juhanas partsas

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuriam Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pavedė kviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl įžeidžiai išsakytos estų pozicijos dėl „Rail Baltica“, teigia, kad tarp vyriausybių vykstančiuose dialoguose neturi būti prasilenkiančių su etika žodžių ir tokių aštrių pareiškimų. „Paprastai būna įvairių dialogų tarp vyriausybių, bet yra vartojami tam tikri žodžiai, kurie neprasilenkia su etika.

Komentare žurnalui „The Wall Street Journal“ savo pyktį atvirai pademonstravęs Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas susilaukė Lietuvos nemalonės.

Lietuvoje dar vasarą viešėjęs Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas teigė, kad vykdant „Rail Baltica“ projektą Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori kurti bendros įmonės su Latvija ir Estija. Visgi Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus patikino, kad toks sprendimas nebuvo priimtas iš karto dėl šalių patirties neturėjimo.

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas.

Buvo metas, kai Švedijos bankai varžėsi tarpusavyje dėl privilegijos dalyvauti trijų Baltijos valstybių „ekonominiame stebukle“. Dabar Stokholmas kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiąs. Staigus ūkio nuosmukis Baltijos šalyse kelia rimtą grėsmę Švedijos ekonomikai. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virto sunkiai pakeliama našta.

Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas pareiškė, kad dėl atominės energetikos plėtros Estija apsispręs iki šių metų pabaigos. Ministro teigimu nacionalinio saugumo sumetimais Estijai reikėtų apginti savąją skalūnų energetiką, užuot ėmus ieškoti jos alternatyvų, skelbia „Postimees“. „Postimees“ teigimu jei ES bus priimti dabartiniai „klimato įstatymai“, tai elektros energijos kaina neabejotinai išaugs, o skalūnų energetika nebeturės ateities.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas ragina pasitikėti privataus verslo iniciatyvomis energetikos srityje ir kartu su jais ieškoti pragmatiškų sprendimų.Apie tai G. Kirkilas pirmadienį kalbėjo Vilniuje vykstančiame Baltijos šalių ir Lenkijos ūkio ministrų susitikime."Nors ir esame dinamiški Europos Sąjungos bei NATO nariai, ir turime stiprų ir patikimą partnerių užnugarį, tačiau privalome efektyviai patys ieškoti pragmatinių sprendimų.

Šiandien Vilniuje vyksta Baltijos šalių ir Lenkijos ūkio ministrų susitikimas „Regioninės politikos kryptys“. Susitikime aptariamos energetikos sektoriaus aktualijos. Kiekvienas ministras apibūdins savo valstybės energetikos srities situaciją, rinkos struktūrą ir ateities iššūkius. Ministrai diskutuoja apie regiono energetikos sektoriaus plėtrą.

Estija iš visko sprendžiant rado efektyvų atsaką į Rusijos įvestą neoficialią ekonominę blokadą: po to, kai Rusijos geležinkelių vadovybė sustabdė tranzitinius naftos tiekimus per jos teritoriją, Estija iš esmės užblokavo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio „Nord Stream“ statybą savo ekonominėje zonoje.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas trečiadienį gavo šalies parlamento įgaliojimus vadovauti naujai vyriausybei, žadėdamas mažinti mokesčius, tęsti pasirengimą euro įvedimui ir didinti išlaidas gynybai."Mes siekiame, kad Estija būtų tarp turtingiausių Europos valstybių, kad būtų vieninga ir laiminga", - sakė A. Ansipas, sakydamas kalbą parlamente.A. Ansipo vadovaujama centro dešiniųjų Reformų partija gavo daugiausiai balsų kovo 4 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose.

Fejerverkų puokštėmis ir masiniais koncertais Europos Sąjunga (ES) šventė naujų dešimties šalių grįžimą į Europos tautų šeimą. Senojo žemyno valstybės ir vėl pagaliau kartu po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo. Šimtai tūkstančių Europos piliečių nuo Baltijos jūros iki Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros rinkosi į šventinius koncertus po atviru dangumi savo šalyse penktadienio vakarą.

Trys didžiausios Estijos partijos ir ministras pirmininkas Juhanas Partsas atsisakė pasirašyti prezidento Arnoldo Ruutelio (Arnoldo Riūtelio) globojamą Visuomenės santarvės sutartį. Laikraštis "Eesti Paevaleht" paneša, kad sutartį pasirašyti atsisakė valdančiosios "Res Publica" ir Reformų partija, taip pat didžiausia opozicinė Centro partija. Sutinka pasirašyti sutartį tik valdančioji Liaudies sąjunga, taip pat opozicinės Tėvynės Sąjunga ir Nuosaikieji.

Estija nepasirašys dabartinio konstitucinės sutarties teksto, tvirtina premjeras Juhanas Partsas. "Dabartinio teksto varianto mes nepasirašysime ir Estija tarpvyriausybinėje konferencijoje Romoje gins savo poziciją", - pareiškė šalies premjeras ketvirtadienį Taline per vyriausybės spaudos konferenciją. Jis pridūrė, kad galutinis sutarties teksto variantas turi būti suformuluotas tarpvyriausybinės konferencijos debatuose.

Estijos vyriausybė iki metų pabaigos baigs Estijos karių kovos su terorizmu misiją Afganistane ir atšauks išminuotojų būrį iš Bagramo karinių oro pajėgų bazės, rašo laikraštis "Postimees". "Šiuo metu vyriausybė nemato priežasties, kodėl misija turėtų būti tęsiama ir kitąmet", - po konsultacijų su vidaus reikalų ministru Margusu Leivo pareiškė Estijos premjeras Juhanas Partsas. Estų išminuotojai tarnauja Bagramo bazėje, kurioje yra įsikūręs JAV karinių pajėgų štabas, nuo 2002 metų liepos.

Estijos premjeras Juhanas Partsas antradienį k albėdamas Latvijos vyriausybės posėdyje sakė, kad per euroreferendumą pasekusi Estijos pavyzdžiu, Latvija turi unikalią galimybę "negrįžtamai pasukti Baltijos valstybių raidą viena kryptimi, kuri atves jas į Europos Sąjungą (ES) ir NATO kaip visateises nares". J.Partsas, antradienį kartu su kolega iš Latvijos Einaru Repše padėjęs gėlių prie Pergalės paminklo Cėsyje, išreiškė viltį, kad referendume Latvija balsuos už narystę ES ir abi šalys tęs ben...

Estija per sekmadienio referendumą tvirtai nubalsavo už prisijungimą prie turtingo demokratinių Europos valstybių bloko, galutinai nutraukdama saitus su savo sovietine praeitimi. Suskaičiavus visus balsus, šalies rinkimų komisija paskelbė, kad už narystę Europos Sąjungoje (ES) balsavo 66,92 proc. (369 611 piliečių), o jai nepritarė 33,08 proc. rinkėjų (182 611). Euroreferendume iš viso dalyvavo 63,4 proc. 865 tūkst. rinkėjų, turinčių balsavimo teisę.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai - Algirdas Brazauskas, Einaras Repšė ir Juhanas Partsas - pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame Latvijos ir Estijos piliečiai raginami rugsėjį rengiamuose referendumuose balsuoti už savo šalių narystę Europos Sąjungoje (ES), kaip tai jau padarė Lietuva. "Svarbiausia priežastis balsuoti "už" yra mūsų jaunosios kartos ateitis. Narystė Europos Sąjungoje atvers mūsų vaikams daug daugiau galimybių. Jie galės įgyti geresnį išsilavinimą ir gauti geresnį darbą.

Minint Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto pasirašymo eilines metines rugpjūčio 23 dieną Taline bus padarytas iš gėlių didelis trijų Baltijos šalių žemėlapis. Laikraštis "Eesti Paevaleht" rašo, kad šiame žemėlapyje Estijos siluetas bus iš baltų gvazdikų, Latvijos - iš raudonų, o Lietuvos - iš vasarinių gvazdikų. Iš viso šiam žemėlapiui prireiks kelių tūkstančių žiedų. Gėlių žemėlapį atidengs Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai Juhanas Partsas ir Einaras Repšė.

Pirmadienį (07.21) 21.30 val. Europos TV kanalo CNBC laidoje “The New EU” (“Naujoji Europa”) aukščiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai bei verslo lyderiai diskutuos apie šalių ateitį įstojus į Europos Sąjungą ir jų santykius su Rusija. Laidoje dalyvaus Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas.

Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas nusiuntė euroskeptikams laišką, kuriame priėmė jų iššūkį surengti tiesiogines diskusijas. "Sutinku. Su šypsena, Juhanas Partsas", - parašė jis laiške žymiausiems Estijoje euroskeptikams.

Estijai labai svarbu sėkmingai užbaigti prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO, patikino ministras pirmininkas Juhanas Partsas trečiadienį (05.21) Briuselyje per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi George'u Robertsonu (Džordžu Robertsonu) ir ES plėtros komisaru Guenteriu Verheugenu (Giunteriu Ferhoigenu). "Mes džiaugiamės, kad prisijungimo protokolai ratifikuojami sklandžiai", - sakė J. Partsas per susitikimą su G. Robertsonu.

Nuo trečiadienio (04.30) uždaryta čečėnų interneto svetainė "Kavkaz-Center", kurią aptarnavo Estijos bendrovės "AS Starman Internet" tarnybinė stotis. Pasak bendrovės atstovų, svetainė buvo uždaryta, kai jų komercinis klientas pats nutraukė tarnybinės stoties nuomos sutartį.

Estijos vyriausybė neketina kištis į Čečėnijos separatistų tinklapio "Kavkaz-Center" veiklą, nors Rusija reikalauja, kad Estijos valdžia uždarytų šį tinklapį, antradienį (04.29) žurnalistams pareiškė Estijos ministras pirmininkas Juhanas Partsas.

Estijoje ketvirtadienį (04.10) parlamente davė priesaiką ir darbą pradėjo nauja centro dešinės vyriausybė, kuriai vadovaus partijos "Res Publica" lyderis, buvęs valstybės kontrolierius Juhanas Partsas.

Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis) trečiadienį (04.09) pasirašė sprendimą paskirti naują centro dešinės vyriausybę, kuriai vadovaus partijos "Res Publica" lyderis, buvęs valstybės kontrolierius Juhanas Partsas. Ketvirtadienį naujasis ministrų kabinetas duos priesaiką parlamente ir pradės eiti savo pareigas.

Juhanas Partsas, kuriam trečiadienį (04.02) buvo pavesta sudaryti naują Estijos vyriausybę, netikėtą pergalę visuotiniuose rinkimuose prieš mėnesį iškovojo savo centro dešinės partijos "Res Publica" šūkiais "Rinkis tvarką". 36 metų buvęs vyriausiasis valstybės kontrolierius, prižiūrėjęs, kaip naudojamos valstybės lėšos, ir tik praėjusią vasarą visa galva pasinėręs į politiką, J. Partsas žino, ką sako.

Estijoje partija "Res Publica", Reformų partija ir Liaudies sąjunga ketvirtadienį (03.27) parafavo koalicijos susitarimą, pagal kurį ministru pirmininku naujoje šalies vyriausybėje taps respublikonų lyderis Juhanas Partsas. Be premjero posto, "Res Publica" gaus ir parlamento pirmininko postą. Vyriausybėje partija taip pat turės švietimo ir mokslo, teisės, finansų ir socialinių reikalų ministrų portfelius.

Estijos Reformų partija ir partija "Res Publika" derybose dėl naujos vyriausybės sudarymo negali pasidalyti ministro pirmininko portfelio. Laikraštis "Esti Paevaleht" rašo, kad reformistai nori palikti premjeru Siimą Kallą, kuris, jų nuomone, puikiai eina šias pareigas. Tačiau respublikonai nori, kad premjeru būtų jų atstovas Juhanas Partsas, ir primena, jog parlamente jie turi devyniomis vietomis daugiau.

Abi sekmadienį (03.02) vykusius Estijos parlamento rinkimus laimėjusios partijos Centro ir "Res Publica" galėtų sudaryti gyvybingą vyriausybę, mano šalies prezidentas Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis). Interviu agentūrai AFP jis sakė, kad kandidatais į premjerus galėtų tapti ir Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), ir "Res Publica" lyderis Juhanas Partsas.

Estijos kairioji Centro partija minimaliu balsų skirtumu laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, tačiau likus vos pusmečiui iki referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) šalies partijoms teks vesti sunkias derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos, nes mažiau kaip procentu nuo lyderės atsilikusi dešinioji partija "Res Publica" užsitikrino tiek pat mandatų kiek ir centristai.