juozas antanaitis

Visuotinai daugiabučiuose inicijuojama termošoko procedūra gyventojams kainuos milžiniškus pinigus, bet legioneliozės grėsmei įtakos neturės, teigia Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Specialistų teigimu, maksimaliai sumažinti pavojų susirgti gali tik nuolatinės prevencinės priemonės.

 Vilija Andrulevičiūtė Vilniaus miesto savivaldybei nutarus, kad tvarka 20 metrų atstumu aplink daugiabučius savo lėšomis turės pasirūpinti patys gyventojai, šiems už tą patį teks mokėti dukart, sako Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Antanaitis.

Balsas.lt redakciją pasiekė Lentvario gyventojo nuotraukos, kuriose užfiksuota sudarkyta pagrindinė miesto gatvė ir skelbimas ant elektros stulpo. Minėto skelbimo turinys daugiau nei iškalbingas: „Dėmesio. Vykdomas stambaus masto pinigų plovimo projektas. Darbai užsitęsė. Atsiprašome už purvą ir balas. (Pinigai purvini – reikia daug vandens).“ „Toje gatvėje prieš dvejus metus buvo keičiami kanalizacijos vamzdžiai. Tada viskas buvo užasfaltuota.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“ Kaimyninėje Lenkijoje net mažuose miesteliuose jau renovuota tiek daugiabučių, kiek visoje Lietuvoje. Kaimynai namų modernizacijai naudoja įvairius finansavimo šaltinius – kaupia, skolinasi arba dalyvauja valstybinėje programoje.

Į Vyriausybę viena koja įžengusi naujoji koalicija žada prikelsianti daugiabučių renovacijos programą: finansinė atsakomybė, anksčiau stabdžiusi gyventojus, nuo jų pečių būtų perkeliama savivaldybės įmonėms, o atnaujinami būtų ne pavieniai namai, bet ištisi kvartalai, pradedant 2 tūkst. namų, iššvaistančių daugiausia energijos.

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Lietuvos respublikos ir būsto rūmai griežtai prieštarauja užmačioms perskirstyti  daugiabučių atnaujinimui JESSICA fondo lėšas, 40 mln. Eurų nuo būsto infrastruktūros atnaujinimo nukreipiant sraigtasparnių pirkimui. „Toks požiūris į daugiabučių atnaujinimo programą yra skandalingas. Negana to, kad programa yra beviltiškai įstrigusi, dabar mes matome ir nepaaiškinamą elgesį su programos pinigais.

Seimas pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, turinčioms ne tik didinti konkurenciją, bet ir sumažinti šilumos kainą. Naujosios nuostatos turi įsigalioti jau nuo šio lapkričio. Energetikos ministerija buvo išplatinusi informaciją, kurioje teigiama, kad pataisos duos realią naudą visiems šilumos vartotojams jau šį šildymo sezoną.

Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.

Šiandien Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos narys Juozas Antanaitis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK), prašydamas iš naujo nustatyti kvotą mandatui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir tinkamai paskirstyti mandatus kiekvienam kandidatų sąrašui.

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.

Pirmosios sąskaitos už šildymą daugelį vėl privertė susimąstyti, kaip jas sumažinti. Nuo lapkričio pradžios veikia naujos Šilumos naudojimo ir tiekimo taisyklės, kurios supaprastina atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (CŠT) procedūras – daugelis galvoja, kad tokia išeitis žiemą padėtų išleisti mažiau pinigų šildymui. „Ekonomika.

Šiuo metu renovacijos Lietuvoje reikia keliems šimtams tūkstančių daugiabučių. Modernizuoti būstą nusprendė kiek mažiau nei tūkstantis namų. Dėl kreditų su bankais pasirašytos vos kelios sutartys. Gyventojai baiminasi finansinių įsipareigojimų, o valdžia žada kompensuoti kreditus ir palūkanas nepasiturintiems. Prasta kokybė Vienos statybų bendrovės direktorius Vladislavas Achranovičius kritikuoja namų renovacijos sistemą, teigdamas, kad rangovus atgraso vėluojantys atsiskaitymai.

Senų daugiabučių namų modernizacijos programa priėjo liepto galą, tvirtina kai kurių bendrijų pirmininkai. Tuo metu valdžia naujai sukurtą renovacijos programą piešia rožinėmis spalvomis ir tikina, kad visi reikalai pajudės jau rugsėjį. "Premjeras Andrius Kubilius privalo pripažinti, kad šimtai tūkstančių lietuvių, patikėję valdžios pažadais, šiandien yra apgauti.

Senų daugiabučių, kuriuos reikia renovuoti, pastoliai – be darbininkų. Šių namų gyventojams valstybė pasižadėjo padengti pusę investicijų, tačiau darbai stovi vietoje. „Šiandien stovi 188 pastoliai prie namų ir nevyksta nė vienas darbas. Žmonės moka didžiulius pinigus už pastolių nuomą, bet neturi pinigų, nes bankai neskolina“, - teigė Būsto valdymo ir priežūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Prieš dvejus metus renovuoti namą suplanavę Vilniaus Minties gatvės daugiabučio gyventojai nuogąstauja dėl gilėjančios priešpriešos su procesui vadovaujančia bendrijos pirmininke. Jie neramiai skaičiuoja būsimas išlaidas - 2 mln. litų investicijos atsipirktų tik po 40 metų. Sostinės Minties gatvėje 4-ojo namo bendrija "Sportas" daugiabučio renovaciją suplanavo dar 2007-aisiais.

Jau dabar pasigirsta gyventojų skundų dėl neskaidrios renovacijos politikos ir nepagrįstų kainų. Užsibrėžta strategija iki 2020 m. renovuoti pasenusius būstus juda į priekį, tačiau jau dabar specialistams kelia įtarimus. Esą nėra konkrečios sistemos ir konkrečių kriterijų, kaip yra prižiūrimas renovuojamas būstas. Tam skiriami pinigai dažnai tampa statybos įmonių pasipelnymo šaltiniu.

Šalies politikams garsiai postringaujant apie būtinybę atnaujinti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus, renovacijos nutarę imtis gyventojai atsimuša į biurokratijos sieną. Ekspertų teigimu, dėl ydingos valstybės paramos skirstymo sistemos pirmuosius žingsnius žengiančią daugiabučių renovaciją ima temdyti neskaidrūs šešėliai, rašo „Respublika“. Renovacija – būtina Faktui, kad seniems Lietuvos daugiabučiams reikalinga skubi renovacija, neprieštarauja niekas.

Daugiabučiams renovuoti žadėtų pinigų nebeturinti Vyriausybė gyventojams siūlo skolintis iš bankų. Ekspertų teigimu, toks žingsnis renovaciją ne palengvins, o pabrangins, rašo „Respublika“. Renovacijos siekiančių daugiabučių gyventojų atstovai tvirtina, kad valstybės paramos pakeitimas banko paskola žadamų vaisių neduos. Mat retas norėtų dvigubai brangiau renovuotis būstą.

Daugiabučiams renovuoti žadėtų pinigų nebeturinti Vyriausybė gyventojams siūlo skolintis iš bankų. Ekspertų teigimu, toks žingsnis renovaciją ne palengvins, o pabrangins, rašo „Respublika“. Renovacijos siekiančių daugiabučių gyventojų atstovai tvirtina, kad valstybės paramos pakeitimas banko paskola žadamų vaisių neduos. Mat retas norėtų dvigubai brangiau renovuotis būstą.

Kol analitikai, šilumininkai ir daugiabučių savininkų atstovai ragina politikus imtis priemonių, šie lyg šiaudo griebiasi trumpalaikių, tik bloginančių situaciją sprendimų. Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis vakar vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad situacija negali pagerėti jokiu kitu atveju, kaip tik sutvarkius renovuotinus daugiabučius namus.

Nepaisant prognozių, senos statybos būstai išlieka populiaresni nei naujos statybos namai ir butai. Gyventojai linkę nesirinkti naujos statybos būsto, nes dažnai abejoja statybų kokybe ir nėra pasirengę labiau patuštinti savo piniginės. Pokyčių gali atsirasti pakilus mokesčiams. Senos statybos būstai gali tapti žymiai brangesni už ekonomiškesnius, nors dažnai nekokybiškus naujus būstus.

Nors skundžiamasi, kad daugiabučių renovacija stringa, Aplinkos ministerija mano priešingai - esą paramos sumos tik auga. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas vakar spaudos konferencijoje pabrėžė, kad pernai daugiabučiams namams renovuoti buvo skirta tik 15 mln. Lt, o šiais metais - net 52,5 mln. Lt. A.Paulauskas: viskas gerai Be to, esą namams atnaujinti papildomai numatoma panaudoti apie 165 mln.

Daugiabučių renovacijos projektai šiemet judėjo kaip niekad sparčiai.  Tačiau dabar dėl savotiškos Vyriausybės meškos paslaugos šimtai projektų sustoja ir nebus įgyvendinti iki kito šildymo sezono pradžios. „Galime kaltinti šilumininkus ar ką tiktai norime. Bet problema yra mūsų namo viduje. Tarkim, šalia stovi du namai: vienas kvadratinio metro šildymui per mėnesį sunaudoja litą, kitas - penkis litus.

Užvakar patvirtinta nauja būsto kofinansavimo tvarka Vyriausybė tikisi išspręsti finansines projekto spragas, o kompensuojamų priemonių sąrašą apkarpė, ekspertų manymu, nelogiškai. Vyriausybės nuomone, gyventojams neverta padėti atnaujinti ne tik energijos netaupančių, bet ir greit atsiperkančių instrumentų - šilumos paskirstymo punktų bei vidinių šilumos sistemų.