kasmetinės atostogos

Lietuvių fizinė ir psichinė sveikata nėra pati geriausia. Ją reikia gerinti ilginant įprastas darbuotojų kasmetines atostogas, kurios suteikiamos kiekvienais metais. Taip yra įsitikinusi Seimo narių grupė, antradienį oficialiai registravusi Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma darbuotojams suteikti daugiau atostogų. Tai yra jas pailginti dviem dienomis.

Daugelis žino, kad įprastai per metus galima gauti keturias savaites atostogų. Vis dėlto, jeigu viename darbe dirbate ilgiau ir nuolat neišnaudojate visų atostogų, po kurio laiko jos išnyksta. Kita vertus, už ilgus metus darbo turi būti suteikiama ir daugiau poilsio. Kaip numato Darbo kodeksas (DK), kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Neribotos atostogos visame pasaulyje išpopuliarėjo jau nuo 2000-ųjų pradžios, bet Lietuvoje tokias atostogas savo darbuotojams siūlo vos kelios įmonės. Vienos iš jų patirtis rodo, kad darbuotojai vertina galimybę atostogauti tiek, kiek norisi, tačiau kartu jiems kyla daug klausimų kaip šiuo privalumu pasinaudoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos. Apie tai primena Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacija. Jos prezidentė Daiva Čibirienė asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo: „Gal spėsite paatostogauti ir jūsų atostogos nebus nubrauktos.

Atostogų sezonas jau įsibėgėjo, bet užuot mėgavęsi įdegiu prie jūros, kopimu į kalną ar kitais malonumais, daugybė žmonių delsia arba iš viso atsisako kasmetinio poilsio. Naujausi tyrimai rodo, kad 20–25 proc. Airijos ir Jungtinės Karalystės darbuotojų neišnaudoja jiems priklausančių atostogų, rašo „The Conversation“. Lietuvoje panašių tyrimų pastaruoju metu nebuvo, tačiau, panašu, ir mūsų šalyje yra nemažai tokių darbuotojų.

Daugelis dirbančiųjų vasarą tradiciškai išeina kasmetinių atostogų. Neatostogaujantys ir liekantys dirbti tai turi daryti didesniu krūviu nei įprastai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paaiškino, kokiais atvejais ir kokio dydžio priedai priklauso darbuotojams, kurie pavaduoja atostogaujančius kolegas.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Per pastaruosius metus dėl karantino ir įvairiausių ribojimų daugelis darbuotojų nespėjo išnaudoti visų priklausančių atostogų. Priklausomai nuo mėnesio, kada tai norėsite padaryti ir atostoginių skaičiavimo tvarkos, pinigų jūs galite prarasti arba gauti daugiau, nei numatyta darbo sutartyje.

Vis daugiau gyventojų paskiepijama ar perserga koronavirusu ir įgyja imunitetą, atnaujinama vis daugiau lėktuvų skrydžių, o ir judėjimų ribojimai pamažu lengvinami. Dėl to ne vienas susimąsto, kada būtų geriau paimti atostogų, kurios per pastaruosius metus veikiausiai ir taip nebuvo visos išnaudotos. Tačiau verta nepamiršti, kad kai kuriais mėnesiais atostogauti apsimoka labiau, o kai kuriais – visai neapsimoka. Be to, po 3 metų nepanaudotos atostogos išnyksta ir už jas kompensacija nemokama.

Paprastai per šventes prisimenama, kas įvyko per šiuos metus, pasvarstoma apie kitų metų planus. Šiemet dėl karantino tokie pokalbiai turėtų vykti vieno šeimos ūkio ribose ir juos apsunkins nežinomybė dėl darbų, vaikų atostogų, galimybių keliauti. Tačiau verta žinoti, kokiais mėnesiais atostogauti labiausiai apsimoka pinigine prasme. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Iki 2020 m. pabaigos liko vos kiek daugiau nei 6 savaitės. Daugelis laukia ne tik dviejų ilgųjų šventinių savaitgalių, bet ir pagalvoja apie kitų metų atostogas, kurių eilė darbovietėse paprastai numatoma metams baigiantis arba prasidėjus Naujiesiems. Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti bus naudingiausia? Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Darbuotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dalis: vieniems algas moka privatus verslas, o kitiems jos mokamos iš valstybės ar kitų biudžetų, kurie surenkami iš visų mokesčių. Šių algos ne tik didesnės ir auga sparčiau – kitąmet jiems numatomos ir papildomos garantijos, kurių dirbantys privačiai galėtų tik pavydėti.

Iki liepos 1 d. dalis darbuotojų, kurie iki Darbo kodekso pakeitimo prieš kelerius metus buvo sukaupę daugiau atostogų ir jų neišnaudojo, jas veikiausiai praras. Tačiau kai kuriais atvejais išsaugoti jas dar galima. Apie tai – „Jurex“ advokatų kontoros vadovaujančios partnerės, advokatės Jurgitos Judickienės komentaras.

Pastaruoju metu nemažai valdžios institucijų su darbuotojais yra sudariusios kolektyvines sutartis. Kai kurių jų nuostatų galėtų pavydėti daugelis paprastų darbuotojų. Kolektyvinių sutarčių registre yra dešimtys sutarčių, sudarytų valstybės ir savivaldybių institucijose. Kai kurias atsirinkus visiškai atsitiktine tvarka, aiškėja, kad kai kurie tarnautojai ir pareigūnai užsitikrinę kur kas geresnes darbo sąlygas nei numato Darbo kodeksas.

Įprastinė kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra 20 dienų. Kur kas ilgiau gali atostogauti ne tik mokytojai ar mokslininkai, bet ir daugelio kitų profesijų atstovai. Objektyvių tyrimų, pagrindžiančių ilgesnio poilsio būtinybę nėra, tačiau atšaukti nuo seno galiojančių privilegijų nepavyksta. Vis dėlto neatmetama, kad ateityje jų gali sumažėti. Naujasis Darbo kodeksas numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas.

Jau dvejus metus galiojant naujajam Darbo kodeksui daugelis lietuvių darbuotojų atostogauja 20 darbo dienų per metus. Minimalios kasmetinės atostogos valstybės tarnautojams yra 22 darbo dienos, kai kurių profesijų atstovai atostogauja dar ilgiau. Japonai ar amerikiečiai tokių atostogų galėtų pavydėti, tačiau, pvz., anglams tai vargiai patiktų.

Ar norėtumėte atsitikus nelaimei arba priešingai - jūsų šventei - iš darbdavio gauti laisvadienį? Ir, kad ši laisva diena nebūtų išskaičiuojama iš jūsų kasmetinių atostogų? Europos vakaruose vis labiau populiarėjantis reiškinys mūsuose, pasirodo, prieinamas dar labai retam dirbančiajam. Personalo specialistai tikina, kad ši situacija gerėja. Nors jie pripažįsta, kad dalies specialybių darbuotojai apie tokią privilegiją ir svajoti gali tik kukliai.

Žinių radijas Daugiau kaip trejus metus kasmetinių atostogų neišsiruošę darbuotojai sutaupytomis poilsio dienomis gali pasinaudoti tik iki gruodžio pirmosios. Vėliau, pasak buvusio Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Viliaus Mačiulaičio, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pasinaudoti sukauptomis atostogų dienomis bus nebeįmanoma, jos paprasčiausiai išgaruos, o privataus sektoriaus darbuotojai turės viltis į darbdavio geranoriškumą.

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Dirbant pirmuosius metus, atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, atstovaujamas skyriaus vedėjos vyriausiosios darbo inspektorės Teresos Aksionovos, išnagrinėjęs bylą, išnagrinėjęs bylą, nubaudė darbdavį VšĮ Karoliniškių poliklinika 2570 Lt. bauda už tai, kad buvo pažeista darbuotojos teisę į kasmetines atostogas.