kosmosas

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.

Astronomai teigia, kad katastrofiškas dviejų galaktikų susidūrimas, didesnės galaktikos centre esančią supermasyvią juodąją skylę gali palikti be medžiagos. Tokijo universiteto ekspertai sukūrė įvairių scenarijų simuliacijas, kad suprastų, kas įvyksta, kai susiduria galaktikos. Anksčiau buvo manyta, kad galaktikoms susidūrus, jų centruose esančių masyvių juodųjų skylių veikla suaktyvėja, nes jos gauna papildomos medžiagos.

Kinijos kosminis zondas „Tianwen 1“ atsiuntė pirmąją savo padarytą Marso nuotrauką, penktadienį pranešė nacionalinė kosmoso agentūra, ruošiantis vėliau šiais metais turinčiam įvykti aparato nusileidimui Raudonojoje planetoje. Zondas buvo paleistas liepą, maždaug tuo pačiu metu kaip ir atskiras JAV Marso tyrimų aparatas. Planuojama, kad „Tianwen 1“ įskries į orbitą aplink Marsą apytikriai vasario 10 dieną.

„SpaceX“ kada nors siūlys kosmoso turizmo paslaugas. Ir, atrodo, kad tokios galimybės jau yra netoli. Tiesą sakant, pirmieji civiliai (ne astronautai) į kosmosą „SpaceX“ erdvėlaiviu turėtų pakilti dar šiemet ir tai jiems gali kainuoti vos po 10 dolerių. Iš tikrųjų, nors „SpaceX“ yra įsitraukusi į šį projektą, už jį atsakingas Jaredas Isaacmanas, mokėjimų platformos „Shift4 Payments“ įkūrėjas ir vadovas. Isaacmanas yra filantropas, vienai vaikų ligoninei jau paaukojęs 100 milijonų dolerių.

Elonas Muskas į kosmosą kelia tūkstančius palydovų, kurie ateityje visą Žemės rutulį aprūpins greitaeigiu internetu. Kaip tik šiandien į orbitą buvo iškeltos dar šešios dešimtys tokių internetinių palydovų. Giedrą naktį juos plika akimi danguje mato ir lietuviai, o astronomai jau ima skųstis, kad palydovai trukdo stebėti visatą.    Milijardieriaus Elono Musko kompanijos SpaceX sunkioji raketa „Falcon 9“ šiandien ryte nuo Žemės paviršiaus atitrūko Kenedžio kosmoso centre Floridoje.

Antrasis Žemės mėnulis vasario 2 d. priartės prie planetos, tada nutols į kosmosą ir daugiau niekada nesugrįš. „Koks antras mėnulis“, – klausiate jūs? Astronomai tai vadina 2020 SO (angl. 2020 small object) – mažą objektą, kuris į Žemės orbitą įskrido maždaug pusiaukelėje tarp mūsų planetos ir Mėnulio 2020 m. rugsėjį. Tokie laikini palydovai kaip šis yra žinomi kaip mini mėnuliai, nors šiuo atveju jį vadinti mėnuliu yra šiek tiek apgaulinga. 2020 m. gruodžio mėn.

Klausimai apie tai, ar yra gyvybės formų ne tik mūsų, Žemės, planetoje, ne vieną šimtmetį domino žmones. Ir nors mokslininkai šia tema kalba labai atsargiai, vis tik yra keletas įvykių, kurie yra gana įdomūs šios temos entuziastams. Pulsarų atradimas Britų astronomė Dame Jocelyn Bell Burnell buvo pirmoji, kuri 1967 m. atrado pulsarą, kai pastebėjo radijo pulsarą. Nuo to laiko pastebėti ir kitokio tipo pulsarai, skleidžiantys rentgeno ir gama spindulius.

Šiandien ypatinga diena pasaulio astronomijos mėgėjams. Mūsų saulės sistemos gigantai – Saturnas ir Jupiteris vienas prie kito priartėjo glaudžiausiai per šimtus metų. Įvyko ypatinga Jupiterio ir Saturno konjunkcija. Kai Trys Karaliai keliavo aplankyti mažylio Jėzaus – kelią jiems rodė Betliejaus žvaigždė.

Šiandien pasaulio astronomijos mėgėjams – ypatinga diena. Mūsų Saulės sistemos gigantai – Saturnas ir Jupiteris vienas prie kito priartėjo labiausiai per šimtus metų. Skelbiama, kad šį kartą Jupiteris ir Saturnas suartėjo glaudžiausiai per 400 ar net 800 metų. Žinoma, toks vaizdas susidaro žvelgiant iš mūsų Žemės, nors Jupiterį ir Saturną skiria šimtai milijonų kilometrų.

Japonijos kosminis zondas „Hayabusa 2“ šeštadienį sėkmingai paleido nedidelę kapsulę, turinčią pargabenti į Žemę medžiagos iš tolimo asteroido, galinčios suteikti naujų žinių apie Saulės sistemos raidą ir gyvybės mūsų planetoje kilmę, pranešė šalies kosmoso agentūra. Kapsulė sėkmingai atsiskyrė, kai zondas buvo už 220 tūkst.

Kosmose jau skrieja palydovas „Sentinel Six“, kuris stebės ir tiksliai apskaičiuos kylančio jūros lygio pokyčius. Moksliniam projektui, kuriame dalyvauja NASA ir Europos kosmoso agentūra, Europos Sąjunga skyrė net 8 milijardus eurų. Palydovas „Sentinel 6“, kuriuo bus stebimi Žemės vandenynai, laukia, kol bus iškeltas į kosmosą. Paskutinės įtemptos sekundės ir jis iš Kalifornijoje įsikūrusios Vandenbergo karinių oro pajėgų bazės sėkmingai pakyla į didžiąją kelionę.

Jungtinėse Valstijose, istorinę kelionę į kosmosą pradėjo kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis su keturiais astronautais. Tai pirmas kartas, kai privati kompanija pradėjo pilnavertes, o ne bandomąsias astronautų skraidinimo į kosmosą paslaugas. Po 27 valandų kosmose keturi astronautai šiąnakt pasieks Tarptautinę kosmoso stotį, kur gyvens pusę metų. Gerai nusiteikę, trys astronautai iš amerikos ir vienas iš Japonijos, traukia kompanijos „SpaceX“ sukurto erdvėlaivio „Resilience“ link.

Ar kada susimastėte, kaip įprasti veiksmai yra atliekami kosmose? Štai viena iš astronaučių sumanė pademonstruoti, kaip vyksta galvos plovimas.  Karen Nyberg šį įrašą nufilmavo dar 2013 metais, tačiau iki šiol jis plinta internete, o vis nauji internautai pamatę įrašą, lieka sužavėti. Ji žingsnis po žingsnio pasakoja ir demonstruoja, kaip vyksta grožio procedūra kosmose. Platformoje „Reddit“ patalpintas įrašas sulaukė beveik 100 tūkstančių reakcijų ir 2 tūkstančių komentarų.

NASA zondas įvykdė istorinę misiją ir paėmė uolienų mėginių iš senesnio už Saulės sistemą asteroido. Mokslininkai sako, kad šis mėginys – Saulės sistemos kūdikystės nuotrauka, kuri padės sužinoti apie Žemės ir kitų planetų kilmę. Pergalinga NASA mokslininkų džiaugsmo akimirka. Kosmose penkerius metus skriejęs kibernetinis zondas įvykdė istorinę misiją – penkioms sekundėms prisilietė prie dangoraižio dydžio asteroido Bennu ir paėmė jo uolienų bei dulkių pavyzdžių.

NASA astronautė Kathleen Rubins, spalį erdvėlaiviu „Sojuz“ išskrisianti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), ketvirtadienį pranešė, kad būdama šioje misijoje ketina atiduoti savo balsą Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. „Taip, turime galimybę [balsuoti]. Aš jau užpildžiau anketą, kad tai padaryčiau“, – sakė K. Rubins per įgulos spaudos konferenciją. JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3-ąją.

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų. Gyvybė rūgštinguose Veneros atmosferoje esančiuose debesyse skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokią prielaidą svarsto astronomai, joje aptikę fosfino pėdsakų. Žemėje ši medžiaga siejama su gyvybe.

Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai. NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės. Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis. Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų.

Europos kosmoso agentūra Lietuvai siūlo metams pratęsti Europos bendradarbiaujančios valstybės planą, kol bus parengta nauja penkerių metų bendradarbiavimo sutartis. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atsiųstame agentūros generalinio direktoriaus laiške teigiama, kad dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos užtruko asocijuotos narystės naujos sutarties rengimas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) aptiktas oro nuotėkis šiuo metu nekelia pavojaus įgulos nariams ir stoties darbui, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija nurodė, kad šiuo metu „betarpiško pavojaus nėra“, informavo naujienų agentūra „Bloomberg“. NASA pridūrė, kad oro nuotėkis iš TKS buvo užfiksuotas dar 2019 metų rugsėjį, bet dabar ši problema paaštrėjo.

Pirmieji per beveik dešimtmetį JAV erdvėlaiviu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atskridę astronautai šeštadienio vakarą JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaiviu išskrido namo, nepaisant prie Floridos artėjančio uragano „Isaias“. NASA filmuotoje medžiagoje matyti, kaip kosmoso tamsoje kapsulė lėtai tolsta nuo TKS, dviem astronautams Dougui Hurley ir Bobui Behnkenui baigus dviejų mėnesių viešnagę. „Ir jie pakilo!“ – tviteryje parašė JAV kosmoso agentūra.

Naujausias NASA marsaeigis jau pakeliui į Raudonąją planetą. Iš Floridos pakilęs toną sveriantis aparatas Marsą pasiekti turėtų kitąmet, o pagrindinis jo tikslas bus išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Didžioji Britanija ir JAV pareiškė, kad Rusija kosmose išbandė aparatą, kuris turi ginklo savybių ir geba sunaikinti Žemės orbitoje esančius palydovus. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad tai kelia didelį susirūpinimą, o britai apskritai tik pirmą sykį prabilo apie tokią grėsmę.

Žemė ir Mėnulis maždaug prieš 800 mln. metų patyrė itin smarkų meteoritų lietų, per kurį bendra atsipalaidavusi energija buvo 30 kartų didesnė negu daug vėlesnio asteroido smūgio, nušlavusio dinozaurus, sakoma antradienį paskelbtoje naujoje studijoje.

Šią naktį į kosmosą sėkmingai pakilo pirmoji Jungtinių Arabų Emyratų Marso tyrimų misija. Kosmoso tyrimuose dar visai naujokės šalies erdvėlaivio dabar laukia net 7 mėnesius truksianti kelionė iki raudonosios planetos. Pirmąjį Jungtinių Arabų Emyratų Marso tyrimų zondą į kosmosą raketa kelia iš Japonijos, Tanegašimoje esančios raketų paleidimo aikštelės. Raketoje esantis „Vilties zondas“ į dangų veržliai kyla 7 val. ryto Japonijos laiku, tai yra 1 val. nakties mūsų laiku.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo Saulė iš arti? Europos kosmoso agentūros ir NASA bendras projektas – zondas „Solar Orbiter“ – prie žvaigždės priartėjo labai arti ir sugebėjo užfiksuoti išskirtinius Saulės paviršiaus vaizdus.  Užfiksuotos pirmosios tokios Saulės nuotraukos: gigantiška žvaigždė išties arti. Europos kosmoso agentūra ir NASA dar šių metų vasarį paleido zondą „Solar Orbiter“ ir dar birželį užfiksavo, kaip atrodo Saulė ir joje vykstantys procesai.

Lietuvius visą liepą džiugina neįprastas, tik kelis kartus per šimtmetį matomas spektaklis danguje. Ryškia uodega pasipuošusios kometos nuotraukomis socialiniuose tinkluose dalijasi ir profesionalai, ir mėgėjai, yra ir tokių, kuriems ją pavyko užfiksuoti su mobiliuoju telefonu. Etnokosmologijos ekspertas neslepia – tikimybės, kad kometa gali atsitrenkti į žemę, tikrai yra. Ir jei taip nutiktų dabar, civilizacijai akimirksniu ateitų pabaiga.  „Ta prasme, aš atvažiavau.

Viena amerikiečių šeimyna, išplaukusi pažvejoti, ežere sugavo ne žuvį, o lokį. Kodėl ir kokios pagalbos prireikė šleivakojui laukiniam gyvūnui, išvysite netrukus. Žvejyba su žadą atimančiais nuotykiais. Amerikiečių šeimyna Viskonsine vejasi lokį, kurio galva įstrigusi plastikinėje talpoje. Žmonės nori pagelbėti nelaimėliui, kuris talpoje, matyt, ieškojo kažko skanaus. Tačiau gyvūnas žmonių neprisileidžia, jis apimtas streso tiesiog plaukia pats nežinodamas kur.

2010 metais į kosmosą pakilusi Saulės dinamikos stebėjimo observatorija ištisą dešimtmetį fotografavo Saulę ir siuntė ryškius jos vaizdus į Žemę, o dabar visus 10-ies metų vaizdus sudėjo į vieną įspūdinga valandos trukmės įrašą, su kuriuo ir kviečiame susipažinti. 2010-ųjų vasario 11-ąją NASA agentūros raketa į kosmosą iškėlė tris tonas sveriantį erdvėlaivį, kurio dėka per dešimtmetį saulę pamatėme taip, kaip niekada iki šiol.

NASA ir absoliučios daugumos mokslinių tyrimų teigimu, nėra įrodymų, kad mėnulio užtemimas turi fizinį poveikį žmonėms, tačiau yra žinoma, kad tokie užtemimai sukuria „gilų psichologinį poveikį“, paradoksaliai sukuriantį fizinį poveikį žmonėms, dėl jų pačių įsitikinimų. Mėnulio užtemimai trunka apie tris valandas. Kadangi jie vyksta tik pilnaties metu, potvyniai paprastai būna didesni tuo laikotarpiu. Naktį iš birželio 5 į 6 dieną 22 val. 44 min. vyks pusšešėlinis Mėnulio užtemimas.

Bendrovės „SpaceX“ ir dviejų NASA astronautų kosminis žygdarbis tikrai paklius į istorijos puslapius. Sėkmingai susijungę su Tarptautine kosmine stotimi ir į ją įžengę NASA astronautai jau sveikinasi su Žemės gyventojais, šiuos istorinius kadrus pamatysite ir jūs. Istoriniais tapo kadrai, kaip bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ artėjo prie Tarptautinės kosminės stoties ir kapsulė sėkmingai susijungė su stotimi.

Ilgai lauktas ir naują pilotuojamų kosminių skrydžių erą turėjęs pradėti kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivio su dviem NASA astronautais pakilimas taip ir neįvyko. Šiam istoriniam momentui koją pakišo gamta. Visgi, naujausiais duomenimis, erdvėlaivis turi kilti šį savaitgalį. Į Floridą stebėti dviejų NASA astronautų pilotuojamo „SpaceX“ erdvėlaivio skrydžio atvyksta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania.

Kompanijos „SpaceX“ raketos su dviem NASA astronautais startu trečiadienį turėjo pradėti naują pilotuojamų kosminių skrydžių erą. Tačiau buvo atidėta dėl prasto oro. Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos. (papildyta 23.29 val.) „Crew Dragon“ skrydį paskutinę akimirką buvo nuspręsta atidėti iki šeštadienio, gegužės 30 d., dėl prastų oro sąlygų.

Jungtinėse Valstijose išaušo ilgai visų amerikiečių laukta diena. Kompanijos „SpaceX“ raketos su dviem NASA astronautais pradės naują pilotuojamų kosminių skrydžių erą ir jau šią naktį kils į kosmosą, jei tam nesutrukdys oro sąlygos. Pilotuojami kosminiai skrydžiai Amerikoje nevyko ištisus devynerius metus. NASA astronautai Bobas Behnkenas ir Dougas Hurley’is ruošiasi skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį.

Mūsų Saulės sistemos centre esanti Saulė yra nuolatinė jėga, išlaikanti planetas orbitoje, suteikianti Žemei tinkamą gyvenimo ir šilumos kiekį ir net valdanti mūsų dienos ritmą. Nors mes esame įpratę, kad saulė kyla ir teka kiekvieną dieną, pati saulė yra nepaprastai dinamiška. Kaip ir mes, ji praeina per fazes ir pokyčius. Laikui bėgant tie pokyčiai mūsų žvaigždėje tapo vis labiau nuspėjami. Šiuo metu ji išgyvena mažiau aktyvią fazę, vadinamą saulės minimumu.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį juokais pareiškė, kad mielai pasiųstų raketa į kosmosą jį kritikuojančius žurnalistus, kad galėtų nors neilgai nuo jų pailsėti. Bendraudamas su reporteriais prie Baltųjų rūmų, D. Trumpas atskleidė, jog svarsto galimybę ateinančią savaitę stebėti planuojamą bendrovės „SpaceX“ raketos paleidimą.

Paslaptingasis lietuvių elektroninės muzikos kūrėjas Dynoro klausytojus papirko dar praėjusią vasarą, o dabar jo žingsniais seka ir kiti, ne ką mažiau talentingi lietuvių kūrėjai – Lucky Luke, Gaullin bei daugelis kitų.

Net 15% didesnį ir 30% ryškesnį, – tokį supermėnulį stebėjo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Dabar, kai planetą kausto koronaviruso pandemija ir ją lydintis griežtas karantinas, ši įspūdinga pilnatis daugelį žmonių ne tik paskatino pakelti akis į dangų, bet ir tapo jų nusiraminimo šaltiniu. „Dėl karantino esu įkalintas namuose, tad neturiu kur išeikvoti savo energijos.

Norėtumėte pasigaminti naujųjų „Galaktikos“ margučių? Dreamalittlebigger.com aprašoma ši nauja technika. Šiam projektui jums reikės: Dažymui skirtų plastikinių kiaušinių; Akrilinių dažų (spalvos išvardintos toliau); Teptuko; Kempinėlių (paprastą virtuvinę kempinę galima sukarpyti smulkesniais gabalėliais); Tvirto šepetėlio (tiks ir dantų šepetėlis) Norint pasigaminti „Galaktikos“ margučių, visų pirma reikės kiaušinius nudažyti juodai. Jų galima įsigyti jau juodų, arba nudažyti savarankiškai.

Katherine Johnson, afroamerikietė NASA matematikė, pirmadienį mirė būdama 101 metų, pranešė kosmoso agentūra. K. Johnson skaičiavimai padėjo išsiųsti pirmąjį žmogų į Mėnulį 1969-aisiais, tačiau ji nebuvo labai žinoma iki pat 2017 metų, kai pasirodė „Oskarui“ nominuotas filmas „Paslėpti skaičiai“, kuriame pasakojama apie afroamerikiečių matematikių komandą, atlikusią itin svarbų vaidmenį NASA ankstyvaisiais kosmoso programos metais.

Danas Jensas Nygaardas Knudsenas, sukūręs ikonišką žmogaus figūrėlę „Lego“ su keičiamomis kojomis ir liemeniu, mirė slaugos namuose nuo šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS), šeštadienį pranešė vienas iš jo buvusių kolegų. Pasak „Lego“ dizainerio Nielso Milano Pederseno, buvusio J. Nygaardo Knudseno bendradarbio, 78 metų buvęs dizaineris mirė trečiadienį slaugos namuose, kur buvo paguldytas prieš savaitę. „Jo vaizduotė buvo tiesiog fantastiška.

Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet spinduliavimas susvilins iki pelenų.  Įsivaizduokite, esate kosminiame laive. Prieš akis – bekraštė niūri erdvė, o už nugaros – viską akinančiu spindesiu apšviečianti sprogstanti žvaigždė.

Galingas naujasis teleskopas, kuris įrengtas Havajuose esančio ugnikalnio viršuje, leido išvysti dar neregėtus vaizdus. Tai – saulės paviršius, kuris iki šiol dar nebuvo užfiksuotas iš taip arti. Vaizdo įraše užfiksuotos Saulės granulės – vadinamieji kylantys karštų dujų fontanai. Juos užfiksavo saulės teleskopas, esantis maždaug 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Teleskopas galėtų padėti geriau suprasti saulę ir jos poveikį mūsų planetai. Išskirtiniai saulės vaizdai – video siužete.

Įspūdingas Amerikiečių kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ bandymas, nuo kurio priklauso ar kompanijai bus leista jau šiemet į Tarptautinę kosminę stotį skraidinti NASA astronautus.

Egzoplanetų ieškantis NASA zondas TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite) aptiko Žemės dydžio pasaulį, skriejantį aplink savo žvaigždę gyvybei žemiškajai palankioje zonoje. TESS tai pat aptiko pirmąją planetą, priklausančią dvinarei žvaigždžių sistemai. Pasak mokslininkų, ji galėtų būti panaši į Tatuino planetą iš filmų „Žvaigždžių karai“, bet mažai tikėtina, kad sąlygos joje leistų egzistuoti gyvybei, panašiai į mūsiškę.

Rusijos kosmoso agentūra (Roskosmos) paskelbė grandiozinius planus įkurti Mėnulyje nusileidimo modulį, kuris taptų „savotišku liftu tarp Žemės ir palydovo“. Generalinis „Roskosmos“ direktorius Dmitrijus Rogozinas tvirtina, kad tai kainuos „kolosaliai daug lėšų“.  „Mes kursime universalų liftą, kuris, kartu su aplink Mėnulį skriejančia stotimi, galės pristatyti krovinį pagal partnerių užsakymą“, – pareiškė D. Rogozinas gruodžio 16-ąją vykusioje spaudos konferencijoje.

Kinijos mėnuleigis „Yutu-2“ žvalgo dar visai menkai ištyrinėtą tamsiąją Mėnulio pusę. Kinijos mokslininkai dabar išdidžiai skelbia, kad šis kosminis aparatas neištirtoje teritorijoje nukeliavo 318 metrų 62 centimetrus. Tokio tikslumo jie laikosi, nes kiekvienas mėnuleigio išžvalgytas centimetras gali atskleisti dar nežinomų faktų apie Žemės palydovą. Štai dar vasarą mėnuleigis kraterio dugne aptiko paslaptingą medžiagą.

Galaktikai, kurioje mes gyvename ir kuri vadinasi Paukščių Taku, kilo anksčiau nežinota grėsmė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mes atsidūrėme didelės Andromedos galaktikos kelyje. Pastaroji jau yra „prarijusi“ kelias mažesnes galaktikas, skelbia mokslininkai.

Greituosius radijo blyksnius geriau fiksuoti greitu teleskopu. Tad, Kinijos FAST teleskopas tam puikiai tinka. Neseniai jis tai patvirtino, užfiksavęs ne bet kokius, o daug kartų pasikartojančius radijo blyksnius. Prieš kelis metus kalnų slėnyje Kinijoje buvo pastatytas gigantiškas, 500 metrų apertūros radioteleskopas. Jis pavadintas FAST ir juo neseniai padarytas, turbūt svarbiausias per šio teleskopo dar neilgą istoriją, atradimas.

Nors už lango dar džiugina vasariškas oras, pasiruošimas Kalėdoms Kaune vyksta jau kuris laikas. Garsi miesto menininkė Jolanta Šmidtienė su komanda šiemet ir vėl rūpinsis pagrindinės miesto eglės ir viso kalėdinio miestelio Kaune puošyba. Šių metų Kalėdas lydės ryškiaspalviai kosminiai kūnai ir ypatinga tema – „Paslaptinga planeta“. „Šių metų Kalėdų tema – paslaptinga planeta. Su komanda juokaujame, kad pernai Kalėdos buvo ant žemės, o šios bus kosmose.