kęstutis sadauskas

Ko reikia, kad Lietuva taptų kūrybinga ir naujoviška valstybe? Kodėl nesugebame išnaudoti kūrybingų šalies žmonių potencialo? Kaip bendram darbui sutelkti talentingus menininkus, mokslininkus ir verslininkus? Ar jie gali sukurti aukštos pridėtinės vertės kūrybos produktą (pavyzdžiui Lietuvos lazeris, Lietuvos Nokia, Lietuvos Skype, Lietuvos vaistas, Lietuvos kūrybinė industrija)? Kaip radikaliai pakeisti požiūrį į kūrybingos asmenybės ugdymą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškos pirmąkart Prezi...

Trečiadienį Prezidentūroje ir Seime rengiamas pirmasis forumas apie radikalias permainas visuomenės kūrybiškumui skatinti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad siekiant radikalių permainų ir ambicingų tikslų vienkartinės diskusijos neužteks, todėl būtina inicijuoti nuolat veikiantį Kūrybingos visuomenės forumą, kuris ne tik teiktų konkrečius siūlymus, kaip ugdyti kūrybingą visuomenę, bet ir stebėtų, kokių konkrečių veiksmų imamasi modernios Lietuvos ateities vizijai įgyvendinti.

Europos Komisija ragina valstybes nares solidarizuotis ir padėti mažytei Maltai susidoroti su didžiuliais pabėgėlių srautais. Kasmet per Viduržemio jūrą rizikuodami gyvybėmis į Europą patenka tūkstančiai nelegalų iš Afrikos. Malta iš Europos Sąjungos šalių prašo priimti prieglobsčio statusą jau gavusius asmenis. Lietuva ruošiasi pateikti neigiamą atsakymą.

Europos Parlamento narys, partijai Tvarka ir teisingumas vadovaujantis Rolandas Paksas Europos Parlamentui pateikė rezoliucijos projektą, kuriame siūloma Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą atidėti iki 2012 metų. "Visada maniau ir dabar manau, kad yra visos teisinės ir techninės galimybės pratęsti atominės elektrinės darbą. Šiandien šį įsitikinimą galiu paremti ir Europos Parlamento, kitų Europos institucijų jau po stojimo sutarties priimtais dokumentais.

Lietuviams energijos išteklius taupyti svarbu, tačiau vardan patogumo ekologiniai įpročiai dažnai pamirštami – tą rodo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje iniciatyva atlikta Palangos poilsiautojų apklausa. Net 67 proc. apklaustųjų teigė pasigendantys daugiau informacijos, kaip kasdieniais veiksmais galima saugoti aplinką ir stabdyti klimato šilimą. „Šią apklausą surengėme, norėdami daugiau sužinoti apie Lietuvos gyventojų ekologinius įpročius, kuriuos jie taiko kasdienėje buityje.

Šį savaitgalį Palangoje baigsis dvi savaites trukęs projektas „Žaliosios europiečių atostogos“,   kurio metu judriausiame šalies vasaros kurorte poilsiautojams buvo skleidžiamos ekologiško gyvenimo idėjos. Lietuvos žmonių ekologinį sąmoningumą skatinantį projektą organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Šiandien J.Basanavičiaus gatvę Palangoje užtvėrė „geležinė uždanga". Taip Palangos gyventojai ir poilsiautojai kviečiami vienai dienai nusikelti į 1961 m. rugpjūčio 14 d. Tądien buvo pradėta statyti pasaulį į Rytus ir Vakarus ilgam padalijusi Berlyno siena, kuri tapo „geležinės uždangos" simboliu visoje Europoje.

Š. m. rugpjūčio mėn. vasaros sostinėje Palangoje sklandys ekologiškos idėjos. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje organizuojamo projekto „Žaliosios europiečių atostogos“ metu kurorte įsikurs poilsiavietė, kur įvairaus amžiaus poilsiautojai bus žaismingai ir originaliai įtraukiami į kovą su klimato kaitos problema.

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono (BJR) strategija užtikrins ekologiškai tvarią aplinką, didins regiono klestėjimą, skatins jo prieinamumą ir patrauklumą bei garantuos saugumą šioje srityje. Tikimasi, kad šis pavyzdys paskatins ir kitus regionus kurti savo strategijas.

Nuo energijos išteklių importo priklausoma Europos Sąjunga (ES) bando kovoti su šalimis, energetiką mėgstančiomis naudoti kaip politinę priemonę - priimami teisiniai dokumentai, turėsiantys suskaldyti dominuojančias nacionalines monopolijas. Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) patvirtino vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį per pusantrų metų šalys narės, taip pat ir Lietuva, turės apsispręsti, kaip atsikratyti energetikos monopolijų.

Siūloma panaikinti diskriminacines elektros, dujų tinklų naudojimo sąlygas bei atskirti produkciją ir tiekimą nuo perdavimo tinklų. Dėl to netrukus turės apsispręsti Europos Sąjungos (ES) Taryba. Kaip Eltai teigė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, pagrindinis trečiojo energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų paketo tikslas - sudaryti sąlygas, kad namų ūkiai ir įmonės galėtų naudotis konkurencingos energijos - elektros, dujų - rinkos privalumais.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, Lietuva per pusantrų metų turės pasirinkti priemones, kaip atsikratyti monopolijų Lietuvos energetikoje, todėl atsakingi pareigūnai ragina jau dabar pradėti viešas diskusijas dėl liberalizavimo, kuris, tikimasi, sumažins energijos kainas vartotojams. "Dabar vienas iš svarbiausių neatidėliotinų sprendimų, kurį turime priimti per 18 mėnesių, iki 2011 metų pradžios, pasirinkti vieną iš alternatyvių dujų ir elektros rinkų valdymo modelių.

Penktosioms Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metinėms artėjant Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pristato filmą „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“. Tai pirmasis lietuviškas dokumentinis filmas apie Europos vienijimąsi ir Lietuvos kelią į Europą.   Filmo projekto vadovė - LNK žurnalistė, patyrusi režisierė Gražina Sviderskytė. Filmo scenarijaus autorius – visiems pažįstamas laidos „Snobo kinas“ vedėjas, rašytojas ir scenaristas Rytis Zemkauskas.

Šių metų nacionalinę Europos dienos – gegužės 9 d. – šventę Europos Komisijos (EK) atstovybė organizuos kartu su Panevėžio savivaldybe. Europos dienos renginiai bus skirti pagrindinei Europos metų temai – kūrybiškumui ir naujovėms bei artėjantiems Europos Parlamento rinkimams. „Iš visų savivaldybių, pateikusių pasiūlymus įgyvendinti Europos dienos projektą, pasirinktas Panevėžys.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai Utenoje penktadienį surengs viešus debatus „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai Vygaudas Ušackas, Maris Riekstinis ir Urmas Paetas aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltijos valstybių strateginę partnerystę su JAV, ES ir NATO darbotvarkės klausimus, rengiantis ES ir NATO UR ministrų ir valstybių vadovų susitikimams ši...

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai Utenoje penktadienį surengs viešus debatus „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai Vygaudas Ušackas, Maris Riekstinis ir Urmas Paetas aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltijos valstybių strateginę partnerystę su JAV, ES ir NATO darbotvarkės klausimus, rengiantis ES ir NATO UR ministrų ir valstybių vadovų susitikimams ši...

Konferencijos dalyviai Lietuvos valdžią ragina nedelsiant kreiptis į EK ir ES nares dėl vėlesnių Ignalinos AE uždarymo terminų ir šalies energetinio saugumo užtikrinimo ją uždarius. Iki šiol neradus būdų, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, ir nepavykus susitarti su Europos Komisija (EK) dėl jos darbo pratęsimo, šalies mokslininkai pasaulinę krizę įvardija kaip viltį, leisiančią pratęsti Ignalinos AE darbą.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas nepagrįstomis vadina kalbas, esą dauguma Europos šalių, kovodamos su ekonomikos krize, mažina PVM, o Lietuva daro priešingai. Naujienų agentūros ELTA žurnalistui Vaidotui Beniušiui komentuodamas Europos Komisijos pristatytą ekonomikos atgaivinimo planą K. Sadauskas pabrėžė, kad iš jo kiekviena valstybė pasiims tai, kas jai tinka, o Lietuvai labai svarbios yra energetikai numatytos lėšos.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovai atvyko į Lietuvą išsiaiškinti, koks jos požiūris į energetinį saugumą. Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje viešėsiantys NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų nariai taip pat siekia sužinoti apie ekonominius ir politinius pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje bei Rusijoje, pranešė Seimo kanceliarija.

„Respublikos“ žiniomis, Rusijos ir Gruzijos konfliktas bus naudojamas Lietuvos derybose su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Augant politinei įtampai tarp ES ir Rusijos, Vyriausybės konsultantas Aleksandras Abišala mėgins naudotis šia padėtimi. Derybose su Briuseliu bus pabrėžiama, kad (kaip parodė Gruzijos pavyzdys) Rusija rodo vis didesnes ambicijas, ir priklausomybė, ypač energetinė, Lietuvai gali tapti pragaištinga.

Europa mokosi tolerancijos – nori, kad visos mažumos būtų toleruojamos, priimtos ir nediskriminuojamos - net vilkiką šiam tikslui skyrė. Daugelis iš mūsų laukėme dienos, kai šis vilkikas atvyks į Lietuvą, tačiau jo sulaukę nelabai nudžiugome. Tarsi turėjome džiaugtis, bet, deja, džiaugsmo išties buvo ne per daugiausiai. Tolerancijos vilkikas apvažiavęs Europą sustojo Vilniuje ir užstrigo deklaruojamos tolerancijos ir realybės pančiuose.

Lietuva itin homofobiška, kitų religijų ar kitų rasių atstovams nepakanti šalis, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje ir Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga. Trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje, pristačiusioje vilkiką „Už įvairovę.

Neverta tikėtis, kad Europos Sąjunga pakeis požiūrį į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą po spalį Lietuvoje įvyksiančio patariamojo referendumo, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. Jis referendume neigiamai atsakys į klausimą dėl IAE veiklos pratęsimo. „Būtinai dalyvausiu (referendume - BNS), nes visuomet einu balsuoti. Šįkart referendumo lapelyje pažymėsiu tą atsakymą, kurį įpareigoja Europos įstatymai - „ne“. Nes toks yra įstatymas.

Rugpjūčio pabaigoje į Vilniaus rotušės aikštę turėtų atvykti Europos Sąjungos vilkikas „Už įvairovę, prieš diskriminaciją“, bet Europos Komisijos (EK) organizuojamas renginys gali ir neįvykti, mat Vilniaus meras Juozas Imbrasas priešinasi renginiui, kuriame ginamos ir gėjų teisės. Meras tvirtina, kad Lietuva yra katalikiška šalis, todėl gėjų viešas renginys lietuviams - nemalonus, pranešė TV3 Žinios.

Nuo gandų iki realybės - per pastaruosius porą mėnesių pasirodė tiek „ančių“, tiek faktų apie incidentus atominėse elektrinėse. Tačiau Lietuvos gyventojams, rodos, tai nė motais, rašo "Respublika". Sociologai tvirtina, kad po incidentų Slovėnijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse Lietuvos gyventojų požiūris į atominę energetiką vargu ar pasikeis. Esą prie atominio milžino alsavimo esame jau įpratę.

Sukanka ketveri metai, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Šis laikotarpis ES naujokėms nebuvo vienodas. 2004 m. ES plėtra, kai narėmis tapo Baltijos šalys, Vidurio Europos valstybės bei Kipras ir Malta – iš viso dešimt naujų narių – pats didžiausias per visą ES istoriją, praneša Lietuvos radijas. EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas sako, kad nepaisant priekaištų, narystė ES yra naudinga.

Aleksandras Abišala į Briuselį keliauja pasižarstęs abejotinais pareiškimais, rašo „Respublika“. „Respublikos“ žiniomis, Vyriausybės konsultantas, siekiantis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo, Aleksandras Abišala šiandien Briuselyje pradeda susitikimus su aukštais Europos Komisijos (EK) pareigūnais. Tiesa, vizitai pradedami po niekinių pareiškimų.

Lietuvoje pamažu ruošiama dirva ekonominiams imigrantams. Mat senstanti Europa ilgainiui negalės patenkinti savo darbo jėgos apetito, o ir verslas Lietuvoje pernelyg nesistengia sulaikyti darbuotojų.

Europos Sąjungoje šeštadienį minima Europos vartotojų diena, skirta vartotojų teisėms ir galimybėms priminti. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas teigia, kad Lietuvoje vartotojų teisių gynimo mechanizmai yra sukurti, o vienintelis dalykas, kurio trūksta, – tai sąmoningas ir gerai informuotas vartotojas.  „Lietuviai turėtų drąsiau ginti savo teises.

Referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo, kuriam pritaria daugelis visuomeninių organizacijų ir kelios politinės jėgos, sujudins daugumą Lietuvos piliečių. Deja, net referendumo sėkmės atveju jėgainė vis tiek negalės dirbti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Stojome į vieningą ir solidarią ES, tačiau kur pataikėme? Šiandien matome, kad, keldami mums svarbią Rusijos, energetinio saugumo ar netgi vizų baltarusiams kainos problemą, susiduriame su kitų ES valstybių nesupratimu ir nepritarimu. Šiaurinės ir pietinės, turtingos ir neturtingos, didžiosios ir mažosios, senosios ir naujosios ES narės ne tik skirtingai mato problemas, bet ir turi labai skirtingų interesų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Profesinės sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga kviečia piliečius pareikšti savo valią dėl referendumo, skirto Ignalinos atominės elektrinės darbui pratęsti.

Lietuvos gyventojai būtų laimingesni, jei mažiau burbėtų dėl „blogo gyvenimo“ ir išmoktų džiaugtis šiandiena, Lietuvos radijui sakė psichologė Laima Bulotaitė. Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, Europos Sąjungoje lietuvių tauta laimingesnė tik už latvius, vengrus, rumunus ir bulgarus. Tačiau mūsų nelaimingumas dar nėra beviltiškas.Anot tyrimo, 87 proc. gyventojų Europos Sąjungoje mano esą laimingi, kai Lietuvoje tokių yra 74 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vasario 26 dieną dalyvavo Strateginių studijų centro parengtos studijos „Lietuvos Europos politikos strategijos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gairės“ pristatyme.„Tai fundamentalus veikalas, pasižymintis gilia Europos Sąjungos procesų analize, savitu požiūriu į esmines ES integracijos dilemas, novatoriškais siūlymais.

Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė įtraukta į Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto darbo grupę, skirtą nagrinėti Europos kaimynystės Rytų politiką. Europarlamentas kartu sudarė grupę skirtą Pietų valstybių problemoms. Europos Sąjunga Kaimynystės politikai 2007 - 2013 m. skyrė 11 mlrd. eurų.

Europos Komisijos atstovas Lietuvoje sako, kad kas nėra pagrindo kalbėti, ar Lietuvai bus leista pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą, kol bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė."Tai reiškia, kad tas "kol kas" gali trukti iki pat bloko uždarymo", - interviu "Kauno dienai" sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.Jo teigimu. Europos Komisija nėra mačiusi rimtų argumentų, kurie leistų pradėti pokalbius apie šio Lietuvos įsipareigojimo vykdymo atidėjimą.

Paskirstant Europos Sąjungos paramą Lietuva nėra laikoma išskirtine valstybe, kurioje veiktų korupcinė ES pinigų panaudojimo schema. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad kol kas Lietuva nėra priskirta prie neskaidriai ar neteisingai fondų lėšas panaudojančių valstybių."Lietuva yra kažkur per vidurį tiek pagal pinigų panaudojimo tempus, tiek pagal dėl to iškylančias problemas ir jų sprendimą", - interviu "Kauno dienai" sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.