kuras

Lietuviai tėvynėje kabinasi į gyvenimą lyg tremtyje, tačiau jų kūrybingumas ir išradingumas naudingas tik jiems patiems. Kiekvienas nori gyventi oriai – turėti būstą, vairuoti automobilį ir kad jo vaikai nei alktų, nei šaltų. Kai vidutinis darbo užmokestis nuo europinio atsilieka kelis kartus, o kainos panašios, aktyviausieji griebiasi išradimų, stato būstus iš atliekų.

Jau įprasta, kad naftos kainoms krentant, degalinėse neskubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors neretai naujai įsigyti degalai atvežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos, o degalų kainos mažėja ne taip sparčiai. Tačiau Konkurencijos taryba šį labai svarbų laikotarpį pramiegojo.

Pinganti nafta yra, ko gero, geriausia naujiena šį pavasarį, sako DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, ketvirtadienį pristatydamas banko parengtą Lietuvos ekonomikos perspektyvų naujausią leidinį. Antra gera naujiena, anot jo, ta, kad šiemet pasaulinėse rinkose pastebimas grūdų pigimas. Jų kainos žaliavų rinkose turėti būti 10 proc. mažesnės. „Tikimasi labai didelio kviečių derliaus. Ar jis bus rekordinis, dar sunku pasakyti“, – sakė banko analitikas.

Per savaitę didmenėje Lietuvos rinkoje parduodami degalai ženkliai atpigo. „Orlen Lietuva“ parduodamas A95 markės benzinas atpigo 11 centų iki 4,39 lito. Tai žemiausia kaina nuo šių metų vasario mėnesio pradžios. Dyzelino kaina didmeninėje rinkoje sumažėjo taip pat 11 centų iki 3,94 lito – tai žemiausia kaina šiais metais. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad praėjusią savaitę mažmeninėje rinkoje A95 ir A98 kaina sumažėjo 1 proc., dyzelino – 1,1 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulas sprogo prieš ketverius metus, tačiau neigiamas jo pasekmes sostinėje tebematome ir dabar. Prieš sunkmetį žvėriškais tempais sostinės centre kilusios NT kainos privertė jaunimą keltis į užmiestį. Dėl to Vilniuje dabar turime nuostolingą viešąjį transportą, didelį automobilizacijos lygį ir daug kitų problemų.

Užsitęsusi euro zonos krizė parodė ir teigiamą pusę. Nuogąstavimai dėl euro zonos skilimo sumenkino naftos kainas, kurios, tikimasi, atpigins ir degalus. Planuojama, kad pirmieji pokyčiai degalinėse bus matomi jau po mėnesio. Pinga dėl nuotaikų Prieš kelis mėnesius prognozuotos stabilios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos kainos praėjusią savaitę smuko iki 100 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą per aštuonis mėnesius.

„Tiekimo ir gamybos klausimai turi būti atskirti“, – žurnalistams pirmadienį pabrėžė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kai Vyriausybei buvo pristatytos šilumos ūkio pertvarkos gairės. Jose numatoma miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo, o šilumos tinklus galbūt perduoti valstybei.

Italijos automobilių gamintoja „Fiat“ naujų automobilių pirkėjams siūlo trejus metus kurą pirkti už 1 eurą (3,45 litus) – maždaug perpus pigiau nei jis dabar kainuoja Italijoje. Pasiūlymu, kuris galios birželį ir liepą, galės pasinaudoti tik „Fiat“ automobilius perkantieji Italijoje.

Degalų kainos Didžiojoje Britanijoje gali išaugti po to, kai pirmadienį buvo paskelbta, jog bus uždaryta naftos perdirbimo gamykla, kuri tiekia 20 proc. šalies pietryčiuose sunaudojamų degalų. Darbo neteks iki 1 tūkst. žmonių, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Ekspertai nerimauja, jog uždarius Koritono (Coryton) naftos perdirbimo gamyklą spekuliantai ims dirbtinai kelti didmenines degalų kainas, dėl ko augs ir mažmeninės jų kainos.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Per artimiausią dešimtmetį pasaulinės naftos kanos gali išaugti dvigubai, o tai turėtų pragaištingų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja ties istoriškai aukštu lygiu – 110 dolerių už barelį, tačiau auganti paklausa ir ribota pasiūla gali turėti rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, praneša „The Telegraph“, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projektui. Jame numatoma, kad  nuo 2015 m. bus pereita prie centralizuoto naftos produktų ir atsargų kaupimo bei tvarkymo. Numatoma, kad nuo 2013 m. iki tol, kol bus pereita prie centralizuoto atsargų kaupimo ir tvarkymo, Lietuvos naftos produktų agentūra turės su įpareigotomis įmonėmis sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo susitarimus dėl ne daugiau kaip 10 proc.

Kylant degalų kainoms, jau ir politikai bando ieškoti kelių, kaip jas mažinti. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tikina, kad yra kelių kurui piginti. Degalų pardavėjai aiškina, kad benzinas atpigtų sumažinus akcizą, tačiau nuo kitų metų Europos Sąjungai padidinus dyzelino akcizą prognozuojamas didelis šio kuro kainos šuolis.Benzino kainai perkopus 5 litus, vairuotojai prognozių apie mažėjančias kainas laukia kaip gaivaus oro gurkšnio.

Bendrovės  „Lietuvos dujos“ sprendimas nuo liepos 1 d. didinti gamtinių dujų buitiniams vartotojams tarifus vidutiniškai 22 proc. priimtas neatsižvelgiant į realią gyventojų finansinę padėtį, be to, privers juos atrasti kitas kuro rūšis, mano Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Suprantu, kad tai įmonė, siekianti pelno, bet aš manyčiau, kad tai neįtikina.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigia nemananti, kad mažesnis akcizas sumažintų benzino kainas. „Galimybės yra, bet prasmės tai daryti nematau. Per pastaruosius kelerius metus labai sparčiai augant bazinei kuro kainai be mokesčių, mokesčių dalis galutinėje kuro kainoje sudaro vis mažesnę dalį – dabar benzino kainoje sudaro  mažiau nei 50 proc., tai naudoti mokesčius kaip kainos augimo amortizavimo veiksnį yra vis sunkiau ir sunkiau“, – sakė ministrė.

Nustatyta, kad viena maršrutinių taksi įmonė Vilniuje į apskaitą traukdavo kontrabandinius degalus, „legalizuodama“ juos suklastotais įsigijimo dokumentais. Įmonė taip pat kvitus keleiviams už važiavimą duodavo itin retai.

Didžiuosiuose miestuose gyvenantiems, didesnes pajamas gaunantiems gyventojams kontrabanda atrodo tolimas, mažai ką bendro su kasdiena turintis reikalas. Dažnai ir nesusimąstoma, kad mažesnes pajamas gaunantiems, kaimuose gyvenantiems žmonėms kontrabandinių prekių vartojimas yra įprastas ir savaime suprantamas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto neseniai paskelbė Baltijos šalių gyventojų nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimą.

2009 m. tarptautinė korporacija IBM pradėjo vystyti ličio-oro baterijas, kuriomis varomas automobilis vienu įkrovimu galėtų nukeliauti apytiksliai 800 km. Laboratorijose jau sėkmingai pademonstruotos esminės baterijoje vykstančios cheminės reakcijos įkrovimo ir iškrovimo proceso metu. Jei šis drąsus projektas pasiteisins, jau 2020-2030 m. galėtume išvysti pirmuosius serijinius oru varomus automobilius.

Kitais metais dyzelinių degalų akcizas didės beveik 100 Lt už toną, kad būtų pasiekti ES nustatyti minimalūs tarifai, rašo „Verslo žinios“. Nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizą dyzelinui numatyta didinti nuo 1.043 iki 1.140 Lt už toną. Tai numatyta Lietuvos konvergencijos 2012 metų programos projekte, kuris vakar svarstytas ministrų kabineto pasitarime. Pernai akcizą dyzelinui padidinus 96 Lt už toną, litras degalų brango maždaug 12 centų.

Premjeras Andrius Kubilius racionalia vadina už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingo Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos iniciatyvą įvesti naują degalų apmokestinimo tvarką visai Europai.

Vienas naktinio mokesčių perversmo Lietuvoje organizatorių Algirdas Šemeta, persėdęs į Europos komisaro kėdę, žada sudrumsti ramybę visame žemyne. Degalai ir namus šildantis kuras turi būti apmokestinami pagal išmetamų teršalų kiekį. Tai dar prieš metus pasiūlė už mokesčius atsakingas Europos komisaras Algirdas Šemeta. Nauja apmokestinimo tvarka sėkmingai skinasi kelią – trečiadienį Europos parlamentarai ją svarstys, o ketvirtadienį jau balsuos.

Patvirtinus naują Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo buvo numatyta, kad nuo šiol dyzeline, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, turi būti ne mažiau nei 7 proc. biodegalų priedų, viešai susirėmė naftos produktų prekybininkai ir biodegalų gamintojai. Paradoksu tapo tai, kad priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus nebuvo atsižvelgta, jog naujojo kuro standarto nėra nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse.

Lietuvos kariuomenė už pakrančių apsaugai skirtas valtis su ginkluote sumokėjo beveik tris milijonus litų, bet paaiškėjo, kad dvi yra brokuotos. Penktadienį Vilniaus pirmosios apylinkės teismas pripažino, kad Prancūzijos karinės produkcijos gamintojai ir pardavėjai – įmonė „Sillinger“ ir „Sofema“ privalo grąžinti pinigus ir ištaisyti gedimus. „Prancūzai pasamdė labai gerus advokatus, todėl, matyt, nutartį skųs.

Keiksnojant kuro, kuris naudojamas energijai gaminti, kainas kartais pamirštama, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis ir šios labiausiai lemia energetinių išteklių kainų lygį. Tik transportui naudojamo kuro kainoje yra reikšminga valstybės mokesčių įtaka, kurią lemia prie kuro savikainos pridėtas akcizo mokesčio dydis, beje, kurio minimalų dydį nustato Europos Sąjungos reguliavimas.

Vilniaus ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) informuoja, kad praėjusią savaitę Vilniuje, Marijampolės ir Šalčininkų rajonuose aptikta daugiau nei 27 tonos nelegalių degalų, užfiksuoti dyzelinio kuro išpilstymo iš vilkikų, sugrįžusių iš Rusijos, faktai.

Benzino kainai perkopus penkių litų ribą, prie dujų įrangą į mašinas montuojančių įmonių rikiuojasi klientų eilės. Verslininkai trina rankas ir skaičiuoja, kad jų verslo apimtys išaugo keliais kartais, o pigiau važiuoti nori jau ir prabangių mašinų savininkai, praneša LTV naujienų tarnyba. Dujų įrangos montuotojai šiuo metu vos spėja darbuotis, nors dar prieš mėnesį klientų, norinčiųjų važinėtis pigiau, buvo nedaug.

Nigerijos šiaurėje sprogo į avariją pakliuvęs benzinvežis, per sprogimą žuvo mažiausiai 12 žmonių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „France Presse“. Pasak mačiusiųjų, vairuotojas nesuvaldė benzinvežio, šis įlėkė į griovį, apvirto ir užsidegė. Kai aplinkinių kaimų gyventojai, sužinoję apie avariją, atskubėjo įsipilti degalų, automobilis sprogo. Vietos žiniasklaidos duomenimis, per sprogimą žuvo apie 30 žmonių, bet oficialiai ši informacija dar nepatvirtinta.

Penktadienį Lietuvos degalinėse degalų kainos vėl pašoko iki rekordinių nuo Nepriklausomybės atkūrimo aukštumų - brangiausias A95 benzinas „Statoil“ degalinėse kainavo 5,05 lito už litrą (Lt/l), o dyzelinas - 4,72 Lt/l. Tačiau paradoksas, kad brangiems degalams pradėjus negailestingai tuštinti vairuotojų kišenes, sužibo viltis susigrąžinti klientus pastaraisiais metais nuostoliuose besimurkdančioms viešojo transporto įmonėms.

Po kilusios panikos tarp vairuotojų, Didžiosios Britanijos vyriausybė pakeitė savo poziciją dėl raginimo kaupti benzino atsargas, informuoja BBC. Ažiotažinė benzino paklausa prasidėjo po vyriausybės sekretoriato vadovo Franciso Maude'o pareiškimo – jis rekomendavo britams dėl galimo benzinvežių profsąjungos streiko „apsirūpinti kanistrais ir laikyti juos garaže“. Dėl streiko grėsmės benzino pardavimai ūgtelėjo 81 procentu.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Naftos kainos šoka vis aukštyn, o Lietuvos vairuotojai laikosi susiėmę už galvų. Pasigirsta specialistų nuogąstavimų, kad kuro kainos gali pasiekti 6–7 litus, o Seime vyksta diskusijos dėl kuro akcizų mažinimo, opozicijai žadant, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą. Ateitis neramina „Pagal dabartines tendencijas, ganėtinai realu, kad benzino kainos pasieks 6–7 Lt“, – trečiadienį, pristatydamas pasaulio ekonomikos apžvalgą, svarstė „Nordea Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Nordea“ gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ir sako, kad šiemet mūsų šalies BVP augs 2,7 proc. Tokias optimistines prognozes bankas grindžia Lietuvos diversifikuotomis eksporto rinkomis ir pagerintomis užsienio partnerių ekonomikos prognozėmis. „Pagerėjo pagrindinių mūsų užsienio prekybos partnerių prognozės, dėl to mes pagerinome ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozę“, – spaudos konferencijoje sakė „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Visuotinis Vokietijos automobilininkų klubas (ADAC) nepagailėjo kritikos naftos koncernams, kurie, jo nuomone, klaidina vartotojus dirbtinai keldami benzino kainą. Kaip antradienį praneša laikraštis „Welt“, kritika grindžiama tuo, kad kai kuriose degalinėse ryte benzinas yra brangesnis nei vakare. Klubo darbuotojai patikrino 33 degalines vienuolikoje Vokietijos miestų ir priėjo prie išvados, kad vakare benzinas vidutiniškai kainuoja 2,6 cento mažiau, o dyzelinis kuras - 3,3 cento mažiau.

Britų naftos gavybos kompanija „Tullow Oil“ pranešė aptikusi naftingąjį klodą Kenijos šiaurės vakariniame Turkanos regione. Naftos šioje šalyje aptikta pirmą kartą. Per spaudos konferenciją Nairobyje Kenijos prezidentas Mwai'us Kibakis atvirai džiaugėsi „šia nuostabia naujiena šaliai“, praneša BBC. Ir vis dėlto valstybės vadovas perspėjo piliečius nedaryti skubių išvadų, nes, norint nustatyti, ar naftos klodas tinkamas eksploatuoti, prireiks papildomų žvalgybos ir gręžimo darbų.

Seimo narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis užregistravo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisą, kuria siūlo atsisakyti užmojų degalinėse prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų procentinė dalis privalėtų viršyti 7 procentus. Anot parlamentaro, mes pirmieji Europos Sąjungoje ketiname prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau nėra aišku, kaip tokius reikalavimus reikės įgyvendinti, mat iki šiol neįforminti jokie europiniai standartai, juolab kad mūsų niekas to neverčia.

Šalyje daugėja šiaudų granulių ir briketų gamintojų, tačiau šis biokuras kol kas labiau pildo kaimynų kišenes ir šildo jų būstus. Specialistai paskaičiavo, kad jei gamtinės dujos pastatams šildyti būtų pakeistos šiaudais, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Šiaudai galėtų būti ekonomiškas kuras, tačiau milijonai tonų jų didelės naudos nei mūsų šalies ūkininkams, nei šilumos vartotojams nesuteikia.

Aukštumose atsidūrusios degalų kainos privertė vairuotojus skrupulingai skaičiuoti kiekvieną automobilio sunaudotą litrą. Kai kuriuos akylus klaipėdiečius net sukaustė įtarimai: degalinėse gali būti gudraujama. Tačiau ieškoti teisybės neverta, – kontroliuojančios institucijos apie tikrintojų vizitus degalinėms privalo pranešti prieš 10 dienų. Už trūkumą sumoka Pasirodo, iki šiol oficialiai buvo leidžiama iš 10 litrų degalų klientui neįpilti 50 gramų.

Nuo dyzelino vagių kentėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ beveik 90 km ilgio produktotiekį apsaugo geriau nei mūsų valstybė sieną nuo nelegalaus degalų importo. Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangsta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muitininkus, kai kurie degalų bake į užsienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovik liui skirto rezervuaro.

Ben­zi­no kai­nai per­šo­kus pen­kių li­tų ri­bą, tu­rin­tys ark­lį su ve­ži­mu, ga­li nuo­šir­džiai džiaug­tis. Jų „ra­tai“ va­žiuos stabiliai. Ga­min­to­jai ir ve­žė­jai su­kan­dę dan­tis ža­da, kad pre­kės ir pa­slau­gos dar ne­brangs. Vai­ruo­to­jai so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je pla­nuo­ja pro­tes­to ak­ci­jas de­ga­li­nė­se „Pirk už li­tą – va­žiuok į ki­tą“. Il­gė­ja ei­lės du­jų įran­gos mon­ta­vi­mo įmo­nė­se.

Nuo kovo 1 d. sugriežtėjusi dyzelinių automobilių techninė apžiūra (TA) turės įtakos automobilių rinkai, mano Lietuvos vairuotojai. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklausos dalyvių mano, kad dyzeliniai automobiliai atpigs. Tokią Lietuvos vairuotojų nuomonę parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4,7 tūkst. portalo lankytojų. Trečdalis respondentų (32 proc.

Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.

Konkurencijos taryba pateikė atsakymą į Seimo nario Jurgio Razmos kreipimąsi dėl išaugusių degalų (benzino, dyzelino) kainų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška. Vasario pabaigoje degalų  kainos Lietuvoje buvo pasiekusios bene aukščiausią lygį.

Milžinišką jėga, slypinti atomo branduolyje, galėtų dykumą paversti žeme, ištirpdyti sušalusius polius, ir visą pasaulį paversti Edeno sodu. Taip 1908 metais rašė chemikas Frederickas Soddy. Žvelgiant iš karinės pusės, ši galia grasino visiškai priešingomis pasekmėmis – dėl pajėgumo sodus paversti dykumomis. Idealistai tikėjosi, žvelgiant iš civilinės pusės, kad ji galėtų sukurti balansą, suteikdama pigų, neišsenkantį ir saugų elektros šaltinį ilgam laikui. Tačiau ji to nepadarė.

Ku­ro kai­nos ska­ti­na vis re­čiau pri­si­pil­ti pil­ną ba­ką. Į par­duo­tu­vę ar dar­bą ei­na­me pės­čio­mis. Stu­den­tai, net gau­da­mi nuo­lai­das vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui, na­mo va­žiuo­ja „tran­zu“. Kaip dar ga­li­ma su­tau­py­ti? 100 li­tų mė­ne­siui Šiau­lie­tis Gin­tas kas­dien priei­na prie sa­vo ap­dul­kė­ju­sio „Ford“ dy­ze­li­nio ka­ra­va­no. Pa­tik­ri­na, ar nie­kas neišp­lė­šė du­re­lių ir ei­na į dar­bą pės­čio­mis. Nes­var­bu, koks lau­ke oras.

Prieš po­rą me­tų įvai­rūs ana­li­ti­kai sa­ky­da­vo, kad vai­ruo­to­jai ne­be­pirks ben­zi­no, kai jo kai­na pa­sieks 4,5 li­to už lit­rą, ta­čiau da­bar šią ri­bą nu­kė­lė iki 5 li­tų. Kol kas ku­ro kai­na – tar­si šil­ta antk­lo­dė, ku­rią vie­nas nuo ki­to trau­kia valstybė, naf­tos per­dir­bė­jai ir ku­ro par­da­vė­jai. Pap­ras­tam var­to­to­jui džiu­gių nau­jie­nų nė­ra ir ne­bus.

„Lietuvos rytas“ spausdina pamąstymus apie minimalią algą išreikštą benzino kiekiu. Tačiau, liūdint dėl prarastų 6 litro benzino, pamirštama, kad: jei Lietuva benzinui taikytų minimalų akcizą, nustatytą ES, tuomet benzinas galėtų kainuoti apie 30 ct už litrą pigiau, t.y. ne 4,80 Lt, o apie 4,50 Lt. Išreiškus viską per minimalią algą, benzino būtų galima įsipilti ne 140 litrų, o 149 litrus. 9 litrais daugiau. Sutinku, kad nes stebuklas, bet vis į baką.

Už litrą benzino – 5 litai. Su tokia realybe teks susitaikyti, jei nafta dar mėnesį brangs panašiu greičiu kaip pastaruoju metu. Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Jei nafta ir toliau brangs kaip per pastaruosius mėnesius, nauja psichologinė riba – 5 litai už litrą – degalinėse bus pasiekta jau balandį. Tokia neguodžianti žinia skamba iš analitikų lūpų. Bet tuo pat metu girdėti ir prognozės, kad kaina turėtų smukti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tikrindami gautą informaciją dėl pastaruoju metu paplitusių dyzelino vagysčių iš sunkvežimių, Vilniuje, Žemaitės g., per surengtą operaciją,  sulaikė L. K., gim. 1966 m., ir  P. P., gim. 1973 m., įtariamus degalų vagystėmis. Nuo praėjusių metų lapkričio mėn.