamumo toliau eiti pareigas, rašo „Lietuvos žinios“. Po daugiau nei savaitės Seimui susirinkus į rudens sesiją liberalai su kitais parlamentarais žada tartis dėl galimybės rengti interpeliaciją A.Pabedinskienei.

  Pirmojoje vietoje esančios socialdemokratų partijos populiarumas birželį šiek tiek sumažėjo, Liberalų sąjūdžio augo, rodo naujienų portalo delfi.lt pirmadienį skelbiamo tyrimo rezultatai.   Portalo užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, už socialdemokratus savo balsą būtų atidavę 19,7 proc. respondentų. Gegužės mėnesį šis procentas siekė 20,9 proc. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 16 proc.

Nepriklausomybės Akto signataras ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka nekonsultuos opozicinio Liberalų sąjūdžio (LRLS). „Nekonsultuos. Mes taip ir nepasirašėme sutarties“, - BNS pirmadienį sakė LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis.

Nepriklausomybės akto signataras ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka pradeda dirbti politinės partijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio konsultantu. R. Valatka konsultuos liberalų rinkimų štabą ir padės rengtis 2016 metų spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. „Pastaruoju metu ieškojausi tokio darbo, už kurį ne tik algą gaučiau, bet kuris man pačiam būtų priimtinas ir artimas. Iš visų pasiūlymų, kuriuos gavau, Liberalų sąjūdžio man buvo artimiausias.

Antradienį parlamentarai ruošiasi svarstyti Liberalų sąjūdžio siūlymą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės per 2016 metų Seimo rinkimus. Anot Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, šiuo metu užsienyje gyvena iki 2 milijonų lietuvių, kurių pilietybę būtina išsaugoti. „Viliuosi, kad šiandien Seimas žengs pirmą žingsnį, t.y. pritars Seimo nutarimo projektui dėl referendumo dvigubai pilietybei.

Seime antradienį prisiekė nauja parlamento narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 31-erių geriausia Lietuvos šachmatininkė didmeistrė parlamente pakeitė Remigijų Šimašių, kuris išrinktas Vilniaus meru. Į parlamentą ji pateko pagal Liberalų sąjūdžio 2012 metų Seimo rinkimų sąrašą. „Seimo nario pareigos man yra reikšmingas gyvenimo pasikeitimas ir nemenkas iššūkis. Dėsiu visas pastangas, kad dirbčiau naudingai.

Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino partijos kandidatą naujuose Seimo rinkimuose bei kandidatus pakartotiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose Trakuose, Širvintose bei Šilutėje. Seimo rinkimuose vienmandatėje Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje liberalai kelia žinomą krašto ūkininką ir visuomenės veikėją Juozą Baublį. Liberalas yra žemdirbių asociacijos Varėnos skyriaus pirmininkas, Perlojos kaimo bendruomenės pirmininkas. Nuo 2011 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.

Kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis ketina akcentuoti vidutinio atlyginimo augimo bei gimstamumo problemas, sako partijos vadovas. Partijos tarybos posėdyje pirmininkas Eligijus Masiulis akcentavo, kad Liberalų sąjūdis yra vienintelė politinė jėga, galinti atnešti Lietuvai būtinas permainas. Vėliausiai rudenį Liberalų sąjūdis pristatys savo galimų ministrų komandą, kuri pasiūlys konkrečius sprendimus Lietuvai.