karta

Socialiniuose tinkluose praleidžiama vis daugiau laiko. Jaunesniosios kartos atstovai užaugo žiūrėdami „Youtube“ vaizdelius bei bendraudami su draugais „Facebook“. Šiandien vos į mokyklą pradėję vaikščioti vaikai čia jau turi susikūrę savo paskyras ir aktyviai jomis naudojasi.

Atliktos apklausos duomenimis rodo, kad jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai atlygio atžvilgiu. Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.

 „Kalbėdami apie karjeros sprendimus, X kartos atstovai akcentuoja veiklą, pasiekimus, o Y kartos atstovai pirmiausiai kalba apie savo jausmus, patyrimus, gyvenimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė dr. Vilija Stanišauskienė.

Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos. Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos.

 “Iš 5000 vaikų, kurie kiekvienoje amžiaus grupėje pradeda žaisti krepšinį, tik 12 patenka į geriausius savo metų rinktinės žaidėjų sąrašus“, - pabrėžė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, susitikęs su jaunuosius krepšinio talentus globojančio projekto „Samsung karta“ dalyviais.

Nepriklausomybės lietuvių ir jų tėvų kartas šiandien jungia bent jau „The Beatles“ ar „Led Zeppelin“. Vis dėlto ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio ekonomikos veidą. Apie ryškius skirtumus tarp šiandienių kartų pradėta kalbėti tada, kai įvyko technologinė revoliucija ir kompiuteris su internetu namie tapo tokiu pačiu savaime suvokiamu dalyku kaip šaldytuvas.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt „Kuo artimesni jūsų prekės ženklui jausis vartotojai, tuo nuoširdžiau ir įtaigingiau jie jus rekomenduos savo šeimai ir draugams“, - teigia Joeri Van den Berghas, vienas pasaulinės naujosios kartos tyrimų agentūros „InSites Consulting“ įkūrėjų. Rinkodaros ekspertų pripažintos knygos „Kaip garsiems prekės ženklams išlikti populiariems“ bendraautorius yra dirbęs su tokiais prekiniais ženklais kaip „Lego“, „Sony“, „MTV Networks“, „Danone“ ir daugybe kitų.

Dažnai žmonės skundžiasi susiduriantys su daugybe trukdžių, kurie neleidžia jiems susikaupti ir dirbti. Dėl išsiblaškymo tenka dirbti daug stipriau, nes yra be reikalo išnaudojama nemažai laiko, rašo inc.com. Naujienų portalas aiškinosi, ką reikėtų daryti, kad dirbtume efektyviai. Didelis išsiblaškymas Mokslininkai savo tyrimų metu aiškinosi, kaip maksimaliai išnaudoti savo potencialą.

Panašu, jog artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą pristatys Lietuvai naująją politikų kartą. Europarlamentaro darbo specifiką išmanančio E. Gentvilo pėdomis seka jo atžala Simonas Gentvilas, o Gabrielius Landsbergis – senelio V. Landsbergio pramintu keliu. Įdomu, jog abu jaunieji kandidatai šiuo metu eina patarėjų pareigas. Žemiau pateiktas jų palyginimas teikia vilties, kad Lietuva Europos politiniame gyvenime turės didesnę įtaką.

Susiduriant su kasdieniu gyvenimu neretai tenka nusivilti – ypač milžiniškų lūkesčių kupinai tūkstantmečio kartai. Dabar 20 – 30 metų sulaukę asmenys neretai išreiškia nusivylimą tiek darbo rinka, tiek visu pasauliu. Todėl businessinsider.com žurnalistai pasuko galvas ir nusprendė pateikti porą dešimčių patarimų, kaip šiems nepražūti pasaulyje. 1. Kad ir koks svarbus jautiesi – nesi aukščiau įstatymo raidės.

Beveik du trečdaliai per pirmuosius veiklos metus Lietuvos rinkoje įsitvirtinusių jaunų įmonių dirba pelningai ir dauguma jų planuoja ateinančiais metais toliau didinti pardavimus bei priimti naujų darbuotojų. Tai atskleidžia pirmą kartą DNB banko užsakymu atliktas „Jauno verslo barometras“ rinkos tyrimas.

Dažnai sakoma, kad šiuo metu auganti nepriklausoma jaunimo karta yra Lietuvos ateitis. Bet kokį suaugusiųjų pavyzdį mato jaunimas, kai kiekvieną dieną tenka susidurti su itin žiauraus pobūdžio naujienomis. Pavyzdžiui, Smalininkuose (Jurbarko r.) esančioje Nemuno g. prie parduotuvės trys neblaivūs asmenys užkabinėjo praeinančius žmones. Suaugę, bet neblaivūs vyrai šūkavo ir į dešimtmetės mergaitės rankinę įmetė petardą. Ši sprogdama sudraskė rankinę bei sugadino mobiliojo ryšio telefoną.

Sakoma, kad valstybės brandai pasiekti reikia bent vienos žmonių kartos, užaugusios su laisvės vėliava. Gyvename laikotarpiu, kuomet pirmą kartą Lietuvos istorijoje priespaudos nemačiusi karta bandys įpūsti šviežio permainų vėjo sustabarėjusiam valstybės aparatui. Kol privačios įstaigos it akis išdegusios medžioja jaunus talentus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, valstybės tarnyba negalėtų pasigirti jaunatviškumu bei šviežiomis idėjomis.

Jei viskas vyktų taip, kaip nori valdančioji Kimų šeima, visas pasaulis tikriausiai manytų, jog Šiaurės Korėja yra tikras rojus, o jos vadovai – palaiminimas, atsiųstas iš dangaus. Nereikia nė sakyti, kad šalies žiniasklaida yra linkusi pagražinti situaciją, o dėl ypatingai griežtos turizmo politikos sudėtinga gauti tikslios informacijos apie tai, kas vyksta šioje uždaroje, totalitarinėje valstybėje.

Apie tai, kokia Lietuva bus dar po dešimtmečio ar dviejų – diskutuojama daug. Smarkiai išsiskiria nuomonės ir apie tai, kokią šiandien matome ir norime matyti Lietuvą. Kovo 30-ąją Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ vienas iš pranešimų išties intrigavo savo tema: „Kokia mano kartos ambicija?“ Šį pranešimą skaitė Agnė Selemonaitė: „Lietuva nėra mūsų kartos ambicija, mūsų ambicija yra pasaulis, bet keisti pasaulį mes pasirenkame čia.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Kai jaunas „Google“ kompanijos rinkodaros vadybininkas Waelis Ghonimas pasitelkdamas „Facebook“ sukėlė Egipto liaudį protestui, pasaulis iš naujo pradėjo svarstyti šio socialinio tinklalapio įtaką žmonijai. Į „Facebook“ vieni ateina norėdami pabendrauti, pasimėgauti apkalbomis, o tretiems tai tampa puikia terpe daryti juodus darbelius.

Artėjant 20-osioms Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – metinėms, galima atsigręžti į dabartinius 20-mečius, nepriklausomybės vaikus, užaugintus jau išsikovojus laisvę. Daugelis jų netrykšta patriotizmu taip, kaip prieš 20 metų jų tėvai, ir, jei rytoj reikėtų eiti dar kartą ginti šalies nepriklausomybės, dalis jaunuolių abejotų, ar verta tą daryti.

Šiandien nieko nebestebina, tačiau daugumą tikrai gąsdina Lietuvos vaikai, jei juos dar galima taip vadinti. Naujienos, kad paauglės išniekino kapus ar kad paaugliai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už žiaurus nusikaltimus, laikraščiuose randamos ne sensacijų skiltyje, tačiau kasdienybės. Aptemus nebebijome valkatų tiek, kiek bijome Lietuvos „jaunųjų sportininkų“ troleibusų stotelėse su garsia muzika iš „krūtų“ telefonų.

Dvi savaites Vilniuje žiūrovus džiuginęs naujais, įdomiais ir įvertintais filmais iš viso pasaulio, festivalis „Kino pavasaris“ iškeliauja į kitus miestus – Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose festivalis svečiuosis balandžio 28-gegužės 15 d. „Mintis parodyti festivalį didesnei Lietuvos kino mėgėjų auditorijai kilo jau seniai.

„Šioje šalyje nėra vietos senukams“ („No Country For Old Men“) sekmadienį per 80-uosius Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus gavo geriausio filmo kategorijos „Oskarą“, o jo kūrėjai broliai Joelis ir Ethanas Coenai per istorinį Holivudo vakarą buvo pripažinti geriausiais režisieriais.Ši niūri kriminalinė drama gavo keturis garbingiausiais kino apdovanojimais laikomus „Oskarus“, bet Kino meno ir mokslo akademijos nariai pagerbė ir daug kitų filmų ir aktorių iš kelių šalių.