lėšos

Pinigų Šiaulių savivaldybė neturi tik pedagogų ir kultūros darbuotojų algoms mokėti. Ateinančiais metais storai užteptą riekę atkiš architektams, mokymų organizatoriams, o dovanai skirtus pinigus jau šiemet grąžina į valstybės biudžetą. Todėl vis garsiau kalbama, kad Šiauliuose ne pinigų striuka, o šeimininko trūksta. Pamaitins architektus Šiaulių savivaldybė ir šiais, ir ateinančiais metais itin dosni architektams.

Desperatiškų vyriausybės bandymų užkamšyti biudžeto skyles taikiklyje atsidūrė ir pensijų fondai. Prasidėjus sunkmečiui 2008–2009 metais gyventojų pervedimai į pensijų fondus buvo nurėžti iki 2 proc. pajamų, dabar grasinama juos apskritai stabdyti. Su Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininku Marijumi Kalesinsku kalbėjomės apie būsimųjų pensininkų padėtį ir pensijų reformą žlugdančius vyriausybės ketinimus.

Apdraustų SNORO indėlininkų lėšos bus pradėtos grąžinti šį trečiadienį, informavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Šiandien bus pabaigtas sutarčių pasirašymo procesas, sutartis su pagrindiniu banku pasirašyta praeitą savaitę, visos sutartys su bankais bus pasirašytos šiandien. Indėlininkų sąrašai buvo tvarkyti visą savaitgalį ir dabar yra visiškai sutvarkyti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra išaiškino devynių asmenų organizuotą grupę, kuri, kaip įtariama, pasinaudojo neįgaliųjų įmonėmis, siekdama gauti milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos ir valstybės biudžeto lėšas. Įtarimai sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu pareikšti neįgaliųjų socialinių įmonių ir su jomis susijusių įmonių vadovams.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma norėtų išsiaiškinti ne tik kas iš politikų atsiėmė SNORE laikytus indėlius, bet ir „lėšas už įgytus indėlių sertifikatus ar banko obligacijas“, taip pat jis norėtų žinoti atvejus, „kai atsiimtieji indėliai viršijo draudžiamąjį dydį“. Tokius pasiūlymus Seime svarstomiems dokumentams dėl indėlių atsiėmimo SNORO banke J. Razma pirmadienį įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė nutarusi nedidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kad būtų užlopyta 800-900 mln. litų galinti siekti biudžeto skylė, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidas, ką siūlė liberalai. Deja, pensijos, sumažintos iki buvusio prieš krizę lygio, bus atkurtos tik 50 proc. PVM nesikeis, valstybės išlaidos bus mažinamos 4 proc. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, pagrindinė šalies nuostata kitąmet yra išlaikyti ne didesnį kaip 3 proc.

Siūloma Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai suteikti pirmojo rodymo pareigą valstybės biudžeto lėšomis finansuotus filmus. Seimo narė Dalia Teišerskytė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo tokį pasiūlymą Kino įstatymo pakeitimo projektui.

Mišrios grupės Seimo narių iniciatyva, įregistruotas 33 Seimo narių pasirašytas siūlymas valstybės biudžete numatyti papildomas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurios būtų naudojamos paramos maistu organizavimo programai įgyvendinti. Pasak Seimo narės Agnės Zuokienės, Seimui pritarus, 300 tūkst. litų būtų skirta organizuoti maisto produktų surinkimą ir perdavimą nepasiturintiems asmenims . Skaičiuojama, kad papildomai galima būtų išdalinti paramos už 4,2 mln. litų.

Egipte Arabų Lyga priėmė sankcijas Sirijai. Žadama nutraukti prekybinius ryšius su Damasku ir įšaldyti prezidento B. al Assado režimo lėšas užsienyje. Tarp sankcijų – ir draudimas Sirijos oficialiems pareigūnams atvykti į Arabų Lygos šalis, taip pat nutraukiami komerciniai skrydžiai. Tačiau balsavime dėl sankcijų susilaikė Irakas ir atsisakė jas taikyti, o Libanas nuo sankcijų atsiribojo.

Palestinos valdžia „greitai taps neveiksni“, nes Izraelis atsisako perduoti Palestinai priklausančias iš mokesčių gautas pajamas, teigė Palestinos ministras pirmininkas Salamas Fayyadas. Tai, jog Izraelis įšaldo iš mokesčių gautas pajamas, lėmė, kad vyriausybė nuo lapkričio 1 dienos neteko dviejų trečdalių savo biudžeto pajamų. Todėl darosi vis sudėtingiau išmokėti atlyginimus ir tvarkyti infrastruktūrą, sakė S. Fajadas. „Tai mūsų pinigai, – teigė jis.

Vyriausybė ramina sportininkus, kad jų pasirengimas olimpiadai ir dalyvavimas joje dėl banke „Snoras“ įšalusių lėšų sutrikdytas nebus. Ministro Pirmininko tarnyba pažymi, kad valstybė sporto srities finansavimą vykdo tiesiogiai iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto departamentas sąskaitų banke „Snoras“ neturi, todėl sportininkų pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms skirtos lėšos yra saugios ir jokių sutrikimų olimpiečių pasirengimui nebus.

Seimo Užsienio reikalų komitetas kitų metų valstybės biudžeto projekte pasigenda didesnių lėšų Užsienio reikalų ministerijai (URM) ir krašto apsaugai. Tai ketvirtadienį Seime pristatydamas komiteto išvadą dėl ateinančių metų šalies biudžeto projekto sakė komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris. „Dėl URM ir krašto apsaugos mes turime savo atskirą nuomonę“, – teigė pranešėjas.

Ketvirtadienį Seime planuojamas pirmasis ateinančių metų šalies biudžeto projekto svarstymas. Šį spalio 18 d. Seimui pateiktą dokumentą jau apsvarstė Seimo komitetai. Ketvirtadienį komitetų pirmininkai ketina pateikti savo išvadas. Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Ketvirtadienį Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ketina pateikti Seimui Statuto pakeitimo projektą, kuriuo prašys Seimo dar metams, iki 2012 m. gruodžio 31 d., palikti sumažintas Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams skiriamas reprezentacines lėšas bei Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. I. Degutienės duomenimis, siūlomi pakeitimai per 2012 metus leistų sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį apie 3 298 800 litų.

Uždaromi Lietuvos turizmo informacijos centrai (TIC) kitose šalyse, o atlikti jų funkcijas bus skelbiamas tarptautinis konkursas, antradienį pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. „Esame apstulbę. Jautėme, kad kažkas mums už nugaros vyksta, tačiau tai buvo daroma tyliai, niekas nieko nesakė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos TIC Barselonoje vadovas Raimundas Michnevičius.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.

Valstybinis studijų fondas praneša, kad iki šių metų pabaigos geriausiai valstybės nefinansuojamose vietose besimokusiems studentams valstybė kompensuos už studijas sumokėta kainą. Galutinis kompensacijas gausiančių studentų sąrašas bus parengtas iki lapkričio 30 d.“Aukštosios mokyklos parengė sąrašus studentų, kurie atitinka nustatytus reikalavimus kompensacijai gauti.

Sekmadienio naktį Lietuvos banko valdyba sprendė dėl tolesnės nacionalizuoto banko „Snoras„ veiklos. Posėdis nusitęsė po vidurnakčio, nors anksčiau buvo tikimasi, kad valdybos posėdis baigsis apie 22-23 val. Galutinius sprendimus dėl veiksmų siekiant apsaugoti indėlininkų, kreditorių ir kitų klientų interesus Lietuvos banko valdyba ketina priimti ne vėliau kaip lapkričio 24 d., rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas interviu „Kauno dienai“ paaiškino, jog bus įsteigtas naujas bankas, į kurį, atidalijus „Snoro“ turtą į gerąjį ir blogąjį bankus, bus pervestos visos pagal Indėlių draudimo įstatymą apdraustos sąskaitos. Tas naujas bankas normaliai funkcionuos ir žmonės ar įmonės galės be apribojimų disponuoti apdraustomis lėšomis.

Paskelbus, kad Tauragėje, Vytauto gatvėje, po milijoninės rekonstrukcijos važiuojamojoje dalyje liko elektros stulpas, sulaukta skambučių ir iš Pagėgių. Paskambinę skaitytojai teigė, kad tokių stulpų rekonstruotoje Birutės gatvėje – ne vienas. Už Europos Sąjungos paramos lėšas atnaujinus pagrindinę Pagėgių miesto gatvę, keli betoniniai elektros stulpai atsidūrė važiuojamosios kelio dalies viduryje. Taip, nekrisdami miesto valdžiai į akis, ir stovėjo.

Miesto valdžia planuoja kitų metų biudžetą gelbėti ne tik naikindama mokyklas ir atleidinėdama darželių sargus, bet ir nurėždama po trečdalį lėšų nuo visų miesto kultūros įstaigų. Šių įstaigų vadovai kol kas apstulbę bando įrodinėti tai pačiai valdžiai, kad tai reiškia visišką miesto kultūrinio gyvenimo žlugimą, o darbuotojai jau su nerimu laukia atleidimo lapelių.

Investuotojų asociacija kreipėsi į banką „Finasta“ prašydama informuoti, kaip ir kada numatoma grąžinti Investuotojų asociacijos narių lėšas, kurios buvo sukauptos šio banko sąskaitoje „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją. Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, banko „Finasta“ sąskaitoje esančios smulkiųjų investuotojų lėšos, kurios buvo skirtos „Snoro“ emisijai apmokėti, nėra „Snoro“ turtas ir jomis bankas disponuoti negali.

Bankas SNORAS, įsigydamas „Lietuvos rytą“, neturėjo jokių politinių ar asmeninių interesų, pareiškė buvęs AB banko SNORAS valdybos pirmininko pavaduotojas, vyriausiasis patikros pareigūnas Romasis Vaitekūnas. Anot jo, dienraštis SNORUI buvęs kaip viena iš verslo krypčių. Penktadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje R. Vaitekūnas pareiškė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ įsigijimas buvusi klaida. Kiek vėliau jis patikslino, kad tai tėra jo asmeninė nuomonė.

Investuotojų asociacija ragina grąžinti lėšas, sukauptas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkimui. Investuotojų asociacija ragina grąžinti smulkiųjų investuotojų lėšas, kurios buvo sukauptos „Snorui“ platinant naują akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas. „Akivaizdu, kad nauja akcijų emisija nėra ir nebus užregistruota, nes 100 proc. „Snoro“ akcijų perėmė valstybė.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

Praėjusį kartą baigėme pažintį su apyvartinio kapitalo valdymo rodikliais. Šį kartą panagrinėsime, kaip tinkamas įmonės vidinės ir išorinės komunikacijos valdymas gali padėti optimizuoti apyvartinio kapitalo rodiklius ir „išlaisvinti“ lėšas. Be vidinės ir išorinės komunikacijos įmonėje sustotų dauguma procesų, tačiau smulkiose ir vidutinėse įmonėse tai bene mažiausiai valdoma sritis.

Beveik prieš mėnesį Radviliškyje nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas 12-metis Aurimas Čepas. Po kelių operacijų berniukas pamažu sveiksta Kauno klinikose, o mokykla, kurioje jis mokosi, paskelbė iniciatyvą — padėti moksleiviui įsigyti tokį pėdos protezą. Nelaimė tykojo pakeliui į namus Spalio 15-oji Gražinos pagrindinės mokyklos penktokui Aurimui buvo įprasta diena mokykloje. Apie pusę dvyliktos berniukas kartu sesute patraukė namo.

Dar vienas rekordas. Jau trylika metų rekonstruojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastatų kompleksas mokesčių mokėtojams kainuos net 111,5 mln. litų, rašo „Respublika“. Dar 1999 metais pradėtas investicijų projektas „Užsienio reikalų ministerijos pastato Vilniuje J.Tumo-Vaižganto g. 2 rekonstravimas“ gali sėkmingai konkuruoti su amžiaus projektu vadinamomis Valdovų rūmų statybomis.

Lietuva apmaudžiai pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, bet šalies Vyriausybė gėdingai nesiima ryžtingų priemonių problemai spręsti. Sveikatos apsaugos ministerija  tvirtina finansiškai prisidėti prie psichologinės pagalbos telefonu veiklos gyvavimo  neturinti nei galimybių, nei... teisės, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet tam skiria keliasdešimt tūkstančių litų.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują stebėjimo laivą, skirtą kontroliuoti taršą Baltijos jūroje ir brakonierius Kuršių mariose. Už Europos Sąjungos lėšas įsigytas stebėjimo laivas kainavo apie 5,5 mln. litų.

Šešiametis berniukas iš Škotijos Rytų Lotiano (East Lothian) grafystės tapo internetine sensacija po to, kai sugalvojo piešti piešinius pagal užsakymą mainais į labdarai aukojamus pinigus, skelbia BBC naujienų tarnyba. Šešiametis berniukas iš Škotijos Rytų Lotiano (East Lothian) grafystės tapo internetine sensacija po to, kai sugalvojo piešti piešinius pagal užsakymą mainais į labdarai aukojamus pinigus, skelbia BBC naujienų tarnyba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį lankysis Druskininkuose. Su savivaldybės vadovais Prezidentė aptars Druskininkų raidą, investicinius projektus ir Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą, socialinę ir ekonominę miesto padėtį, šilumos ūkio pertvarką. Šalies vadovė taip pat domėsis sveikatos turizmo plėtros galimybėmis. „Žmonių gerovė pirmiausia priklauso nuo teisingo ir aiškaus vietos valdžios apsisprendimo, kuria kryptimi vystytis.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Spalio pabaigoje Strasbūre vyko eilinė Europos Parlamento (EP) sesija. Buvo aptariami tuo pačiu metu Briuselyje vykstančio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo rezultatai, kurie, kaip tikimasi, turėtų padėti išspręsti Europos finansines problemas, taip pat buvo deramasi dėl ateinančių metų ES biudžeto. Dar prieš šią sesiją EP nariai teigė, kad griežta taupymo politika neturėtų atsiliepti Europos ekonomikos augimui, ir pasiūlė skirti papildomus 30 mln.

Į Lietuvą grįžtančius buvusius tremtinius ir politinius kalinius aprūpinti būstais iki 2012 metų nerealu, todėl ieškoma būdų iš dalies kompensuoti tremtinių šeimoms būstų įsigijimo išlaidas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu būsto Lietuvoje laukia 443 tremtinių šeimos, o šiam poreikiui visiškai patenkinti reikia 60 mln. litų. Kasmet skiriant tik po mažiau negu 1,5 mln. litų, tremtiniai gauna po 10 butų per metus. Pusė lėšų skiriama Vilniaus miestui.

Seimo Krikščionių partijos frakcija valstybės kontrolierės paprašė ištirti galimą dešimčių milijonų litų „išplovimą“ per „Klaipėdos naftą“. Toks kreipimasis, pasak Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio, suformuluotas neatsitiktinai. „Žiniasklaidoje paskelbti skandalingi duomenys apie galimą Energetikos ministerijos vadovų fi nansinį piktnaudžiavimą jų kontroliuojamoje AB „Klaipėdos nafta“, – teigė V.Žiemelis.

Šiaulių universiteto tarybai rektorius profesorius Vidas Lauruška pristatė universiteto finansinę situaciją — ji valdoma, tačiau rektorius neslėpė rengiąs siūlymą jungti mažiausius fakultetus. 70 etatų universitete jau sumažinta ir dar rengiamasi mažinti. Daugiau išlaidų remontams, ekspertams Per šių metų devynis mėnesius universitetas gavo 3 procentais daugiau pajamų, nei planuota. Bet didėjo ir išlaidos — net 12 procentų daugiau nei planuota.

Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.

2012 metų valstybės biudžete nebenumatoma farmacininkams skirti lėšų už senų vaistų surinkimą iš gyventojų, rašo „Respublika“ . Tačiau dėl tokio sprendimo valstybė nepanaikino įpareigojimo vaistinėms neberinkti farmacinių atliekų. Nuo kitų metų įsigalios naujos Farmacijos įstatymo pataisos. Dar prieš patvirtinant valstybės biudžetą žadėta, kad iš jo bus skirta lėšų pasenusių vaistų utilizavimui. Sveikatos apsaugos ministerija prognozavo, kad farmacinėms atliekoms naikinti reikėtų 350 tūkst.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų. Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past). Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Darbo grupė nagrinės galimybes keisti Valstybės tarnybos įstatymą, jame aiškiau apibrėžiant, kokiomis aplinkybėmis svarbūs valstybės pareigūnai gali ir kokiomis negali naudotis valstybiniu transportu.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, komentuodamas 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitą, sako, kad paaiškėjo tikrieji Vyriausybės neūkiškumo mastai. Jo teigimu, Rezervo fondo lėšos, skiriamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, lengva ranka buvo švaistomos į kairę ir į dešinę.

Seimo Audito komiteto nariai trečiadienį planuoja išvažiuojamąjį posėdį į Valdovų rūmus. Čia numatoma spręsti dėl rūmų A dalies projekto ir baigiamųjų statybos darbų finansavimo. Iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, norima užbaigti Valdovų rūmų statybos pirmąjį etapą.Seimo Audito komiteto sprendimo, ar bus skirta beveik 32 mln.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Ki­tų me­tų mies­to biu­dže­tas – var­ga­nas. Sko­lin­tis iš ban­kų ne­va­lia, nes sko­li­ni­mo­si li­mi­tas se­niai iš­nau­do­tas. Yra išei­tis – už­da­ry­ti ar su­jung­ti mo­kyk­las, at­leis­ti sar­gus ir va­ly­to­jas, cent­ra­li­zuo­ti bu­hal­te­ri­ją, su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­ją, pa­di­din­ti mo­kes­čius už lop­še­lius-dar­že­lius, ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čias mu­zi­kos, dai­lės ir spor­to mo­kyk­las, pirk­ti pi­ges­nę elekt­ros ener­gi­ją.

Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.