klausimėlis

Ar esate kada matę laidą „Klausimėlis“? Tikriausiai sutiksite, kad joje galima išgirsti netikėčiausius atsakymus į užduotus klausimus. 2006 metais laidoje „Klausimėlis“ pirmą kartą buvo užduodamas klausimas „Kas yra inovacija?“....

LRT laida „Klausimėlis“ pateko tarp 20-ties geriausių laidų, kurias Europos transliuotojų sąjunga atrinko pristatyti rusėjo mėnesį vyksiančiame televizijos formatų forume. Jei jo dalyviams laida patiks ne mažiau, negu renginio organizatoriams, Lietuvoje jau daugiau nei 10-metį mėgstamą laidą adaptuotą išvys ir kitų Europos šalių televizijos žiūrovai.

Nuo birželio 15 d. LRT laida „Klausimėlis“ pradeda naują erą pasauliniame tinkle. Balandį dešimtmetį atšventusi Juro Jankevičiaus laida sukūrė svetainę, kurios pavadinimas yra lietuviškas – www.klausimėlis.lt „Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai – pakaks rašinėti visokius aukstaicius, zemaicius, dzukus, suvalkiecius ar klausimelius. Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas, ir tyčiotis iš jų – negražu“, – teigia Juras Jankevičius.

Manau, kad mes labai talentingi. Tie, kurie yra nusivylę mūsų nepriklausomybe, kaip, pavyzdžiui, aš, turėtų žiūrėti „Talentų ringą“, nes tai yra atgaiva“, - tikina T. Sinickis, vertinantis gabius vaikus bei jaunimą LTV projekte „Talentų ringas“. Kalbėti apie jaunų žmonių talentus ir gabumus sunku, tačiau visgi, kur, tavo manymu, yra riba, skirianti išskirtinius gabumus turintį žmogų nuo neapdovanotojo? Tai labai sudėtinga tema. Aš manau, kad neapdovanotų žmonių nėra.

Pernai buvo galutinai baigti 16 metų trukę Šeimyniškėlių piliakalnio prie Anykščių tyrinėjimai. Atsižvelgiant į sukauptus archeologinius duomenis ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengtas medinės pilies statybos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Atėjo metas pradėti realiai įgyvendinti devynerius metus brandintą idėją – vienintelių Lietuvoje iki galo atliktų medinės pilies tyrinėjimų duomenis įkūnyti pilies rekonstrukcijoje.

Gaila, kad reputacijos negalima nusipirkti ir įsidėti į kišenę. Ji tarsi nematomas šešėlis persekioja žmogų visą gyvenimą. Jos negalima išmatuoti, tačiau visi jos nori kuo daugiau ir geresnės. Toks jau tas dalykas – reputacija, arba lietuviškai – aplinkinių nuomonė apie žmogų. Na, o dabar žodis praeiviams Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Štai ką jie papasakojo apie reputaciją. Jurbarkietė:– Kaip paaiškintumėt žodį „reputacija“?– Kai žmogus dirba ir moka užsidirbti.– Užsidirbti?– Taip.

Šiandien klausimėlis apie Italiją. Daug galima būtų plepėti apie šios šalies istoriją, prisiminti šlovingąją Romos imperiją ar garsiuosius italų menininkus, tačiau pirmiausia drauge su praeiviais pabandykime Italiją surasti žemėlapyje. Tai neturėtų būtų sudėtinga, nes Italija – tai tas aulinis batas, pamerktas į Viduržemio jūrą, kuris dar vadinasi Apeninų pusiasaliu. Ar tikrai Apeninų? – abejoja praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Šilutiškė:– Italija yra tokiam pusiasaly.

Poną Romeo Montekį ir panelę Džuljetą Kapuleti praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose pažįsta ne prasčiau kaip kaimynus iš gretimos laiptinės. Nesvarbu, kad ši porelė gyveno tik Viljamo Šekspyro dramoje. Nuėjus į vieną ar kitą filmą, riba tarp realybės ir fantazijos ištirpsta. Štai ką papasakojo praeiviai apie garsiuosius Šekspyro įsimylėjėlius – Romeo ir Džuljetą. Varėniškis:– Aktoriai, kurie vaidino dramoje.– Kokioje dramoje jie vaidino?– „Romeo ir Džuljeta“.– Tai apie save?– Taip.

Diena prasidėjo kaip visada, nežadėdama nieko ypatinga. Per „Žinias“ skelbiama: trečdalis gyventojų mano, kad šalis valdoma nedemokratiškai, trečdalis su nostalgija mena sovietinius laikus, reitingų lentelėse karaliauja populistai – ilgimės to, kurs „įves tvarką“. Užrakinu buto duris. Liftas dvokia šlapimu ir tą akimirką labiau nei kas kitas ilgiuosi tos dienos, kai „tvarka bus“ – tik niekaip nesusieju to su didžiąja politika ir su politikų rinkimų pažadais.

Istorikai tvirtina, esą pagonybės laikai baigėsi prieš 600 metų, kai kunigaikštis Jogaila pakrikštijo Lietuvą. Mainais už krikštą gavę po baltus vilnonius marškinius, lietuviai vis dėlto nenuskubėjo į bažnyčias, o ir toliau sau garbino visą pulką dievų, visokius nesuprantamus gamtos reiškinius ir, savaime suprantama, ąžuolus. Vis dėlto šiandien Lietuva - tai Marijos žemė. Pagonims teko modernizuoti savo tikėjimą, tvirtina praeiviai mūsų šalies miestuose ir miesteliuose.

Paplepėkim šiandien apie bites. Jos bando pasaldinti sau gyvenimą, bet galų gale pasaldina jį mums. Nė vienas praeivis Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose neprisipažino, kad nemėgtų medaus, ir visi, be abejo, šį tą išmano apie bitininkystę. Štai kaip bitės, pasirodo, medų neša... Kuršėniškė:- Bitinai peri… peri…- Ką peri?- Saugo ten… tą avilį saugo… nu ir peri tuos kiaušinėlius.- O patelės?- Patelės medų neša, lipdo ten ką.

Šiandien su praeiviais Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose paplepėkim apie rašytoją Petrą Cvirką. Jo kūriniai „Frank Kruk“, „Meisteris ir sūnūs“„Cukriniai avinėliai“ - tai lietuvių literatūros klasika. Antra vertus, Cvirkos kelionė į Maskvą Stalino saulę parvežti - vienas iš juodųjų Lietuvos istorijos puslapių. Taigi dabar pažiūrėsim, ką praeiviai geriau išmoko - literatūrą ar istoriją? Tauragiškė:- Pasakas rašydavo.- Pasakas?- Taip, pasakas.- Kuriam amžiuje jis gyveno?- Šešioliktam.

Barometras nėra toks plačiai buityje paplitęs prietaisas kaip dulkių siurblys ar mėsmalė. Tačiau atsirado anksčiau ir už vieną, ir už kitą. Dar visai neseniai barometras buvo pagrindinis instrumentas, įspėdavęs apie būsimas orų permainas. Tačiau šiandien barometrus pakeitė orų prognozės per televizorių. O praeiviai šiuos atmosferos slėgį matuojančius prietaisus nukabino nuo sienų ir įdarbino kitur. Tauragiškė:- Kur parduotuvėje matuoja brūkšnelius.

Varšuva yra Lenkijos sostinė, šią šalį skalauja Baltijos jūra, Fredericas Chopinas (Frederikas Šopenas) yra garsiausias lenkų kompozitorius, o Adomas Mickevičius – rašytojas. Tokių žinių gali prireikti, tarkim, sprendžiant kryžiažodį apie artimiausią mūsų kaimynę. Šiandien „Klausimėlyje“ pažiūrėsime, kaip praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose spręstų tokį kryžiažodį. Tauragietė:- Iš kurios pusės yra Lenkija Lietuvai?- Iš šiaurės.- O toli nuo Lietuvos?- Toli… ne, netoli.

Klausimėlis apie pareigūnus, pas kuriuos niekas nenorėtų pakliūti. Tačiau būtų negerai, jeigu jie imtų ir pradingtų. Dauguma praeivių į prokuratūrą užsuka rečiau negu į maisto prekių parduotuvę, tačiau kas yra prokuroras ir ką jis veikia – mielai pasakojo visi. Išvertus iš teisininkų kalbos, prokurorai organizuoja nusikaltimų tyrimą ir atstovauja valstybei teismuose. Tačiau tai dar ne viskas. Širvintiškis:- Ką jis veikia?- Išskiria santuokas.- Prokuroras?- Taip.- Jis uniformą turi?- Taip.

Prieš beveik 100 metų poetas Maironis rašė: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva“, tačiau per šimtmetį vaizdelis pasikeitė. Nemunas pasiklydo ir pradėjo, pasirodo, tekėti visai kitur - taip sako praeiviai tėvynės Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose. Šiandien „Klausimėlyje“ jie papasakos viską, ką žino apie Nemuną. Pakruojietė:- Kur prasideda Nemunas?- Lietuvoj.- O ties kuria vieta?- Ties Palanga gal.- Kur?- Ties Palanga.

Prasideda pasakiška „Klausimėlio“ laida. Prieš beveik 300 metų rašytojas Jonathanas Swiftas (Džonatanas Sviftas) sukūrė smagų satyrinį veikalą apie gydytoją Guliverį. Beveik visi jį skaitėme vaikystėje. Pamenate, pirmiausia Guliveris atsidūrė nykštukų ir milžinų šalyse, vėliau likimas jį nunešė į skrajojančią salą ir į protingų arklių valstybę. Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai dabar papasakos savąją Guliverio nuotykių versiją.

Ko gero, vienintelis Lietuvos pilietis galėtų didžiuotis, kad iki šiol žmonės jo vardu vadina visą epochą. Antanas Smetona Lietuvos Respublikos prezidentu išbuvo 15 metų. Istorikai prirašė daugybę knygų apie šį mūsų valstybei nusipelniusį žmogų. Tačiau praeiviai… praeiviai pro tas knygas, matyt, praėjo. Gargždiškė:- Prieš 400 metų ar kiek tai…- Smetona?- Nu.- O ką jis darė tada?- Prezidentu buvo.- Kokios šalies jis tada prezidentu buvo?- Rusijos.- Ką?- Rusijos prezidentas.

Kaip tvirtina žodynas, žodį „frakcija“ išvertus iš prancūzų kalbos, liktų tik kuklutis žodelis „dalis“. Antra vertus, „liberalų frakcija“skamba kur kas įspūdingiau negu, tarkim, „liberalų dalis seime“. Žodis „frakcija“ patinka ne tik Seimo nariams, bet ir praeiviams Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Tačiau mūsų šalyje jis kur kas talpesnis negu gimtojoje Prancūzijoje.

Šįkart paplepėkim apie Akropolį, tą patį, kuris stūkso ant aukšto kalno Atėnuose, Graikijos sostinėje. Daugeliui praeivių sunku buvo patikėti, kad tikrasis akropolis - tai ne parduotuvė, bet gerai įtvirtinta senovės graikų miesto dalis, susijusi su religinėmis apeigomis. Na, o pats svarbiausias pasaulio akropolis yra, deja, ne Vilniuje, o Atėnuose. Šilališkis:- Karalių rūmai.- Akropolis?- Tikriausiai.

Šiandien - klausimėlis apie Tibetą. Tik neskubėkite griebtis žemėlapio - Tibeto kalnų ten net su žiburiu nerasite. Verčiau jau pasiimkite meškerę ir keliaukite prie artimiausios upės - pasak praeivių, tibetų čia knibždėte knibžda. Molėtiškė:- Tibetas - tai žuvys, kurios kanda.- Žmones kanda?- Taip.- Tai ką, tada į upę bristi negalima, taip išeitų?- Tai gal. Pabradiškė:- Daržovė.- Tibetas?- Taip.- O kas valgoma - ar šaknys, ar lapai?- Lapai.

Kažin ar dar gali būti paprastesnis klausimėlis - šiandien pasiteiraukim praeivių, ką jie girdėję apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Kuo jis nusipelnė, kad lietuviai po 600 metų jį vis dar myli, gerbia ir vaikus jo vardu vadina? Taigi kuo pagarsėjo Vytautas Didysis? Vilkaviškietis:- Vytautas Didysis atrado Lietuvos trispalvę.- Anksčiau nebuvo?- Ne. Vilkaviškietis:- Konstituciją pirmasis paskelbė.- Vytautas?- Taip. Klaipėdietė:- Atvežė į Lietuvą arklius.

Šįkart klausimėlis iš pasaulinės literatūros lobyno. Ernestas Hemingway’us (Hemingvėjus) neabejotinai yra žymiausias praėjusio amžiaus Amerikos rašytojas, na o „Senis ir jūra“ - tai garsiausias, tačiau toli gražu ne vienintelis jo kūrinys, apie kurį pasakoja Lietuvos, na ir likusios pasaulio dalies mokyklose. Tačiau, anot praeivių Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose, gėda būtų tik tiek žinoti apie Hemingway’ų. Reikia žinoti daugiau! Šakietis:- Rašytojas.

„Klausimėlio“ herojus Petras I - bene pats garsiausias Rusijos caras, o vėliau imperatorius. Petras I niekada nebuvo svetimas Lietuvoje, ne tik todėl, kad, pasak istorikų, ne kartą yra žygiavęs su savo kariauna per mūsų šalį. Petrą I puikiai prisimena ir praeiviai Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Ir štai už kokius nuopelnus. Elektrėniškė:- Kas yra Petras I?- Dabartinio prezidento tėvas.- Kas yra prezidentas?- Adamkus.

Šįkart drauge su praeiviais paklaidžiosime po Lietuvos valdžios labirintus - klausimėlis apie Lietuvos Vyriausybę - kaip ji atsiranda, ką ji veikia, galų gale kaip vadinasi pareigos žmogaus, kuris vadovauja Vyriausybei. Lietuvos Konstitucijoje teigiama, kad Vyriausybė - tai vykdomosios valdžios institucija, ji suformuojama bendradarbiaujant Seimui ir prezidentui. Tačiau, pasak praeivių, Lietuvoje pasitaiko ir kitaip.

Lietuvos gatvių ir skersgatvių praeiviai toliau stebina geografijos žiniomis. Šįkart paplepėkim apie mūsų gimtąją planetą Žemę. Matyt, be reikalo mokyklose aiškinama, kad Žemė sukasi apie Saulę ir aplink savo ašį, kad mūsų planetos pusiaujas 40 000 km ilgio, o gyventojų - 6 milijardai. Iš Lietuvos miestų ir miestelių varpinių pasaulis atrodo visai kitoks. Kokio dydžio Žemė? Širvintiškis:- Kiek galėtų būti nuo vieno Žemės krašto iki kito kilometrų?- Apie 200 milijardų kilometrų.

Šiandien paplepėkim apie margą juostą, kartais po lietaus pakimbančią danguje. Orų specialistai tvirtina, kad vaivorykščių gali pasitaikyti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tačiau praeiviams Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose toks teiginys pasirodė, švelniai tariant, nelogiškas. Juk žiemą užšąla ežerai… Vilnietė:- Po lietaus… kada kur vanduo… iš dviejų ežerų… iš vieno ežero į kitą… nu ir taip atspindys toks yra…- O jei ežero nebūtų?- Tai ten nebūtų ir vaivorykščių.

Šiandien „Klausimėlio“ herojus - Tadas Blinda, pats garsiausias visų laikų Lietuvos plėšikas. Legendose jį dar vadina svieto lygintoju ir net meninį filmą sukūrė. Tačiau svieto Tadas Blinda taip ir neišlygino. Tik į istoriją pakliuvo. Ukmergiškė:- Buvo didvyris kažkoks.- Kieno?- Lietuvių… Nepriklausomybės Akto signataras.- Tadas Blinda?- Taip. Ukmergiškė:- Ugniagesys pirmas buvo.- Pirmas kur, Lietuvoj?- Lietuvoj. Ukmergiškis:- Lietuvos karalius.

Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, o tuomet kryžiuočių valdose, jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Jogailos ir Vytauto, sutriuškino kryžiuočius. Sensacijos šįkart nebus - visi praeiviai Lietuvos gatvėse ir skersgatviuose yra girdėję apie Žalgirio mūšį, kai kas net ir datą žino - 1410 m. Vienintelė smulkmena - kas gi tada įvyko? Moteris iš Naujosios Akmenės:- Įlūžo ant ledo - su šarvais taigi kryžiuočiai.- Ant ledo?- Ant ledo įlūžo kryžiuočiai su lietuviais.

Šiandien su praeiviais Lietuvos miestuose ir miesteliuose paplepėkim apie valdžią, tą valdžią, kuri bent jau teoriškai yra arčiausiai kiekvieno piliečio. Štai ką praeiviai gali papasakoti apie savivaldybes. Kažin ką jos valdo? Galbūt pačios save? Jonavietis:- Atsiranda miestas, turėtų atsirasti ir savivaldybė kažkaip, turėtų kas nors valdyti, turi būti kažkas…- Iš kur atsiranda savivaldybė?- Nežinau, kas ją sukūrė… Žmonės patys…- O kaip ten vyksta?- Viską valdo, nežinau.

Klausimėlių magas Klausimėlių magas34 metų televizijos laidų „Klausimėlis“ ir „Aerodromas“ vedėjas Juras Jankevičius labiausiai išgarsėjo, išmokęs lietuvius juoktis... iš savęs! Žygdarbio pradžia - baimė Juro Jankevičiaus portretą galima tapyti dvejopai: kaip provokatoriaus (iš „Klausimėlio“) ir kaip aviacijos fanatiko.

Jubiliejinis 200-asis „Klausimėlis“ - apie Maironį. Tik nepagalvokit, kad praeiviams šįkart buvo labai lengva. Jie sutinka tik dėl vieno - Maironis buvo puikus poetas. Na, jei poetas - vadinasi, kažką parašė. Panevėžietis:- Ką girdėjot, ką parašė Maironis?- Moną Lizą turbūt.- Tai čia poezija ar proza ta Mona Liza?- Tai proza turbūt. Prieniškis:- Pasakas gal rašė.- Maironis?- Taip.- O kokią parašė pasaką?- Jonukas ir Grytutė.- Tai čia Maironio?- Taip.- Koks jo vardas - Maironio?- Viktoras.

Šventas įsitikinimas, kad Vilniaus universitetą įkūrė Benediktas Juodka (tokiu atveju jam dabar mažiausiai turėtų būti per 400 metų), viduramžiai buvo po renesanso, o Aristotelis rašė XVII amžiuje. Jei manote, kad šie atsakymai iš laidos „Klausimėlis“, tai suklydote. Ne, tai atsakymai iš studentų rašto darbų. Beje, daugelis iš jų parašyti su gramatinėmis klaidomis.