kiaulių maras

Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse plečiantis afrikiniam kiaulių marui, Lietuva griežtina prevencijos priemones - ūkininkai turės paskersti dar apie 5 tūkst. kiaulių. Veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius nurodė, kad apsaugos zonos gyventojai, laikantys mažiau nei 100 kiaulių, turės jas paskersti savo reikmėms arba parduoti.

 Jau pusė Lietuvos pažymėta afrikinio kiaulių maro ir jo grėsmės ženklu. Šios kiaulėms ir šernams pavojingos ligos židiniai užfiksuoti ir visose mūsų šalies kaimynėse. Jei viruso plitimo nepavyks suvaldyti, galima ilgam likti be savos gamybos natūralių tradicinių kiaulienos gaminių. Baltijos šalys ir Lenkija, kuriose nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai, suvienijo jėgas kovojant su šia klastinga liga, dėl kurios patiriama daug ekonominių nuostoliųa.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį lankysis Briuselyje, kur dalyvaus neeilinėje Ministrų taryboje. Be svarbiausio klausimo – Rusijos embargo Europos Sąjungos žemės ūkio produktams, bus kalbama ir dėl kiaulių maro. Lietuva reikalauja šiam klausimui skirti daugiau dėmesio ir įtraukti jį ir į spalio mėnesio tarybos darbotvarkę.

 Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai susitiko Pulavuose (Lenkija), kad aptartų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinius, įvertintų problemos mastą ir sutartų dėl galutinių sprendimų. Pulavuose buvo surengta didžiulė konferencija, kurioje dalyvavo Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministerijų ir veterinarijos atstovai bei Europos Komisijos ekspertai. „Buvo įdomu išgirsti specialistų nuomones.

 Ignalinos rajone, apie 1,5 kilometro nuo Baltarusijos sienos, nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro židinys, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai jau trečias maro židinys Ignalinos rajone ir šeštas Lietuvoje, rastas kiaulių ūkyje, dar du nustatyti šernuose.   Pasak pranešimo, nedidelime ūkyje Naujojo Daugėliškio seniūnijoje praėjusį šeštadienį ūkininkas rado dvi nugaišusias kiaules.

Šernams ir kiaulėms mirtinas afrikinio maro virusas gali plisti per nekaitintus grūdus ir pašarus, todėl kiaulių augintojai turėtų tinkamai juos paruošti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius BNS sakė, kad tinkamai apdoroti būtina visą pašarą, kuris duodamas kiaulėms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad gautos pirminės tyrimo išvados dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio privačiame Rokiškio rajono ūkyje, kur virusu susirgo dvi kiaulės.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kviečia žemdirbius, dėl afrikinio kiaulių nebegalinčius auginti kiaulių, pasinaudoti kaimo plėtros parama veiklai pakeisti. „Mums svarbu, kad žemdirbiai patirtų kuo mažiau nuostolių šioje krizinėje situacijoje, todėl darome viską, kad padėtume jiems rasti išeitį ir imtis kitos veiklos vietoje kiaulių auginimo. Jie galėtų auginti kitus gyvulius ir gauti tam paramą“, – pabrėžia ministrė.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Lietuvoje galvijų ir avių per pastaruosius metus kiek pagausėjo, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi. Be to, dėl afrikinio kiaulių maro kai kuriuose rajonuose tenka atsisakyti auginti kiaules. Tokie ūkiai skatinami pereiti prie kitos veiklos, auginti galvijus, avis. Kalvotos Utenos rajono Užpalių seniūnijos žemės ne itin dosnios javams ir kitiems pasėliams.

Vismantas Žuklevičius Lietuvoje skelbiamas didesnis afrikinio kiaulių maro (AKM) pavojus, mat rastas antras šio viruso židinys. Šįkart liga atsėlino į kaimyninį Utenos rajoną. Specialiosios tarnybos trečiadienį sugūžėjo į Skroblo viensėdį, kai paaiškėjo, kad viena ūkininko laikoma kiaulė nugaišo būtent nuo AKM. Rastas antras židinys Skroblo viensėdžio ūkyje iš pradžių susirgo dvi kiaulės. Jos kurį laiką buvo gydomos antibiotikais, tačiau viena jų antradienį nugaišo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šiandien, rugpjūčio 6 d. Utenos rajone nustačius naują afrikinio kiaulių maro židinį, aplink jį nustatytos 3 ir 10 km. apsaugos ir stebėsenos zonos. Tačiau mėsos produktų ir kitų gyvūninių produktų gamintojams dėl to jokie veiklos apribojimai nebus taikomi.

Ar saugu dabar pirkti ir valgyti kiaulieną ir jos gaminius? Ar kas nors stebi, kokia mėsa ir iš kur patenka į prekybos tinklus? Tokių klausimų po to, kai buvo nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys didžiuliame kiaulių komplekse Ignalinos rajone esančiame UAB „Idavang“ Rupinskų padalinyje, redakcija sulaukė nemažai. Atsakydami į juos prekybininkai teigia kontrolę sugriežtinę jau seniai, o dabar ją dar labiau sustiprinę. Klausimų sulaukia ir prekybininkai „Žmonės tikrai šiek tiek nerimauja.

  Lietuvoje plintant afrikiniam kiaulių marui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį paskelbė ekstremalią padėtį Ignalinos rajone, kuri Danijos kapitalo „Idavang“ fermose iki pirmadienio jau sunaikinta apie 19 tūkst. kiaulių. Tokią padėtį praėjusią savaitę paskelbė ir rajono savivaldybė.   „Ignalinos rajone skelbiame papildomai prie turėtų penkių savivaldybių.

Naujausi duomenys skelbia – naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ignalinoje buvo baigtas kiaulių naikinimas. Liko pašarų ir išmatų utilizavimas, dezinfekavimas. Šiandien vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus vertinamos Afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo šalyje prevencijos galimybės. Apie dabartinę situaciją ir ko galima tikėtis „Laisvojoje bangoje“ kalbėjo Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės kvietimu į skubų pasitarimą atvyksta su afirikiniu kiaulių maru susidūrusių valstybių – Estijos, Latvijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai. Pareigūnai ketina aptarti kiaulių maro protrūkio padarinius ir ieškoti būdų, kaip padėti žemdirbiams. „Skaudžius kiaulių maro padarinius jaučia visų Europos valstybių žemės ūkis, todėl tikiuosi, kad susėdę prie vieno stalo su mūsų kaimynais iš Estijos, Latvijos bei Lenkijos ieškosime sprendimų.

Latvijoje nustatytas ypač pavojingas afrikinis kiaulių maras, į Lietuvą iš kaimyninės šalies uždrausta įvežti kiaulieną ir šernieną. Pasak veterinarų vadovo Jono Miliaus, Latvijai prekių apribojimas bus taikomas tik kurį laiką. Veterinarijos tarnybos vadovas uždraudė iš Latvijos į Lietuvą įvežti kiaulieną ir šernieną, spermą, taip pat pašarus ir aliejų. „Labai sudėtinga situacija, nes rasta ir kiaulių fermose, todėl apribojom prekių įvežimą.

Tarptautinė žemė ūkio ir maisto pramonės paroda prasidėjo ypač svarbiu dvišaliu susitikimu – Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna tvirtai paspaudė ranką Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministrui Marekui Savickiui. Susitikimo metu buvo nutarta derinti abiejų šalių žingsnius įveikiant afrikinio kiaulių maro keliamas kliūtis, o Lietuva pažadėjo palaikyti Lenkiją derantis su Europos Komisija dėl baudų už pieno kvotų viršijimą.

„Kiaulių laikytojų, nukentėjusių nuo afrikinio kiaulių maro, nepaliksime vienų. Norime, kad ūkininkai, kaimo gyventojai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės turėtų galimybę sukurti alternatyvų žemės ūkui verslą“, – sako žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Praėjusią savaitę Lenkijoje nustačius afrikinį kiaulių marą, iš kai kurių šios šalies regionų į Lietuvą uždrausta įvežti kiaulieną. Vartotojai, įpratę maisto produktus pirkti kaimyninėje šalyje, taip pat verslininkai, įvežantys į Lietuvą kiaulienos produktus ir jos skerdeną, pašarus, turėtų atkreipti dėmesį, ar skerdykla nepatenka į draudžiamą teritoriją, taip pat ar kiaulės skerdimui nebuvo įvežtos iš tokio regiono.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ketvirtadienį lankysis Alytaus rajono miškuose, kur buvo aptikti pirmieji afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai. Alytaus rajono medžiotojų klubų medžioklės plotai ribojasi su Baltarusijos siena, todėl jiems tenka didelė atsakomybė suvaldyti į Lietuvą migruojančius šernus ir kitus žvėris, galinčius pernešti užkratą. Medžiotojai pristatys padėtį ir aptars, kokių priemonių imsis šernų populiacijai reguliuoti.

Dėl afrikinio kiaulių maro dalyje Lietuvos įvedama ekstremalioji padėtis, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Buvo pritarta, kad įvedama ekstremali situacija penkiuose rajonuose. Be to, buvo pristatytas aplinkos ministro planas, kaip reikėtų pradėti mažinti šernų populiaciją, yra pateikta informacija, kad Lietuvoje dabar yra apie 31 tūkst. šernų.

Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, ar skelbti ekstremalią situaciją afrikinio kiaulių maro grėsmės zonose. Posėdyje bus aptartos siūlomos priemonės, kaip stabdyti tolesnį užkrato plitimą bei tariamasi dėl jų finansavimo. Ekstremalią padėtį siūloma skelbti Šalčininkų, Druskininkų, Lazdijų, Trakų ir Alytaus rajone, kuriame, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus, šernams ir buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras.

Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras, BNS pranešė Veterinarijos tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės, maro užkratas rastas ištirtuose šernuose. LRT radijui Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad užkratas rastas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose. „Šalčininkų ir Varėnos, Alytaus pasienyje dviejuose šernuose aptikome afrikinį kiaulių marą.

LRT.lt Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šernų medžioklės sezonas tęsis ištisus metus. Tokį sprendimą paskatino priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ministerijai pateikta informacija dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro grėsmės iš Baltarusijos, teigiama pranešime spaudai. „Norime imtis visų priemonių, kad apsaugotume laukinę gamtą.

Rugsėjo 10 d. Europos Komisijos Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto (SCOFCAH) posėdyje nuspręsta Lietuvai skirti 1,454 mln. eurų afrikinio kiaulių maro kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimui. Rugpjūčio pabaigoje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pokalbio telefonu metu buvo užtikrintas, kad Lietuva gali tikėtis reikiamo finansavimo. „Sprendimą suteikti finansavimą Lietuvai, Latvijai, Lenkijai ir Estijai palaikė visų Europos Sąjungos valstybių vadovai.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Įvairių šalių veterinarijos specialistai Vilniuje tariasi, kaip sumažinti riziką, kad klasikinis ir afrikinis kiaulių marai nepatektų į Europos Sąjungą (ES). Lietuvos ir Rusijos veterinarijos tarnybų atstovai tariasi dėl atvėsintos kiaulienos ir jautienos eksporto atnaujinimo. Rusija jau devynerius metus nepajėgia sustabdyti pavojingos kiaulių ligos, kasmet maras pajuda po 300 km.

 Rusijos Federacijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba išplatino informaciją apie įvedamus laikinus baltarusiškos kiaulienos ir gyvų kiaulių iš Baltarusijos importo apribojimus, kurie įsigaliojo nuo š. m. rugpjūčio 30 d.. Išplatintame pranešime teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į nepalankią gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją šalyje, susiklosčiusią dėl afrikinio kiaulių maro protrūkių.

Pirmasis afrikinio kiaulių maro protrūkis Baltarusijoje oficialiai patvirtintas šių metų birželio 21 d. Gardino srityje, Ivjevsko rajone, Čiapun kaime (40 km nuo Lietuvos sienos), o antrasis – liepos 2 d. Vitebsko srityje, Kopti kaime esančiuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma daugiau kaip 19 tūkst. kiaulių. Rusijos Federacijoje šiais metais nustatyta per 80 afrikinio kiaulių maro ligos protrūkių 16-oje šalies regionų.

Nuo pirmadienio pasienyje su Baltarusija gyvenantys Lazdijų rajono gyventojai privalo registruoti auginamas kiaules. Tokios priemonės imtasi baiminantis afrikinio kiaulių maro iš Baltarusijos. Dėl afrikinio kiaulių maro židinių Baltarusijoje, Lazdijų rajono buferinėje zonoje gyvenantys žmonės turi deklaruoti laikomų kiaulių skaičių. Buferinė zona apima 10 kilometrų pasienio ruožą.

Lietuva rugpjūčio viduryje gali įvesti rinkliavą transporto priemonėms, kurios dezinfekuojamos baiminantis afrikinio kiaulių maro užkrato iš Baltarusijos. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius prognozuoja, kad ši rinkliava gali padėti užtikrinti lėšas dezinfekavimui, nes valstybės skirtos lėšos baigsis rugpjūtį.

Dėl Baltarusijoje kilusios afrikinio kiaulių maro epidemijos Estijos veterinarijos tarnyba uždraudė mėsos ir jos produktų importą iš Baltarusijos. Latvija analogišką sprendimą priėmė anksčiau šia savaitę, o Lietuva apsaugos priemonių nuo šios pavojingos ligos plitimo ėmėsi praėjusią savaitę. Importą iš Baltarusijos taip pat apribojo Ukraina ir Rusija.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje numatytai dezinfekcijai, skirtai apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro, Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 750 tūkst. litų. Tarnyba BNS informavo, kad lėšų rado Finansų ministerija, perskirsčiusi jas tarp programų. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS sakė, kad pirminio plano skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo buvo atsisakyta.

Lietuvos pareigūnai padėtį Baltarusijoje, kur sparčiai plinta afrikinis kiaulių maras, vertina kaip labai pavojingą ir prašys Europos Komisijos (EK) apie 3,5 mln. eurų (12 mln. litų) paramos kovai su užkratu. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS patvirtino, kad EK buvo preliminariai informuota, jog Lietuva oficialiai prašys europinės paramos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad, remiantis Baltarusijos žiniasklaidos pranešimais, Kopti kaime, Vitebsko rajone, esančiame kiaulių komplekse galbūt atsirado naujas afrikinio kiaulių maro židinys. Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, afrikinio kiaulių maro židiniui likviduoti pasitelktos sukarintos pajėgos, milicija. Protrūkio vieta apsupta milicijos, į izoliuotą teritoriją niekas neįleidžiamas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo informacijos, kad Rusijos kompetentingos institucijos ėmėsi skubių veiksmų, likviduojant didžiausią šioje šalyje registruotą afrikinio kiaulių maro židinį. Remiantis oficialiais šaltiniais, užkrėstame ūkyje bus sunaikinta 100 tūkst. kiaulių. Rekordinis skaičius gyvulių bus sunaikintas viename Tverės apskrities kiaulių ūkyje, kuriame š. m. liepos 24 d. buvo rastos penkios dėl afrikinio kiaulių maro nugaišusios kiaulės.

Anot buvusio vieno iš „Beržų komplekso“ akcininkų Jono Klemenso Sungailos, kol kas jis nenorįs skelbti ir jau įvykusio sandorio vertės. Savo turėtas „Beržų komplekso“ akcijas pardavė ir buvęs premjeras A. Šleževičius. „Iš viso parduota 96 procentai komplekso akcijų. Buvę akcininkai tokį sprendimą priėmė todėl, kad, norint atnaujinti komplekso veiklą, reikėjo investuoti apie devynis milijonus litų. Be to, nuo veislinės bandos įsigijimo iki realizacijos praeina gana ilgas laikas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo sausio 18 dienos Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba panaikino laikinus apribojimus eksportuoti kiaulieną ir jos produktus į Rusiją iš Kauno apskrities. Apribojimai buvo taikomi nuo birželio mėnesio, pasitvirtinus klasikinio kiaulių maro diagnozei Jonavos rajono kiaulių ūkiuose.

Šiandien Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius gavo asmeninę Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Europos regioninės komisijos ir Regioninės Rytų Europos atstovybės prezidento Prof. Dr. Nikola T. Belevo padėką už Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos operatyviai ir veiksmingai įgyvendintas priemones, likviduojant klasikinio kiaulių maro protrūkį Lietuvoje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius š.m. rugpjūčio 9 d. įsakymu atšaukė dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio š.m. birželio 1 d. įvestus prekybos apribojimus gyvomis kiaulėmis bei šių gyvūnų produktais. Prekybos apribojimai liko galioti tik Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės rajonams, kur dar vykdomi kai kurie tyrimai , kad pagal visas privalomas procedūras būtų galima uždaryti klasikinio kiaulių maro židinį.

Pietų Rusijos Krasnodaro srityje dėl kiaulių maro protrūkio paskelbta nepaprastojo padėtis, sekmadienį pranešė regioninis nepaprastųjų situacijų centras. Pasak šio centro, kiaulių maro virusas buvo aptiktas fermoje, esančioje apie 3 kilometrus nuo Krylovskajos kaimo, kur nuo jo nugaišo 15 kiaulių. Nepaprastoji padėtis paskelbta teritorijoje, kur laikoma 11 tūkst. 839 kiaulės, iš kurių – 50 jau nugaišo.

Ištikus bėdai, verslas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pagausėjusių reikalavimų, grasinimų, o ne pagalbos. Jonavos rajone siautėjantis maras smogė visam kiaulininkystės ūkiui. Nors liga pažabota, bet dėl biurokratinių kliūčių nuostolius dar teks skaičiuoti iki rudens.

Po Jonavos rajone praūžusio kiaulių maro beveik pusė šių gyvulių augintojų teigia balansuojantys ant išlikimo ribos, nes sumažėjo ir vartojimas, ir kainos, rašo „Kauno diena“. „Kiaulienos paklausa mažesnė nei pernai, kainos taip pat krito, tačiau tai siečiau su vis dar nesibaigiančia krize, o ne su maru“, - sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

„Lietuvos draudimas“ pradeda atlyginti nuostolius nuo kiaulių maro nukentėjusiai UAB „Beržų kompleksas“. Šią savaitę, pasak „Lietuvos draudimo“ pranešimo, bendrovei sumokėta 3 mln. litų, dar 250 tūkst. litų buvo išmokėta birželio viduryje. „Lietuvos draudimo“ Draudimo rizikos ir žalų departamento direktoriaus Juliaus Kondrato teigimu, iš viso „Beržų kompleksui“ yra išmokėta 3,250 mln.

Kiaulių augintojai mėsą priversti pardavinėti penktadaliu pigiau, nors verslininkai mėsos piginti nežada. Kaip praneša „Panorama“, supirkėjai aiškina, kad kainos krito dėl sustabdyto eksporto ir susidariusio pertekliaus. Kita vertus, mažesnių mėsos kainų parduotuvėse, anot verslininkų, nereikėtų tikėtis.Jonavos rajone per pusantro mėnesio kiaulių maras kilo jau trečioje fermoje. Pastarojoje kiaulių sunaikinta per porą tūkstančių.

Kiaulių marui nesitraukiant , kiaulių augintojų neapleidžia nerimas. Skaičiuojami nuostoliai dėl sustojusio kiaulių eksporto ir krintančių kiaulienos supirkimo kainų vidaus rinkoje. „Šią savaitę jau turėtumėte valgyti rekordiškai pigią kiaulieną“, — prognozuoja gamintojai.

Jonavos rajone užfiksuotas jau trečias klasikinio kiaulių maro atvejis. Šįkart jis įsisuko į fermą, kurioje auginama daugiau kaip 12 tūkstančių kiaulių. Maisto ir veterinarijos specialistai spėja, kad užkratas čia galėjo pakliūti anksčiau, dar prieš kiaulių maro protrūkį. Netoli fermos gyvenantys žmonės, baimindamiesi užkrato, savo kiaules taip pat žada skersti.

Vakar Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelį atgarsį visuomenėje sukėlusio kiaulių maro Jonavos rajone esančiame kiaulių ūkyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. – didelės vertės turto sunaikinimas ir 229 str. – netinkamas pareigų atlikimas.

Nuo kitos savaitės bus siekiama atnaujinti gyvų kiaulių eksportą iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį, kur nustatyti klasikinio kiaulių maro atvejai. „Pirmadienį rašysiu Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovui Sergejui Dankvertui kreipimąsi, kad mes priėmėme visas reikalingas priemones ir prašome atnaujinti eksportą (iš Lietuvos, išskyrus Kauno apskritį - ELTA) į Rusijos Federacijos respubliką“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direkt...

15:50 val.Naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, klasikinių kiaulių maro užkratas nustatytas dar dviejose „Beržų komplekso“  padaliniuose: Praulių kaime, kur laikoma 2,3 tūkst. kiaulių, ir Blauzdžių kaime, kur yra 5,2 tūkst. kiaulių. Šiuo metu imami mėginiai įtarimo patvirtinimui laboratoriniais tyrimais. ------------- Trečiadienį Jonavos rajone, Šilų kaime, „Beržų komplekso“ ūkyje užfiksuotas klasikinio kiaulių maro atvejis. Fermoje laikytos 15 tūkst.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar kiaulės „Beržų komplekso“ fermoje nebuvo užkrėstos maru tyčia. „Neatmetame ir tyčinių dalykų versijos, ir tuo klausimu kreipėmės į Generalinę prokuratūrą aiškintis“, – sakė tarnybos vadovas, vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius dr. Jonas Milius trečiadienį Vyriausybėje. Klasikinis kiaulių maras nustatytas UAB „Beržų kompleksas“ kiaulių fermoje, Jonavos rajono Šilų kaime.