konkurencingumas

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko dviem pakopomis žemyn ir užėmė 40 vietą. Estijai šiemet atiteko 32, o Latvija – 42 pozicija (2017 metais – atitinkamai 30 ir 42 vieta). Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių – metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos – vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140 pasaulio valstybių, pranešė Statistikos departamentas.

Konkurencinė kova tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Rygos uosto tik stiprėja, tačiau kyla abejonių, ar Lietuvai ilgai pavyks šioje kovoje išsilaikyti, mat krovinius turintys vežti lokomotyvai stovi sugedę ir netaisomi. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi asmuo, norėjęs išlikti anonimu, papasakojęs, kad tarptautinėje vežėjų konferencijoje geležinkeliečiai pasakojo, jog Klaipėdos uoste – tam tikrai baimė, jog nebus spėta išvežti kai kurių krovinių.

Naujausiame Europos Sąjungos (ES) regionų konkurencingumo reitinge Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, o palyginti su kitais panašiais ES regionais, šalis prasčiausiai vertinama pagal verslo išsivystymo, sveikatos ir infrastruktūros rodiklius. Europos Komisijos (EK) antradienį paskelbtas ES regionų konkurencingumo indekso tyrimas rodo, kad Lietuva (šalį vertinant kaip vieną regioną) iš viso surinko 34,2 balo 100 balų skalėje ir užėmė 194-ą vietą iš 263 regionų.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius mano, jog nuo kitų metų galiosiantis naujasis Darbo kodeksas turėtų gerokai pagerinti Lietuvos konkurencingumą. „Jeigu šitie rodikliai būtų labai geri, mes galėtume džiaugtis, kad Lietuva užimtų 10-12 vietą pasaulyje.

Lietuva pagal konkurencingumą yra 35 vietoje pasaulyje - viena vieta aukščiau nei pernai, rodo naujausias Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas. Tačiau nors endras vaizdas gražus, iš tiesų svarbiausiose srityse ženkliai kritome.  „Po 2015 metais buvusio šuolio per 5 reitingo pozicijas iš 41 į 36 vietą Lietuva tęsia stabilaus augimo tendenciją ir toliau kyla pasaulio konkurencingumo kontekste“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Alytuje įsikūrusi gamykla „Coca–Cola“ nusprendė užverti duris. Sprendimą lėmė per mažas Lietuvos konkurencingumas. „Coca–Colos HBC Lietuva” Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad kompanija pradėjo konsultacijas dėl gamybos Alytaus gamykloje nutraukimo. Gamyklos veiklą ketinama užbaigti 2016 m. lapkričio pabaigoje.

Jau daugiau nei pusmetį draugaujantys „X Faktoriaus“ laimėtoja Monika Pundziūtė ir ten pat dalyvavęs mylimasis Paulius Jonikas žengė dar vieną svarbų žingsnį. Baigusi mokyklą įstabaus balso savininkė išsikraustė į Kauną ir apsigyveno su roko grupės „Wild Reason“ vokalistu. Apie meilę, buitį ir pedantą Paulių. Susitikome festivalyje „Galapagai“. Keista, kad prieina tiek norinčių kartu nusifotografuoti? Monika: Keista, bet dar keisčiau nedainuoti. Šiandien aš kitame vaidmenyje.

Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija (NES) gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito dvejomis pozicijomis žemyn - į 30-ą vietą tarp 61 pasaulio valstybės, rodo Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo švietimo infrastruktūros (19-a pozicija), valdymo praktikos (19) srityse, o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (50) bei vidaus ekonomikos (47) kategorijos.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Viena didžiausių Lietuvos verslo aplinkos problemų - nelankstus Darbo kodeksas, parodė naujausia Baltijos šalyse veikiančių Vokietijos įmonių apklausa. Vokiečiai mano, jog Lietuvai būtina pakeisti Darbo kodeksą, didinti skaidrumą ir gerinti profesinį mokymą. „Mes tikimės greitų reformų, nes pirmiausiai būtent užsienio investuotojai kuria ilgalaikes darbo vietas ir užtikrina solidų darbo užmokestį. Tam reikia pritaikyti tarptautinių standartų taisykles.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Kauno technologijos universitetas (KTU) gali kontroliuoti Vidmanto Kučinsko valdomai įmonių grupei „Arvi“ priklausantį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Konkurencijos taryba kovo 15 dieną leido KTU įsigyti beveik 79 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų ir jas valdyti. KTU pranešė, kad akcijų įsigijimo sandorį baigti planuojama artimiausiu metu.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

Turime suponuoti visuomenei diskusijų lauką: kas yra svarbiausios Lietuvos bėdos šiandien, kur mums reiktų pasitempti, ką mums reiktų nuveikti, „Žinių radijuje“ kalbėjo įtakingiausiu verslininku Lietuvoje laikomas Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.

  Nepriėmusi naujojo socialinio modelo, kuriuo liberalizuojami darbo santykiai ir pertvarkoma pensijų sistema, Lietuva taptų nekonkurencinga, antradienį perspėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Jeigu nepriimtume, žiūrit į dvejų trejų - metų perspektyvą šalis taptų nekonkurencinga. Reikia strateguoti į priekį ir žiūrėti, kas dedasi pasaulyje.

 Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamų produktų dėka veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas. Pavyzdžiui, lietuvių daugiaspalviai ultra spartieji lazeriai yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Kiti ypač galingi lazeriai perpjauna net iki 2-3 cm storio plieninius lakštus.

Lietuva, siekdama didinti savo konkurencingumą, turi gerinti švietimo sistemą, sako už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis, rašo „Lietuvos žinios“. „Ilgalaikiam konkurencingumui būtina gerai veikianti švietimo sistema. Lietuva turi sumažinti atotrūkį tarp profesinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių bei pagerinti gebėjimų pasiūlą.

Patvirtinus Klaipėdos uosto plėtros planą, jis padidins savo konkurencingumą prieš kitus regiono uostus, nes galės aptarnauti didesnius laivus bei kartu didinti savo krovą, teigia Klaipėdos uosto vadovas. Pasak Arvydo Vaitkaus, iš viso į uosto plėtrą numatoma investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Uosto plėtros galimybės aptartos antradienį Klaipėdoje vykusiame Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje.

2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumas pasaulyje pasiekė naują lygmenį. Sausumos vėjo jėgainės, hidroelektrinės, geoterminės elektrinės ir biokuro jėgainės dabar gamina elektrą, kurios kaina gali sėkmingai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis, skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (International Renewable Energy Agency, IRENA), apibendrinusi 2014 m. duomenis. Saulės ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos kaina 2014 m. krito ypač reikšmingai.

Nuo sausio 1 d. iki birželio 31 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus kaimyninė Latvija. Vienas pagrindinių jos pirmininkavimo prioritetų – Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo stiprinimas. Kaip pabrėžia Latvijos socialinės apsaugos ministras Uldis Augulis, naujų darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas neatsiejamas nuo lygių galimybių dalyvauti darbo rinkoje užtikrinimo visoms socialinėms grupėms, iš kurių pažeidžiamiausios yra jaunimas ir negalią turintys žmonės.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Konkurencingumas ir bendros rinkos stiprinimas bus pagrindinai naujosios Europos Komisijos uždaviniai. Tačiau juos atlikti reikės spaudžiant vieniems didžiausių iššūkių visoje bloko istorijoje. Šiemet suėjo jau dešimt metų, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) sudėtyje, ir tai buvo didžiausias plėtros etapas.

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos. „Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Šiuo metu didžiausias Klaipėdos ir visos Lietuvos verslininkų tikslas – išlikti konkurencingais globalioje rinkoje, laiku reaguoti į pokyčius euro zonoje ir trečiųjų šalių rinkose“, – vertindamas nueitą kelią ir ateities planus, sako 95 metų jubiliejų švęsiančių Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis. Beveik šimtamečių, pirklių gildijos tradicijas tęsiančių Rūmų vadovas svarsto, kad regiono verslui niekada netruko iššūkių.

Septynių parlamentinių partijų vadovai savaitgalį pasirašė susitarimą, kuriame išreiškė paramą Visagino atominės elektrinės bei gamtinių dujų terminalo projektams. Apie tai pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Valstybės gebėjimas įtraukti jaunąją kartą ir pasaulio lietuvius į šalies ateities kūrimą yra esminė sąlyga, kad būtų kuriama moderni, patraukli ir konkurencinga Lietuva. Tam, kad šioje srityje įvyktų proveržis būtina skatinti e-pilietiškumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

Latvijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad euro įvedimas Baltijos šalyse sustiprins konkurencingumą regione. Tai ji pareiškė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarusi šios šalies prisijungimo prie euro zonos patirtį. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau būtina ir toliau mažinti biudžeto deficitą, siekti, kad infliacijos rodikliai atitiktų kriterijų numatytas normas.

Europos verslininkai nežinojo, ko tikėtis iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai, tačiau valstybė įtraukė verslo atstovus į sprendimų priėmimą ir puikiai pasirodė, teigia ES pramonininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia (Ema Marčegalija). Ji interviu BNS Vilniuje teigė, kad Lietuva, įsivedui eurą, turės galimybių pritraukti Vakarų Europos bendrovių.

Lietuva patenka tarp 37 % konkurencingiausių pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Deja, Lietuvos palyginamasis konkurencingumas nesikeičia jau trečius metus iš eilės ir išlieka gerokai žemesnis nei regiono vidurkis. Šalys buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje, 9–10 balų reiškia, kad šalis yra itin palanki verslui. Lietuvos indeksas šiemet siekė 6,3 balo ir regione užsitikrino 7-ą vietą.

Investicijų ir verslo aplinka besirūpinančios asociacijos „Investors‘ Forum“ („Investuotojų forumas“) nariai šiandiena susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Investuotojų ir valstybės vadovės susitikime aptartas Lietuvos konkurencingumas ir būtini pokyčiai investiciniam klimatui gerinti.

„Pokyčių baimė yra pagrindinė kliūtis viešajame sektoriuje gerinti veiklą. Per pastaruosius 20 metų man teko dirbti įvairiose pozicijose - ir opozicijoje, ir pozicijoje, kurį laiką vadovauti šalies Vyriausybei.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos viceprezidentu Joaquinu Almunia, kuruojančiu ES konkurencingumo politiką. Pasak Lietuvos vadovės, didžiausia kliūtis ES konkurencingumui yra nesąžiningos energijos išteklių kainos. Pasak Prezidentės, Rusijos dujų koncerno „Gazprom" piktnaudžiavimas monopoline padėtimi Lietuvoje ir kitose Rytų bei Vidurio Europos šalyse pažeidžia laisvosios rinkos principus ir kenkia visos Europos konkurencingumui.

Rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos posėdyje Briuselyje Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ministrai, atsakingi už vidaus rinką ir pramonę, akcentavo paslaugų vidaus rinkos, bendrosios skaitmeninės rinkos ir inovacijų politikos svarbą ES mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) augimui. Ministrai posėdyje aptarė visai Europai svarbius ES ekonomikos konkurencingumui klausimus. „MVĮ ekonominio augimo potencialas yra vis dar nepakankamai išnaudotas.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Skalūnų dujos gali padėti Europai ir Lietuvai neprarasti konkurencingumo prieš JAV, teigia verslininkų asociacijos „Business Europe“ prezidentė Emma Marcegaglia. "Mes ministrui pirmininkui pasakėme, kad manome, jog skalūnų dujos yra galimybė. Žinau, kad tai labai jautrus klausimas, bet labai svarbu padaryti Europą ir galbūt jūsų šalį labiau nepriklausoma nuo kitų valstybių.

Penktadienį reitingų agentūra „Fitch“ padidino Lietuvos ilgalaikį skolinimosi reitingą užsienio ir vietos valiuta. Skolinimosi užsienio valiuta reitingas padidintas nuo BBB iki BBB+, o vietos valiuta – nuo BBB+ iki A–. Agentūra reitingams nustatė stabilią perspektyvą. Reitingai buvo padidinti atsižvelgiant į atsigaunančią šalies ekonomiką, viešųjų finansų padėties gerėjimą bei atstatyti šalies konkurencingumą.

Pigi darbo jėga ilgą laiką buvo Lietuvos didžiausias konkurencinis pranašumas. Tačiau tokia verslo vaizdžiai vadinama „bangladešizacija“ yra trumpalaikis ir netvarus privalumas, įspėja specialistai. Be to, neaišku, ar brangstant darbo jėgai Lietuvos verslas ras kitų konkurencingumo šaltinių.

Europos Sąjunga yra sukūrusi daug instrumentų ekonomikos augimui ir konkurencingumui skatinti, tačiau smarkiai vėluoja juos įgyvendinti, pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Ekonomistas ir sociologas profesorius Romas Lazutka teigia, kad profesinėms sąjungoms Lietuvoje yra labai daug darbo siekiant ir reikalaujant pagerinti dirbančių, mažiau uždirbančių ir darbo netekusių žmonių padėtį. Tačiau kalbėti reikia ir apie skirtumus tarp uždirbančiųjų mažiausiai ir daugiausiai, apie lėšų perskirstymą bei nedarbą. Skirtumai tarp namų ūkių pajamų – vieni didžiausių Europoje   „Apie nelygybę dažnai kalbama lyginant namų ūkių pajamas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad žaliosios energetikos skatinimo programos neturi iškreipti laisvos rinkos, bei atkreipia dėmesį į neišnaudotas galimybes plėtojant atsinaujinančią energetiką. "Vartotojui turi būti nesunkiai prieinama saulės, vėjo ir bioenergetika, šioje srityje taip pat reikia plėtoti mokslo tyrimus ir naujas technologijas.

Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas ekonominės diplomatijos priemonėmis yra vienas iš pagrindinių Užsienio reikalų ministerijos (URM) prioritetų, pažymėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Vilniuje surengtame susitikime su Lietuvos verslo asociacijų vadovais. Susitikime dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel abu kalba apie konkurencingumą, tik nesuderinamomis kalbomis.

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Darbo rinkos liberalizavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sumažinti pajamų atotrūkį labiau nei progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas, teigiama naujausioje SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“. Pasak analitikų, svarbiausia yra ne tai, kad pajamų apmokestinimo progresiją Lietuvoje garantuoja neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas.