kazys kazakevičius

Vilkaviškio valdžia Generalinei prokuratūrai skundžia susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kurį įtaria įgaliojimų viršijimu pertvarkant valstybės sieną kertančio transporto eismą Kybartuose. Susisiekimo ministerijos vadovas ruošiasi atsakyti tuo pačiu.

Pasieniečių teigimu, į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei automobilių bakuose kasdien įvežama apie 40 tonų degalų, kurie rinkoje tiesiog "išgaruoja". Dėl to valstybė kasmet praranda ne vieną šimtą milijonų litų. Dyzelinas ir benzinas iš Baltarusijos bei Rusijai priklausančios Kaliningrado srities iki šių metų dažniausiai buvo gabenamas lengvaisiais automobiliais.

Prasidėjus šaltajam sezonui į savivaldybes plūstelėjo ieškantieji kompensacijų už šildymą. Tačiau paramos gali tikėtis ne visi. Kompensacijų už šildymą prašantys marijampoliečiai seniūnijų slenksčius mina nuo spalio pradžios. Pasak LŽ kalbintos Marijampolės Mokolų seniūnijos specialistės Vandos Laurinavičienės, vis dažniau pasiteirauti apie kompensacijas užsuka darbingo amžiaus žmonės.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sprendimu Kybartuose pertvarkoma vykstančiųjų per valstybės sieną eismo tvarka sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau vykstantieji į Rusiją sveikina šį sprendimą. Nuo lapkričio 15 dienos visiems vykstantiesiems į Kaliningrado sritį per Kybartus jau nebereikės sukti į Kybartų centre esančią automobilių stovėjimo aikštelę.

Prieš trejus metus Vyriausybė neįgaliesiems suteikė daugiau privilegijų kertant valstybės sieną. Valdžios malonė sunkmečiu atsisuko prieš ją pačią - biudžetui tai kainuoja tūkstančius litų. Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės buvo pakeistos 2006 metų pavasarį. Pataisos leido valstybės sieną be eilės kirsti ne tik judėjimo negalią turintiems asmenims, važiuojantiems specialiai pritaikytais automobiliais, bet ir kitiems nedarbingiems neįgaliesiems, vairuojantiems automobilius.

Gausėjanti bedarbių armija, kaip ant mielių kylančios skolos netrukdo marijampoliečiams vieną po kito statyti paminklus. Benamių ir varnų pamėgtame Vytauto parke iškilęs 9 metrų paminklas Vytautui Didžiajam - jau trečias monumentas, šiemet pastatytas Marijampolėje.

Buvęs Kalvarijos savivaldybės meras, vėliau vicemeras Vincas Plikaitis prisiminė, kad eidamas svarbias pareigas negavo kompensacijos už savo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidas, ir padavė savivaldybę į teismą. Nors dabar Lietuvos ekonominė situacija ypač sunki, Kalvarijos savivaldybės tarybos nariams kas mėnesį kanceliarinėms išlaidoms mokama po 425 litus, o penkiems komitetų pirmininkams - po 637 litus. Išmokų negauna tik meras Jonas Ščeponis ir jo pavaduotojas Vytautas Šunskis.

Pasipiktinę nuo rugsėjo sumažintais atlyginimais Marijampolės pedagogai neišmokėtą jų dalį pasiryžę susigrąžinti per teismus. Šiomis dienomis atlyginimus už rugsėjį gavę Marijampolės savivaldybės mokyklų pedagogai neteko žado. Algos jau buvo aptirpusios. Mokytojai netrukus išsiaiškino, kad atlyginimai sumažinti ne nuo spalio, kaip dar prieš naujų mokslo metų pradžią žadėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, o nuo rugsėjo. "Mano atlyginimas sumažėjo apie 300 litų.

Kai kurie šalies miesteliai jau liko be šarvojimo salių, nes beveik trečdalis ritualines paslaugas teikusių įmonių uždarytos dėl liepą įsigaliojusių griežtų suvaržymų. Miestelių žmonės skundžiasi savo artimųjų laidotuvėms turintys skirti daugiau lėšų nei iki šiol. Politikai aiškina, kad taip einama į Europą. Daugeliui mūsų nesunku apsispręsti, kur šarvoti mirusį artimą žmogų. Tačiau Žmonių palaikų laidojimo įstatymo naujosios nuostatos, įsigaliojusios dar liepą, šį pasirinkimą itin komplikavo.

Muzikos, dailės ir sporto mokyklų pedagogai vis garsiau kalba, kad rengiama neformaliojo ugdymo koncepcija reiškia šių lavinimo įstaigų mirtį. Rytoj sostinėje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC), bus pristatyta vizija, kaip sutvarkyti neformalųjį vaikų ugdymą. Itin skeptiškai koncepciją vertinantys pedagogai spėja, kad jos įgyvendinimas daugiausia duos naudos šiam ir kitiems panašiems laisvalaikio centrams.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) atstovai šiandien mėgins sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui įrodyti, kad sumanyta šalies ligoninių pertvarka atsisuks ne tik prieš medikus, bet ir prieš jų pagalbos laukiančius pacientus. "Jei iš tiesų būtų pradėta tokia pertvarka, mūsų ligoninė, į kurią pastaraisiais metais investuotas ne vienas milijonas litų, taptų tik slaugos įstaiga", - LŽ teigė Lazdijų ligoninės direktorius Vytautas Šimkonis.

Įsisiautėjęs girtas 29 metų marijampolietis ranką pakėlė ne tik prieš žmoną ir uošvę, bet ir prieš mažametę dukrą. Šeimos drama viename nedidelės Alyvų gatvės individualiame name įvyko antradienio popietę, kai iš miesto į namus sugrįžusi 27 metų J.G. norėjo užmigdyti savo ketverių metų dukrelę. Trukdė "baliavoti". Kaip pareigūnams pasakojo moteris, su keturmete bei septynmete dukromis jos grįžo apie 14 valandą ir namų prieškambaryje rado lėbaujančią kompaniją.

Nekompetentingumu ir parašo klastojimu apkaltintą nepartinį 59 metų Valdą Merkevičių Kazlų Rūdos mero poste vakar pakeitė 48-erių konservatorius Algirdas Ališauskas. Už Liberalų ir centro sąjungai anksčiau priklausiusio V.Merkevičiaus atstatydinimą iš mero pareigų balsavo beveik visi Kazlų Rūdos tarybos nariai. Pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės vadovu vietos politikams pasiūlė Seimo narys Mantas Varaška.

Aplinkosaugininkai ėmė masiškai tikrinti, kur kaimų gyventojai pila buitines nuotekas. Nors pirmieji reidai sulaukė didžiulio gyventojų pasipiktinimo, "egzekuciją" žadama tęsti. Daugelyje kaimų nuotekos pilamos į melioracijos griovius ar lietaus kanalizaciją. Kai kuriose savivaldybėse baudas už aplinkos teršimą galima surašyti beveik pusei gyventojų. Bene uoliausiai "demaskuoti" teršėjus imtasi Šakių rajone, mat vien Auspirtos upelio tarša leistinas normas kai kada viršija net 60 kartų.

Kol politikai vėžlio žingsniu svarsto, kaip Lietuvoje atgaivinti blaivyklas, vos galą su galu suduriančios šalies ligoninės išleidžia tūkstančius litų, kad pasirūpintų girtuokliais. Marijampolietė Virginija L. pasibaisėjo tuo, ką vieną vėlų vakarą išvydo ir išgirdo Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje. "Tą vakarą mano senyva mama pasijuto blogai. Atvykome į ligoninę, kad medikai ją apžiūrėtų.

Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities pasienio dviejuose postuose dar visai neseniai švęstos įkurtuvės, tačiau krovininių automobilių eilės čia neišnyko. Vakar Kybartuose ir Panemunėje vilkikų vairuotojai buvo priversti laukti net iki 12 valandų. Ties Kybartais, kitapus Lieponos upelio, rekonstruotą pasienio postą Rusija iškilmingai atidarė paskutinėmis rugpjūčio dienomis.

Kai kurios Lietuvoje veikiančios profsąjungos jau lapkritį visus šalies samdomus darbuotojus žada kviesti į nacionalinį streiką. Valdžios atstovai toliau aiškina, kad jos vykdoma taupymo politika su įstatymais neprasilenkia. Nacionalinio streiko idėją brandina Jungtinė profesinė sąjunga (JPS), vienijanti keturias šakines organizacijas: Pramonės profesinę sąjungą, Transporto profesinę sąjungą, Lietuvos bibliotekininkų sąjungą, Lietuvos apskričių ir savivaldybių darbuotojų profesinę sąjungą.

Ar vėžines ligas skatinančio formaldehido garai iš tikrųjų tvyro Kazlų Rūdos ore ir skverbiasi į gyventojų namus, valdininkai ir specialistai neturi vieningos nuomonės. Menkai apie tai išmanančius miestelėnus kausto baimė ir nepasitikėjimas.

Marijampolės teisėsaugininkai aiškinasi, ar Kalvarijos savivaldybės administracijos darbuotojai nepiktnaudžiavo tarnyba pritaikydami būstą neįgaliųjų poreikiams. Išsiaiškinti galimai neskaidrius pavaldinių sandėrius Marijampolės prokurorų paprašė Kalvarijos savivaldybės meras Jonas Ščeponis. "Savivaldybės kontrolierius tikrino, kaip pernai buvo naudojamos būstų pritaikymui neįgaliesiems skirtos lėšos.

Kraupios avarijos kaltininkui, kuris būdamas girtas pražudė dvi šeimas, teismas skyrė maksimalią už tokį nusikaltimą bausmę - 10 metų nelaisvės. Tačiau žuvusiųjų artimiesiems šis nuosprendis neatrodė griežtas, jį išgirdę žmonės sunkiai tramdė ašaras. Vakar Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis dešimčiai metų į pataisos namus pasiuntė Kauno rajono Babtų miestelio gyventoją 23 metų Rimą Muraškovą. Jis nuteistas už septynių žmonių žūtį.

Rajonų darbo biržų darbuotojai pastebi naują tendenciją - vis dažniau į juos kreipiasi aukštąjį išsilavinimą ir nemenką patirtį turintys specialistai. Tarp darbo ieškančių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių - įvairių sričių menininkai, žemės ūkio specialistai, pedagogai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, žurnalistai. Deja, jų įdarbinti nėra kur. Darbo vietų tik retkarčiais atsiranda nebent buhalteriams ar vadybininkams.

Rytoj Marijampolėje iškilmingai bus atidengtas paminklas lietuvių tautai, kalbai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Per 2,5 mln. litų kainavęs ir savivaldybę į skolas įklampinęs paminklas sukėlė prieštaringas gyventojų diskusijas. Šią savaitę praeiviai galėjo stebėti, kaip atliekami paskutiniai baigiamo montuoti paminklo darbai. Priešais savivaldybės administracijos langus iškilusio beveik 20 metrų aukščio monumento autorius - marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas.

Smurtu prieš du mažamečius savo vaikus įtariamas tėvas, padedamas jų motinos, abi atžalas pagrobė iš globos namų. Tarsi nieko nebūtų įvykę, pagrobtus berniukus gimdytojai atvedė į mokyklą, o atsipeikėti negalintys valdininkai kol kas tik skėsčioja rankomis. Tai, kas vieną praėjusio savaitgalio vidurdienį vyko Kybartų vaikų globos namuose, priminė kriminalinio filmo scenas. Artėjant mokslo metams aplankyti savo mažamečių sūnų į globos namus atvyko jų motina ir tėvas.

Septynis žmones Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.) šių metų vasarį pražudęs 23-ejų Rimas Muraškovas teismo salėje neatsiprašė žuvusiųjų artimųjų. Jie iš kraupios avarijos kaltininko reikalauja atlyginti 5 mln. litų neturtinę žalą. Kauno rajone, Babtuose, gyvenantis, niekur nedirbantis ir nesimokantis R.Muraškovas kaltinamas sukėlęs vieną tragiškiausių pastarojo meto avarijų, per kurią žuvo net dvi šeimos.

Naikinant apskričių administracijas tarp dangaus ir žemės atsidūrė Jono Basanavičiaus tėviškėje įkurtas muziejus ir Atgimimo ąžuolynas. "Neaišku, ar mūsų muziejus išliks", - neslėpė nerimo dėl ateities Ožkabaliuose, Vilkaviškio rajone, esančios tautos patriarcho J.Basanavičiaus sodybos-muziejaus direktorė Rūta Vasiliauskienė. Anot jos, šiuo metu muziejaus, kuris prižiūri ir Atgimimo ąžuolyną, steigėja yra Marijampolės apskrities viršininko administracija.

Nemokamo maitinimo mokyklose prašančiųjų skaičius kasdien auga šimtais, kai kuriose vietovėse jų padaugėjo trigubai. Tačiau tam skirti pinigai eina į pabaigą, o ministras vis dar nežino, kaip spręsti problemą, ir dangstosi krize. Rajonų merai prabilo apie tai, kad rudenį gali tekti atsisakyti nemokamo moksleivių maitinimo. Neseniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu tapęs konservatorius Donatas Jankauskas sunerimusiems merams atsakymo kol kas neturi.

Kai kurios savivaldybės jau turi seniūnaičius, kitose mąstoma apie antrąjį jų rinkimų turą. Tačiau Suvalkijoje tam priešinamasi - vis dar diskutuojama apie šių pareigybių reikalingumą. Naujas institucijas, numatytas dar pernai priimtuose Vietos savivaldos įstatymo pakeitimuose, įsteigė penktadalis Lietuvos savivaldybių, kai kur ir seniūnaičių rinkimai jau tapo istorija. Tik ne Suvalkijoje.

Unikalų senovės baltų laidojimo būdą kairiajame Šešupės krante atradę archeologai ragina Marijampolės valdžią neurbanizuoti pietvakarinio miesto pakraščio. Apie būtinybę saugoti unikalią ir dar neištyrinėtą Marijampolės miesto dalį archeologai ne kartą kalbėjo savivaldybės vadovams. "Tačiau mus nelabai kas girdi. Bijau, kad valdininkai nepražiopsotų ir neištirta teritorija nebūtų užstatyta. Mačiau planus, jog ir čia yra numatytos gyvenamųjų namų statybos.

Į viešumą iškylantys skandalingi atvejai, kai valdininkai tarnybinius automobilius naudoja savo reikmėms, ir būtinybė taupyti paskatino valdžią imtis priemonių - automobilius žymėti Vyriausybės nustatyta tvarka. Visi tarnybiniai lengvieji automobiliai iki liepos pradžios turėjo būti paženklinti lipdukais su įstaigos pavadinimu. Pavadinimo didžiosios raidės negali būti žemesnės nei 75 mm, o mažosios - 50 mm aukščio.

Suvalkijos savivaldybių merai ragina šiame regione išrinktus Seimo narius atkreipti dėmesį į vis blogėjančią finansinę šalies savivaldybių padėtį. Prie bankroto slenksčio jau rudenį gali atsidurti ir kitos krašto savivaldybės. Savivaldybių vadovai nuogąstauja, kad toliau gilėjant ekonomikos krizei joms kils grėsmė bankrutuoti - nebus iš ko mokėti atlyginimų darbuotojams, lėšų socialinėms išmokoms.

Keleivius vežančios nedidelės rajonų įmonės neteko beveik trečdalio keleivių ir skursdamos naikina maršrutus į kaimus, o skolose skęstančios savivaldybės neturi pinigų joms susimokėti už moksleivių bei socialiai remtinų žmonių vežimą. Nuošalesnių Lietuvos kaimų gyventojams, norintiems pasiekti rajono centrą, tenka pasikliauti nuosavus automobilius turinčių kaimynų geraširdiškumu, savomis kojomis, bet ne viešuoju transportu.

Suvalkijoje ir Dzūkijoje sparčiai plinta naujas verslas - neteisėta prekyba nelegaliai sužvejota žuvimi. Po Suvalkijos kaimus zuja apsukrūs verteivos, gyventojams siūlantys pirkti žuvų, LŽ duomenimis, dažniausiai sugautų Žaltyčio, Amalvo ar kituose ežeruose, kur verslinė žvejyba iš viso draudžiama. Kaime šalia Marijampolės gyvenanti Genovaitė K. LŽ pasakojo, kad jau pusmetį ji neperka žuvų jokioje parduotuvėje. Du jaunuoliai jų pristato tiesiai į namus - ne šaldytų, bet šviežių.

Šakių rajono vadovų už mokesčių mokėtojų pinigus nupirkta baidarė, kurį laiką saugota vieno savivaldybės klerko sandėlyje, vis dar nepasiekiama vietos bendruomenei. Šakių rajono savivaldybės administracija baidarę "Kiwi" už 2,5 tūkst. litų įsigijo dar praėjusiais metais. Rajono meras Juozas Bertašius aiškino, kad taip siekta skatinti jaunuolių užimtumą, ir tikino, jog baidarė pravers per įvairius renginius. "Pirkome ją nekomerciniam naudojimui.

Praeis dar dešimtmetis, kitas, ir karvę bus galima pamatyti nebent tik zoologijos sode. Tokiomis pesimistinėmis nuotaikomis gyvena vis didesnis būrys Lietuvos ūkininkų. Lietuvos žemdirbiai už parduotą pieną tegauna tik grašius, neturi pinigų pašarų ruošimo darbams, degalams. Kai kurie net stambieji ūkininkai nutarė nebeatnaujinti turimų bandų ir išpardavė užsiaugintas telyčias.

Nors Marijampolė kasmet sutraukia tūkstančius piligrimų iš užsienio, miestas jiems lig šiol nėra svetingas. Tačiau vienuolių marijonų pastangomis padėtis turėtų keistis, piligrimų patogumui net žadama įkurti specialų turizmo informacijos centrą. Daugiausia tikinčiųjų į Suvalkiją suvažiuoja trečiąją liepos savaitę, kai Marijampolėje švenčiami palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidai. Vieni piligrimai atvyksta autobusais, kiti atkeliauja pėsčiomis net iš tolimų šalių.

Vyriausybės kabinetuose rengiamos Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisos, pagal kurias savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius turėtų priklausyti nuo tarybos narių skaičiaus. Kai kurioms rajonų savivaldybėms iš darbo tektų atleisti pusę darbuotojų. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Gintaro Kalinausko iniciatyva parengtos Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymų pataisos buvo atsidūrusios ant Vyriausybės darbo stalo.

Kanceliarinėms išlaidoms kas mėnesį nemažas sumas pinigų gaunantys daugelio Lietuvos savivaldybių tarybų nariai šių išmokų mažinti neskuba. LŽ duomenimis, kai kurių Lietuvos savivaldybių tarybų nariai kanceliarinėms išlaidoms kas mėnesį gauna iki dviejų tūkstančių litų. Tačiau atsiskaityti, kur tas lėšas išleido, jiems nereikia. Mokesčių mokėtojų pinigus politikai leidžia ne tik popieriui, pieštukams ar kitoms rašymo priemonėms, bet ir kompiuteriams.

Lietuvos žydų bendruomenei grąžintas Kalvarijos sinagogų kompleksas, investavus į jį milijoną litų, paliktas griūti. Dar neseniai Kalvarijos gyventojai didžiavosi savo miestelio urbanistiniu palikimu, o ypač senosiomis žydų sinagogomis. Istorijos ir architektūros tyrinėtojai XVIII-XIX amžiuje statytą sinagogų kompleksą vadina vienu unikaliausių Lietuvoje. Todėl jas yra būtina išsaugoti ateities kartoms. Deja, šimtamečiams pastatams išsaugoti vien gerų norų neužtenka.

Savaitę žaibais svaidęsi Kalvarijos meras Jonas Ščeponis ir Kalvarijos parapijos klebonas Raimundas Žukauskas susitaikė pasikalbėję su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila. Viešai konfliktavę J.Ščeponis ir R.Žukauskas prieš pat Jonines pasirašė Kalvarijos savivaldybės tarybai skirtą pareiškimą, kuriame teigia vienas kitam neturintys jokių pretenzijų. Susitaikyti paskatino Vilkaviškio vyskupas R.Norvila.

Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdis vakar prasidėjo nuo skandalo, kurį pakurstė išvakarėse įvykęs mero ir parapijos klebono konfliktas. Dalis vietos politikų pagrasino nedirbti, meras - nevaikščioti į bažnyčią, o dvasininkas apeliuoja į Kalvarijos vadovo sąžinę. Vakar 8 Kalvarijos politikai atsisakė dalyvauti tarybos posėdyje, mat jo pradžioje meras Jonas Ščeponis nesutiko viešai atsiprašyti salėje svečio teisėmis apsilankiusio Kalvarijos parapijos klebono Raimundo Žukausko.

Iš Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties (MGMPS) direktorės posto pasitraukusios Loretos Turčinskienės palikimas buvusiems jos kolegoms iki šiol negaili staigmenų. Paaiškėjo, kad baigiantis 2008-iesiems įstaigos vardu ji paėmė paskolą... iš savo pavaduotojos. Buvusiai direktorės pavaduotojai Astai Skruibienei MGMPS kas mėnesį privalo mokėti po 2 tūkst. litų.

Per 45 tūkst. gyventojų turinčios Marijampolės valdžia užsimojo taupyti gatvių apšvietimo sąskaita. Nors pripažįstama, kad dėl to gali daugėti nusikaltimų, tikinama, jog kitos išeities nėra. Nors finansinių rūpesčių ir nepavyksta išvengti, marijampolietė Vilija džiaugiasi kol kas bent turinti darbą. Tačiau moteris baiminasi, kad bus priversta jo atsisakyti. "Dirbu iki 11 valandos vakaro. Kol viską susitvarkome, ateina vidurnaktis.

Po keletą mėnesių trukusio sąstingio naudotų automobilių prekyboje - pirmieji atsigavimo požymiai. Tačiau nuogąstaujama, kad tai truks neilgai. Prekyba naudotais automobiliais Lietuvoje merdėti pradėjo praėjusių metų rudenį. Tiesa, metų pabaigoje prekiautojai iš Rusijos, žinodami, kad jų šalis padidins mokesčius už įvežamus naudotus automobilius, dar skubėjo jų įsigyti Lietuvoje. Tačiau nuo sausio šioje rinkoje įsivyravo visiškas štilis.

Kol rengdamiesi 2014-aisiais paminėti Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejų Lietuvos ir Rusijos politikai svarsto, kokias iškilmes derėtų surengti, Tolminkiemyje įsikūręs K.Donelaičio memorialinis muziejus išgyvena didžiausią nuosmukį. K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje įkurtas 1964-aisiais. Rengiantis paminėti didžiojo Lietuvos poeto gimimo 250 metų sukaktį buvo atstatyta po karo sugriauta Tolminkiemio bažnyčia.

Savivaldybės grasina užversti Seimą prašymais nuo rugsėjo nenaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai. Esą tai taptų akmeniu po kaklu pačioms savivaldybėms. Kai kuriose savivaldybių tarybose jau priimti kreipimaisi į Seimą dėl PVM lengvatos išlaikymo centralizuotai miestų bei miestelių gyventojams tiekiamai šilumos energijai.

Ilgos krovininių automobilių vilkstinės, išsirikiavusios Kybartuose, nutįsta net iki Virbalio. Jų trumpėjimas numatomas tik rudeniop. Ramoniškių pasienio postas nuo gegužės 25 dienos uždarytas visai vasarai. Jis turi būti rekonstruotas iki rudens. Todėl visos iš Lietuvos į Kaliningrado sritį važiuojančios mašinos kreipiamos per du postus - Panemunės bei Kybartų.

Suvalkijos krašto praeities tyrinėtojai įsitikinę, kad šventojo Brunono nukirsdinimas prieš 1000 metų įvyko ne kur nors kitur, o būtent Vilkaviškio rajone, netoli Piliakalnių piliakalnio. Šiandien jau neabejojama, kad 1009 metais Kvedlinburgo analuose minimas „Lituae“ vardas yra pirmasis žinomas mūsų krašto vardo paminėjimas.

Dvidešimt kartų viršytas užterštumas nitratais, keletą kartų - nitritais, nekalbant apie mikrobiologinę taršą - toks vanduo tyvuliuoja šuliniuose visai šalia Marijampolės. Tačiau rajono valdininkai neskuba padėti gyventojams. Užterštoms teritorijoms tvarkyti Marijampolės apskritis iš Europos Sąjungos (ES) fondų 2007-2010 metams gauna 3,45 mln. litų. Tačiau kol kas visos penkios apskrities savivaldybės projektų parengė tik už pusę sumos. Todėl gali būti, kad per 1,5 mln.

Kai kurios įkalinimo įstaigos, sulaukusios grasinimų dėl skolų bus nutrauktas elektros tiekimas, ėmėsi taupymo priemonių - nuteistiesiems apribojo galimybę naudotis televizoriais, kompiuteriais, grotuvais. Vieni pirmųjų tokius apribojimus pritaikę Kybartų pataisos namų vadovai netrukus sulaukė nuteistųjų atsako. Apie 100 iš 400 įkalintųjų paskelbė bado akciją. Ji buvo nutraukta po beveik dvi dienas trukusių derybų su įstaigos administracija.