kariai

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

Lietuva prašo Vokietijos atsiųsti daugiau karių ir tikisi pagalbos pertvarkyti mūsų oro gynybos sistemą. Taip pareiškė Gitanas Nausėda, priėmęs čia atvykusį Vokietijos prezidentą Štainmajerį. Šis savo ruožtu paaiškino, kodėl Vokietija po dešimtmečių nesikišimo politikos nusprendė tiekti ginklus Ukrainai.

Rumunijos rytuose prie Juodosios jūros sudužus kariniam sraigtasparniui, ieškojusiam dingusio naikintuvo ir jo piloto, trečiadienį žuvo septyni karinio personalo nariai, pranešė kariuomenė.

Išplito vaizdo įrašas, kuriame drąsus ukrainietis, siūlosi rusų karius prie stovinčio tanko „nutempti iki Rusijos“. Nors dauguma žmonių pamatę tanką kuo greičiau važiuotų tolyn nuo jo, neįtikėtinuose kadruose užfiksuota, kaip tuo pačiu keliu su tankais važiavęs ukrainietis sustoja su Rusijos kariais pasišnekėti.

Tą savaitę aukštyn kojom apsivertė visų ukrainiečių gyvenimas. Žymi menininkė atvirai pasakoja apie savo baimes ir apie tai, kaip didžiuojasi savo tautiečių narsa, rašoma theguardian.com. Mes nenorėjome tikėti, kad gali prasidėti tikra, masinė invazija, nes tame nėra jokios logikos. Bet Putinas nesivadovauja logika ar sveiku protu.

Karališkojo karinio jūrų laivyno laivai, Didžiosios Britanijos armijos kariai ir Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai buvo dislokuoti Rytų Europoje, kad sustiprintų NATO rytinį frontą, teigiama šeštadienį JK gynybos ministerijos pranešime, skelbia CNN. „HMS Trent yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir vykdo NATO pratybas su Merlin Helicopters ir RAF P8 Poseidon jūrų patruliniais lėktuvais“, – sakoma pranešime. Iš Portsmuto prisijungs minininkas HMS Diamond.

NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo Greitojo reagavimo pajėgas, skirtas sustiprinti Aljanso rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Pateikiame keletą faktų ir skaičių šį dalinį, laikomą labiausiai pasirengusiomis reaguoti NATO pajėgomis. Istorinis dislokavimas 40 tūkst. karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos suformuotos, kad būtų pasirengusios dislokavimui 365 dienas per metus ir galėtų reaguoti per dvi ar tris dienas kilus saugumo krizei.

Jungtinės Valstijos pasiųs į Europą dar 7 000 karių, kurie bus įkurdinti Vokietijoje, atsakant į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Pentagonas. „Jie bus dislokuoti Vokietijoje siekiant padrąsinti NATO sąjungininkes, atgrasyti Rusijos agresiją ir būti pasiruošusiems palaikyti įvairius poreikius regione“, – sakė vienas JAV Gynybos departamento pareigūnas.

Pavasarį Lietuvoje planuojamuose karinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ dalyvaus per 1 tūkst. užsienio karių. Trečiadienį Vyriausybė davė leidimą atvykti iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pranešė pasirašęs įsaką dėl atsargos karių mobilizavimo, padidėjus Rusijos karinio puolimo grėsmei. „Kalbama išskirtinai apie piliečius, priskirtus prie operatyvinio rezervo“, – sakoma V. Zelenskio vaizdo pranešime. „Turime padidinti Ukrainos kariuomenės parengtį visiems įmanomiems operatyvinės padėties pokyčiams“, – pridūrė jis. Prezidentas sakė, kad artimiausiu metu taip pat bus paskelbti teritorinės gynybos rezervo narių mokymai.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Su Jungtinių Valstijų viceprezidente Kamala Harris penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva tikisi nuolatinio amerikiečių karių buvimo šalyje. „JAV matome kaip strateginį sąjungininką saugumo ir gynybos srityje. JAV karinis buvimas regione yra patikimiausias Rusijos atgrasymo veiksnys.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Maskva turi duoti visas garantijas, kad po pratybų patrauks iš Baltarusijos ten sutelktus 45 tūkst. karių kartu su karine technika.  Šį klausimą prezidentas žada akcentuoti ir penktadienį dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje. „Taip pat noriu kalbėti ir tą šiandien akcentavau, kad sukaupta labai daug karinės technikos ir 45 tūkst. kariškių Baltarusijoje.

Rusija gali dar „ne vieną mėnesį“ tęsti Ukrainos krizę, išbandydama Vakarų vienybę, ketvirtadienį prieš vizitą į Kijevą pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. L. Truss dar kartą įspėjo Maskvą, kad jai tektų sumokėti „didžiulę ekonominę kainą“, jei įsiveržtų į savo vakarinę kaimynę. Užsienio reikalų sekretorė pridūrė, kad tokiu atveju būtų „nesąžininga“ nesiimti veiksmų prieš kontroversišką rusiškų dujų eksporto į Europą vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą.

Jungtinė Karalystė pasiųs į Lietuvą nedidelį skaičių karių, reaguodama į „spaudimą palei jos sieną su Baltarusija“ ir tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą, pirmadienį pranešė pareigūnai. Šis dislokavimas bus atliktas laikantis „solidarumo dvasios“, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Ši karių grupė parems Lietuvos kariuomenės žvalgybos pajėgumus. Britanija siunčia karius į Lietuvą ne NATO bendradarbiavimo, o dvišaliu pagrindu, priduriama pranešime.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje pastiprinimas iš Vokietijos, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vokietijos gynybos ministerija papildomus pajėgumus Lietuvoje šią savaitę dislokuos reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, teigiama pranešime.

Jungtinės Valstijos išveda beveik visus savo karius iš Ukrainos, šeštadienį pranešė Pentagonas, augant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „įsakė laikinai perkelti 160 Floridos nacionalinės gvardijos narių“, kurie „konsultuodavo ir apmokydavo ukrainiečių pajėgas“, sakoma Pentagono atstovo Johno Kirby pareiškime.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė siunčiančios į Lenkiją dar 3 000 karių, kad paremtų NATO sąjungininkes tvyrant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmei. Šie 3 000 karių ir 82-osios oro desantininkų divizijos, pagrindinio JAV greitojo reagavimo dalinio, jau nuo sausio pabaigos laikėsi aukštesnio lygio parengties prezidento Joe Bideno įsakymu. J. Bidenas nori pademonstruoti JAV paramą sąjungininkėms Rytų Europoje didėjant Rusijos agresijos tikimybei.

Rusija ir Baltarusija pradėjo bendras karines pratybas „Sąjungos ryžtas“. Jose ne tik trisdešimt tūkstančių karių, bet ir moderniausia puolamoji Rusijos ginkluotė. Vašingtonas nesiryžta prognozuoti, ar Rusija, pasinaudojusi šiomis pratybomis, ryšis veržtis į Ukrainą, o NATO vadovas sako, kad reikia ruoštis blogiausiam.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Deeskaluoti Rusijos karių telkimu prie Ukrainos keliamą įtampą diplomatinėmis priemonėmis tebėra galima, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nors pati Rusija gali būti suinteresuota tuo, jog būtų įtikėta priešingai ir taip pasiekti Vakarų nuolaidų. Apie tai ministras kalbėjo LRT radijo laidai „Svarbus pokalbis“. „Diplomatija visada gali padėti išspręsti konfliktą.

Otava svarsto galimybę siųsti karinį pastiprinimą į Rytų Europą dėl sudėtingos saugumo situacijos, ketvirtadienį lankydamasi Latvijoje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand. „Svarstome galimybes sustiprinti visą Rytų Europą“, – sakė A. Anand. Ministrė apsilankė Adažių bazėje, kur veikia Otavos vadovaujama NATO kovos grupė. Kanada Latvijoje yra dislokavusi apie 500 karių.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas padėkojo Estijos parlamento pirmininkui Juri Ratui už Kijevui perduotas JAV pagamintas prieštankines raketas „Javelin“. „Kai kurie kolegų estų veiksmai stebina“, – sakė R. Stefančukas bendroje spaudos konferencijoje su J. Ratu.

Į Rumuniją atvyko pirmoji JAV karių grupė, turinti sustiprinti rytinį NATO flangą, Vakarų šalims nerimaujant dėl potencialaus Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, antradienį pranešė rumunų gynybos ministras. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę paskelbė siunčiantis 1 tūkst. karių į Rumuniją ir dar 2 tūkst. karių į Lenkiją, Maskvai atsisakant atitraukti prie Ukrainos sienų sutelktas pajėgas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad naujoji Jungtinių Valstijų bataliono rotacija Lietuvoje suplanuota balandį, tačiau dėl įtemptos saugumo situacijos regione karių gali atvykti ir daugiau. Visgi jis neatmeta, kad esant prastesnei geopolitinei padėčiai kitur Europoje, amerikiečių kariai gali būti dislokuoti ne Lietuvoje. „Tai įvyks balandžio mėnesį. (...) Aš, kaip priimančiosios šalies atstovas, galiu pasakyti, kad rengiamės tą batalioną priimti.

Vokietijos sprendimas siųsti daugiau karių į NATO tarptautinį batalioną yra pozityvus ir svarbus žingsnis, to galima tikėtis ir iš kitų sąjungininkų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija paskelbė, kad numato sustiprinti priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę papildomais pajėgumais, kurių šiai grupei ir reikia, ir trūko. Iš mūsų pusės, mes patenkinti šiuo sprendimu“, – BNS pirmadienį sakė ministras. „Tai yra svarbus ženklas.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį sakė, kad į Lenkiją bus nusiųsta dar 350 britų karių, pastiprinsiančių NATO rytinį sparną siekiant užkirsti kelią bet kokiai Rusijos agresijai. Pasak B. Wallace'o, šie kariai pastiprins ten jau esantį 100 britų karių kontingentą, pernai nusiųstą padėti susidoroti su migracijos krize prie Baltarusijos sienos.

Vokietija į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių, kad padėtų sustiprinti NATO rytinį flangą, pirmadienį pareiškė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Todėl stipriname savo karių indėlį NATO rytiniame flange ir siunčiame aiškų mūsų ryžto ženklą savo sąjungininkams“, – sakė Ch. Lambrecht.

Kelios dešimtys elitinių JAV karių ir technikos vienetų sekmadienį buvo pastebėti atskraidinti į pietryčių Lenkiją netoli sienos su Ukraina, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui įsakius dislokuoti ten papildomus 1,7 tūkst. kariškių, tvyrant susirūpinimui, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. Dar šimtai 82-osios oro desanto divizijos pėstininkų netrukus turėtų atvykti į Žešuvo-Jasionkos oro uostą, esantį už 90 km nuo Lenkijos sienos su Ukraina.

Į Lenkiją šeštadienį atvyko JAV karių grupė, NATO nusprendus atsiųsti papildomų pajėgų į savo rytinį sparną, nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP pranešė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai. „Pirmoji grupė atvyko į Jesionkos oro uostą“ pietvakarių Lenkijoje, pranešė majoras Przemyslawas Lipczynskis (Pšemyslavas Lipčynskis) ir pridūrė, kad didžioji dalis 1,7 tūkst.

Pirmieji du JAV kariniai transporto lėktuvai penktadienį atskraidino į Vokietiją 82-osios oro desantininkų divizijos padalinius, Vašingtonui prisidedant prie pastangų sustiprinti NATO rytinio flango gynybą, tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų. Du lėktuvai „C-17A Globemaster III“, pakilę iš Fort Brego karinės bazės Šiaurės Karolinoje, nusileido Vysbadeno oro pajėgų bazėje, rodo oro eismo stebėsenos tinklalapių duomenys.

Jungtinė Karalystė dėl Rusijos keliamos grėsmės padvigubins Estijoje dislokuotų savo karių skaičių, sakė estų ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Komentuodama Estijos Valstybės gynimo tarybos trečiadienio posėdį, per kurį buvo aptartos Rusijos sulaikymo priemonės, K. Kallas sakė, kad „sąjungininkės taip pat turi suvaidinti svarbų vaidmenį“. „Mes seniai kalbame apie atgrasymo potencialo ir NATO rytinio sparno gynybos stiprinimą.

Jungtinės Valstijos trečiadienį dislokavo kelis tūkstančius karių NATO pajėgoms Rytų Europoje pastiprinti, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams galvojant apie keliones į Maskvą dėl Vakarų susirūpinimo invazijos į Ukrainą grėsme. Rusijai atsisakant atitraukti 100 tūkst. karių, sutelktų prie Ukrainos sienos, 1 tūkst. Vokietijoje dislokuotų JAV karių siunčiami į Rumuniją, o 2 tūkst. pačiose JAV esančių karių skraidinami į Vokietiją ir Lenkiją.

NATO stiprinant savo rytinio sparno gynybą į Lenkiją bus perkelta dar 1,7 tūkst. JAV karių, trečiadienį pranešė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, Aljansui nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. „Kaip buvo pranešta, 1,7 tūkst. papildomų Jungtinių Valstijų karių bus perkelti į Lenkiją“, – per „Twitter“ parašė M. Blaszczakas. „Tai stiprus solidarumo signalas į padėtį Ukrainoje, – pridūrė jis.

Maskva trečiadienį pasmerkė „destruktyvų“ JAV sprendimą dislokuoti dar kelis tūkstančius amerikiečių karių Rytų Europoje, išliekant nuogąstavimams, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. „Niekuo nepagrįsti destruktyvūs žingsniai, didinantys karinę įtampą ir mažinantys erdvę politiniams sprendimams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.

 Prie sienos su Ukraina yra apie 112 tūkst. Rusijos karių, o priskaičiavus jūrų ir oro pajėgas šis skaičius siekia apie 130 tūkst., penktadienį sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Dabar stebime dalinius, kuriuose yra apie 112 tūkst. žmonių, o [priskaičiavus] jūrų [pajėgų] ir aviacijos dedamąją tai yra maždaug 130 tūkst. žmonių. Pernai balandį Rusijos telktą kovinį komponentą sudarė 126 tūkst. žmonių. Taigi, kiekis tuomet ir dabar panašus.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė paskelbusios „padidintą parengtį“ daliniuose, turinčiuose 8,5 tūkst. karių, ir pridūrė, kad Rusija toliau telkia savo pajėgas prie sienos su Ukraina. Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad šiems kariams gali būti duotas įsakymas prisidėti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF), jeigu jos būtų aktyvuotos, siekiant sustiprinti Aljanso narių bloko rytiniame sparne gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės.

Sekmadienio rytą karinėms pratyboms į Baltarusiją iš Rusijos atvyko dar vienas ešelonas su rusų kariais ir karine technika, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija. „Šiomis minutėmis geležinkelio stotyje „Polonka“ sutinkamas dar vienas ešelonas su kariais ir karine technika iš Rusijos“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Šaltuoju metu sezonu siaučia peršalimo ligos, pasireiškiančios nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ar galvos skausmų. Kaip tokių ligų išvengti ir padidinti organizmo atsparumą, TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ patarimais pasidalino kariai. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšio mokymo centro žvalgybos kursų ekspertas, seržantas Darius Stašelis pasakojo, ką žiemą eidamas į lauką turi žinoti kiekvienas.

Rusija į pratybas Baltarusijoje siunčia du priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400 „Triumf“ divizionus iš Tolimųjų Rytų, penktadienį pranešė rusų Gynybos ministerija. „Du Rytų karinės apygardos oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos... zenitinių raketų kompleksų S-400 „Triumf“ divizionai, dalyvaujantys Sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų patikrinime, atliko žygį į pakrovimo stotį Chabarovsko krašte, kur pakrovė techniką ant geležinkelio platformų“, – sakoma pranešime.

Rusija rizikuoja įklimpti į „baisų liūną“, jei įsiveržtų į Ukrainą, įspėjo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss savo kalboje, kurią penktadienį sakė Sidnėjuje.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, jog kariai, kurie buvo dislokuoti Kazachstane, kai šalyje įsiplieskę taikūs protestai dėl degalų pabranginimo peraugo į beprecedentę smurto bangą, grįžo namo. Rusijos kariai į šalį buvo atsiųsti kartu su kitomis Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių pajėgomis. Šiam Maskvos vadovaujamam blokui priklauso iš viso šešios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos.

Lietuvos kariams padėję afganistaniečiai vertėjai iš Raseinių išvyko gyventi į didžiuosius miestus. LRT teigimu, penktadienis buvo paskutinė diena, kai galiojo bendrabučio, kuriame afganistaniečiai gyveno, nuomos sutartis. Lietuvos kariams padėję vertėjai, jų šeimos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ieško darbo, planuoja studijuoti. Nespėję rasti nuomojamo būsto bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Vilniuje. Tokių buvo dvi šeimos.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad konstitucinė tvarka kelias dienas beprecedenčių neramumų krėstoje šalyje yra iš esmės atkurta. „Teisėsaugos pajėgos sunkiai dirba. Konstitucinė santvarka iš esmės buvo atkurta visuose regionuose“, – sakoma K.-J. Tokayevo pareiškime.

1880-aisiais buvo iškastas vikingų kario kūnas. Nuo tada dauguma manė, kad šis karo vadas buvo vyras. Tačiau dabar turint DNR įrodymų, archeologai padarė išvadą, kad šis „aukšto statuso vikingų karys“ iš tikrųjų buvo moteris. Šis naujas atradimas gali perrašyti tai, ką mes manėme žinoję apie socialinę organizaciją, lytį, statusą ir karą šioje senovės visuomenėje.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad daugiau kaip 10 tūkst. karių užbaigė mėnesį trukusias pratybas netoli sienos su Ukraina, Vakarų šalims kaltinant Maskvą planais įsiveržti į kaimyninę šalį. Gynybos ministerija pranešė, kad Pietų karinės apygardos pajėgų mokymai vyko daugybėje pietinių regionų, įskaitant Rostovo sritį, Krasnodaro kraštą ir Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą.

Maisto davinių JAV kariams vagyste iš Pabradės poligono apkaltinti buvę Lietuvos kariai stojo prieš teismą, jie sako, kad angaras su maistu nebuvo saugomas, patys amerikiečiai neretai jų nevalgydavo, išmesdavo į šiukšlines.  Be to, kaip teigia kaltinamieji, amerikiečiai lietuviams maisto daviniais atsilygindavo už kai kurias paslaugas – pavyzdžiui, už alkoholio atvežimą.

Maždaug 100 JAV karių per pastaruosius vienus metus vienokia ar kitokia forma dalyvavo „draudžiamoje ekstremistinėje veikloje“, pirmadienį pranešė Gynybos departamentas, paskelbęs naujas gaires kariškiams. Pentagono vadovas Lloydas Austinas šių metų vasarį nurodė peržiūrėti Gynybos departamento politiką dėl kovos su ekstremizmu kariuomenės gretose.

Rusija galėtų pasiųsti į Ukrainą apie 94,3 tūkst. karių, jeigu Kijevo konfliktas su prorusiškais separatistais Donbase būtų eskaluojamas, penktadienį nurodė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Rezikovas. „Dabar aplink Ukrainą ir laikinai okupuotame Krymą laikoma nuolat parengta 41 bataliono taktinė grupė, iš kurių 33 laikomos nuolat, aštuonios – į Krymą perkeltos papildomai.