jaunimas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, susitikęs su projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvėmis Donata Telišauskaite iš Jonavos Senamiesčio gimnazijos ir būsimąja Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto studente Amanda Kvedaraite iš Panevėžio, ragino atsakingai rinktis profesiją, o pasirinkus, siekti aukštos kvalifikacijos.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė mokinių Lietuvos mokyklose patiria patyčių, tiek pat jų tyčiojasi iš kitų vaikų. Maždaug penktadalis mokinių mokykloje patiria fizinį smurtą. Siekdama paskatinti pačias mokyklų bendruomenes kovoti su vaikų patyčiomis ir smurtu, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ tęsia projektą „Saugi mokykla“ ir pradeda bendradarbiavimą su AB Lietuvos paštu.

Rugsėjį vaikų ir paauglių traumų skaičius išauga 42 proc., o dažniausiai susižeidžia 11 metų vaikai ir šešiolikmečiai – tokias tendencijas rodo draudimo bendrovės „If“ vaikų nelaimingų atsitikimų analizė. „Prasidėjus mokslo metams, stresą patiria ir prie greitesnio gyvenimo ritmo turi prisitaikyti ne tik tėvai, bet ir vaikai. Mūsų patirtis rodo, kad ne visiems šie pokyčiai apsieina be traumų“, – pabrėžia draudimo bendrovės „If“ asmens produkto vadovė Lina Aidukevičienė.

Rugpjūčio 29 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė dalyvaus Rygoje vykstančiame Baltijos šalių mokslo politikos strategų susitikime. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai tarsis dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir dalyvavimo europinėse programose.

Nors dienomis dar lepina maloni šiluma, vėsios naktys įspėja, kad netrukus atslinks ruduo, o su juo sugrįš ir visi kiti „rudeniški reikalai“ – sostinės gatves užplūs moksleiviai ir studentai, o vairuotojai vėl ims nervintis automobilių spūstyse. Kol dar nepliaupia rudeniniai lietus – pasivaikščiokime po vis jaunėjantį Vilnių.

Artėja rugsėjis. Po vasaros atostogų iš pajūrio, stovyklų ir kaime gyvenančių senelių į miestą sugūžės vaikai ir paaugliai. Tikriausiai daugelis tėvų nerimauja, ką jie, pasibaigus pamokoms, veiks gatvėje? Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras jau ne vienerius metus dalyvauja įvairiuose jaunimui skirtuose socialiniuose projektuose, organizuoja įvairias kūrybines dirbtuves.

Stabilesnė ekonomikos padėtis šalies įmones skatina ne tik drąsiau galvoti apie plėtrą, bet ir aktyviau ieškoti tam tinkamiausių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įgyvendinamos, UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) administruojamos priemonės „Parama pirmajam darbui“ siūlomos galimybės. Šiuo metu jau apie 6000 jaunuolių pasinaudojo šios priemonės galimybėmis pirmą kartą įsidarbindami daugiau nei 1300 Lietuvos įmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad tėvai, auginantys vaikus moksleivius iki 12 metų, gali juos mokslo metų pradžios dieną palydėti į mokyklą ir į darbą ateiti vėliau. Tokią galimybę suteikia Darbo kodeksas. Darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

Netrukus klegėdami į klases vėl rinksis šalies mokyklų mokiniai, o šiuo metu jų tėvai įnikę į orietacinėms varžyboms prilygstančią užduotį – stengiasi supirkti mokyklines prekes ir tilpti į numatyto biudžeto rėmus. Mokslų metų pradžiai pasiruošė ir didieji prekybos centrai – lentynas nuklojo prekėmis, šias papuošė akcijomis ir net išleido mokyklinių prekių katalogus, kad prieš eidami į parduotuvę tėvai jau galėtų išsirinkti, ką pirks.

Nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 30 d. Valstybinis studijų fondas (VSF) priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, prašymus valstybės paramai gauti.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

Mokykloje jai lipdė būsimos aktorės etiketę, kiek vėliau tie patys žmonės stebėjosi pasirinktomis žemės ūkio verslo vadybos studijomis. Kaip ir dauguma savęs ieškančių jaunuolių, ji niekada šimtu procentų nepasitikėjo savo jėgomis. Visada atrodė, kad trūksta šiek tiek žinių, šiek tiek savarankiškumo, galbūt šiek tiek drąsos. Viską pakeitė ryžtingi sprendimai ir noras pasiimti tai, ką siūlo aplinkybės.

Aktyvūs ir žingeidūs studentai studijų bei praktinės veiklos neapleidžia ir vasarą. Vilniuje susirinkę 41 studentas ir 12 dėstytojų iš Suomijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei Lietuvos universitetų kuria elektroninėmis technologijomis valdomus žmogaus judesio registravimo jutiklius, kurie pagelbės reabilitacijos ir fizioterapijos srityse. Trijų savaičių kūrybiniai kursai – „Erasmus“ intensyvios studijų programos projekto „Aktyvūs žaidimai“ (angl. active games) dalis.

Jaunimui įsidarbinti nėra lengva, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos vadovė ketvirtadienį susitiko su programos "Kurk Lietuvai" dalyviais aptarti jaunimo įsidarbinimo problemas. "Ne tik gyvenančiam ar besimokančiam užsienyje, bet ir Lietuvoje gyvenančiam jaunimui kol kas įsidarbinti nėra lengva, tuo labiau valstybės tarnyboje, tuo labiau dar būti ir naudingais", - sveikindama dalyvius, sakė D.Grybauskaitė. Anot prezidentės, jaunimo įsidarbinimo problemą spręsti reikia labai įvairiai.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad britų geografijos žinias vargu ar būtų galima vertinti patenkinamai, mat kas trečias apklausoje dalyvavęs britas negalėjo žemėlapyje parodyti vietos, kurioje neseniai atostogavo. Tarp ekskliuzyviškiausių vietų buvo Kipras. Daugiau nei pusė (53 proc.) iš tų, kurie lankėsi saloje šią vasarą nepavyko rasti jos žemėlapyje, tai pat buvo nemažai manančių, kad tai žemyninė Graikija.

Vakar miesto centre buvo galima išvysti kažkur skubančių ir besiblaškančių mamų su vežimėliais. Tik jos ne klaidžiojo ieškodamos kelio, o dalyvavo smagiame orientaciniame žygyje. Šio renginio tikslas – ne tik pakviesti vaikučius auginančiąsias aktyviai praleisti popietę, bet ir priminti, koks svarbus ir mamai, ir jos kūdikiui yra maitinimas krūtimi.

Europos Sąjungos šalys renkasi mokslo sritis, kuriose turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys, kurioms bus skiriamas ES struktūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu.

Labdaros organizacija „Vaikų skurdo akcijos grupė“ (VSAG) atliko tyrimą, kurio išvadose konstatuojama, jog vaikus auginančios britų šeimos „vargsta“, o vieno vaiko užauginimui reikalinga išlaidų suma pasiekė 148 tūkstančius svarų. Anot tyrimo, iš dalies finansuoto Joespho Rowntree fondo, per paskutinius metus tėvų išlaidos išaugo 4 procentais. Tuo pačiu metu pašalpų išmokos realiai sumažėjo. Tačiau vyriausybė tikina padedanti šeimoms, sumažindama pajamų mokestį 25 milijonams šalies gyventojų.

Šiais globaliais laikais kiekvienam save gerbiančiam verslininkui neturėti jo veiklą pristatančios interneto svetainės – tolygu neegzistuoti. Tekstus savo tinklalapiams kurti vieni samdo nepigiai kainuojančias šioje srityje besispecializuojančias įmones, kiti − kur kas pigesnius interneto forumuose uždarbio lūkuriuojančius, bet ne visada profesionalius, tekstų rašytojus, arba imasi darbo patys. Matyt, dėl šių priežasčių dalies verslo svetainių kalbos lygis tiesiog bado akis.

Prieš keletą dienų iš dar vienos ekspedicijos Rusijoje grįžo bendrijos LEMTIS nariai. Kartu su Mažeikių rajono Židikų M. Pečkauskaitės vid. m-klos auklėtiniais ir mokytojais jie keliavo Permės srityje (buv. Molotovo). Dešimties asmenų grupė per dvi savaites trukusią ekspediciją lankė tremties ir kalinimo vietas, tvarkė išlikusias kapines, domėjosi istorine praeitimi.

Jaunimas dažnai į darbo rinką ateina neturėdamas jokios profesijos arba darbo praktikos, todėl Darbo biržoje jiems siūloma dalyvauti specialiuose jaunimui skirtuose projektuose. Kita svarbi jaunų bedarbių grupė yra absolventai, nes į Darbo birža ateina jau įgiję specialybę ar profesiją, todėl juos įdarbinti reikia kuo greičiau, kad neprarastų kvalifikacijos.

Užsienio šalyse mobilieji vaikams dažniausiai perkami nuo dvylikos metų, o Lietuvoje jie gali būti reikalingi jau pradinukams. Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ duomenimis, mobiliųjų pardavimai prieš mokslo metus pakyla penktadaliu ir dalis jų atitenka mažiesiems. Vaikų darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad technologijos nėra blogai ir su vaikais apie jas reikia kalbėtis.

Nuo rugpjūčio 26 d. Valstybinis studijų fondas skelbia konkursą, kuriame gali dalyvauti ir gauti valstybės paramą studijoms mūsų šalies aukštosiose mokyklose išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Jie gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir socialinę išmoką. Parama skiriama du kartus per metus pavasario ir rudens semestre.

Kasmet darbo biržoje užregistruojama per 10 000 absolventų, kurių didžiausią koncentraciją sudaro turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos aukštąjį išsilavinimą. Numatoma, kad laikui bėgant šis skaičius turėtų mažėti, mat jaunuoliai vis dažniau renkasi studijas, užtikrinančias darbo vietą ir geras pajamas. Tai rodo ir augantis „žemiškųjų“ specialybių populiarumas.

Dažnai girdime nusiskundimus valdžia, per dideliais mokesčiais, prastu viešuoju transportu, tačiau nuo šiandien, šešias dienas dirbdami kartu, dvylika jaunuolių iš Lietuvos ir Lenkijos turės galimybę į šias problemas pažvelgti iš kitos pusės. Naudodamiesi kompiuteriniu žaidimu jie sukurs savo miestus ir taps jų valdytojais, ieškos sprendimų iššūkiams su kuriais susiduria šiuolaikiniai dviejų kaimyninių šalių didmiesčiai ir maži miesteliai.

Parodoje „Visions of the universe“ eksponuojama daugiau nei 100 dar ankstyvaisiais laikais „Hubble Space Telescope“ užfiksuotų dangaus vaizdų ir paskutiniųjų „Mars Curiousity rover“ darbų. Ištisos fotografijų serijos, sudarančios 13 metrų „Marso langą“, leis pasijusti lyg žiūrėtum į visatą pro didžiulį langą.

Į Vilnių studijuoti atvykę Aida ir Gytis nutarė įleisti šaknis sostinėje. Jauna pora sutartinai teigė, kad nors gimė ne Vilniuje, tačiau visada norėjo gyventi Lietuvos sostinėje. „Vilnius yra labai tvarkingas. Kažkodėl mano atrodo, kad ypač šiais metais miestas tikrai yra labai gyvas. Tikrai čia buvo daug gerų idėjų realizuota. Tos pačios anoniminės supynės, nors atrodytų smulkmena, bet sukuria gerą nuotaiką. Oranžiniai dviračiai taip pat itin atgaivino miestą“, - pasakojo Aida.

Kur Vilniuje gerai nusiteikusi draugų kompanija gali smagiausiai praleisti laiką? Viename iš Gedimino prospekte esančių skverų sutikta Miglė ir jos draugai turi savo atsakymą – VISUR. Mat, anot jų, svarbiausia, kad vienoje vietoje susiburtų bendraminčiai. Drąsiausia iš visos kompanijos pasirodžiusi būsima trečiakursė Miglė pasakojo, kad per dvejus metus Vilniuje ji suspėjo gerai susipažinti su sostine ir čia verdančiu intensyviu gyvenimo ritmu.

Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.

TNS Lietuvoje atlikto „Mobile Life“ tyrimas rodo, kad apie pusę 15–29 metų amžiaus mieste gyvenančių jaunuolių kone kiekvienais metais atnaujina savo IT prietaisus. Šią tendenciją patvirtina ir prekybos tinklo „Technorama“ komercijos direktorius Česlovas Steigvila, kuris teigia, jog artėjant rugsėjo pirmajai kompiuterinės įrangos ir planšečių pardavimai išaugo 3 kartus.

Ko reikia, kad jaunuoliai pamiltų gimtąjį miestą ir po studijų sugrįžtų į jį kupini naujų idėjų bei įgūdžių joms įgyvendinti? Alytaus kolegijos studentai, pasitelkę jaunimo organizacijas, pasiryžo didžiausią Pietų Lietuvos miestą paversti jaunimo traukos centru. Pasak pačių studentų, ne valdininkai, bet jauni žmonės turi kurti tokį miestą, kuriame norėtų gyventi.

Sezonui besiruošiantis Kauno „Žalgirio“ jaunimas sužaidė antrąsias kontrolines rungtynes. Antradienį žalgiriečiai 84:56 (18:14, 17:16, 22:12, 27:14) sutriuškino „Athletes in Action“ komandą, sudarytą iš JAV studentų krepšinio lygos (NCAA) žaidėjų. Vakar kauniečiai 84:79 įveikė Merserio universiteto komandą, o „Athletes in Action“ po pratęsimo 109:100 privertė pasiduoti Kauno „LSU-Baltai“ ekipą.

Trečdalis Britanijos mokyklų absolventų jau dabar žino, jog jie gyvens iš pašalpų. Ambicijų neturintys jaunuoliai teigia, jog jie gyvens taip pat, kaip ir jų tėvai. Tuo tarpu ekspertai sako, jog dažnai egzaminų rezultatai neatskleidžia moksleivio gabumų, dėl to pedagogams reikia keisti darbo metodus, rašo Huffington Post. Vienas iš penkių 16-25 m. apklaustų jaunuolių sako, jog jei galėtų, dirbtų gerai apmokamą darbą, tačiau prasti mokyklos baigimo rezultatai užkerta visus kelius.

Dažnai piktinamės, kad jaunuoliai vangiai dalyvauja valstybinėse šventėse. Į tokius priekaištus jie atšauna: „Šios šventės kasmet vienodos ir neįdomios.“ Jaunosios kartos neįkvepia oficialios kalbos, daug kartų girdėtos dainos ir graudenimai nykiose mokyklų ar kultūros centrų salėse. Jie nori valstybei svarbias datas minėti įvairiau, nuoširdžiau ir linksmiau. Vieni pirmųjų naujas valstybinių švenčių tradicijas ėmė kurti Kauno statybininkų rengimo centro mokiniai.

ISM Vadybos ir ekonomikos studentams atsiveria galimybės pagal mainų programą studijuoti JAV Indianos valstijoje įsikūrusio Purdue universiteto Krannert verslo mokykloje. Tai jau trečias JAV universitetas, su kuriuo ISM pasirašė studentų ir dėstytojų mainų sutartis – tokias sutartis universitetas turi su Šiaurės Kolorado universiteto Monfort verslo koledžu bei Ilinojaus universiteto Verslo administravimo koledžu.

Alinantis karštis, grėsmingos gamtos stichijos, spiečiai mašalų ir uodų buvo menkniekis, palyginti su tuo, ką patyrė liepos 17-ąją į ekspediciją „Misija Sibiras 13“ išsiruošę jaunuoliai. Su kokiais įspūdžiais ir išgyvenimais iš Sibiro grįžo vienas iš ekspedicijos dalyvių panevėžietis Karolis Kavoliūnas, domėjosi Lina DRANSEIKAITĖ.

Tarptautinės jaunimo dienos proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie Lietuvos jaunimą. 2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 630 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių. Šio amžiaus asmenys sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų. Per dešimtmetį jaunimo skaičius sumažėjo 145 tūkst., arba 18,7 procento. 14–29 metų amžiaus merginos sudarė 49 procentus, to paties amžiaus vaikinai – 51 procentą visų 14–29 metų amžiaus jaunuolių. Daugiausia (apie 91 tūkst.

  „Jaunystė – tai svajonės, tikėjimas, siekimas žygdarbių. Tai romantika ir lyrika. Tai dideli ateities planai, visų perspektyvų pradžia“, taip jaunystę apibrėžia turkų rašytojas Nazimas Hikmetas. Jau 14 metus rugpjūčio 12-ąją minima Tarptautinė jaunimo diena. Pirmą kartą ji buvo minima 1999-aisiais Jungtinių tautų organizacijos (JTO) sprendimu. Remiantis LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymu, jaunimu laikomi asmenys, esantys 14–29 metų amžiaus.

Ugnė LIAUDANSKYTĖ Jaunuoliai vasarą turi laiko savo pomėgiams. Šiauliečiai Karolis ir Rokas ekstremaliai sportuoja, tačiau neturi saugios vietos treniruotis. Viktorija svetur mokosi švedų kalbos, o Aurelija keliauja po Lietuvą ir sako atradusi gerą formulę, kaip pigiai per savaitę apkeliauti kelis miestus. Riedlentė – gyvenimo būdas Šiaulietis 21-erių Karolis Nausėda kasdien važinėja riedlente. Vaikinas yra išbandęs riedučių bei dviračių sportą, tačiau riedlentė patiko labiausiai.

Vis daugiau europiečių linkę gyventi su tėvais. Ekonominiai sunkumai, su kuriais niekaip nepajėgiama susidoroti Vakaruose, keičia socialinius įpročius: Jungtinėse Valstijose ir Europoje žymiai padaugėjo jaunų žmonių, grįžtančių pas tėvus po sparnu, rašo Kirilas Žurenkovas leidinyje „kommmersant.

Nors apie steroidų preparatų žalą kalbama daug, jie tebėra populiarūs tarp idealaus kūno trokštančių jaunuolių. Tinklalapyje americanlivewire.com pasirodė fotografijos, kuriuose užfiksuotas šio „stebuklo“ poveikis ir rezultatai anaiptol neatrodo labai gerai, priešingai – jie šiurpina. Apie tai, kaip steroidai gali subjauroti kūną, pasakoja ir dar viena jauno vyro fotografija, kurioje matyti, kaip atrodo raumenys ir kaip nenatūraliai atrodo viso kūno proporcijos.

Antradienį paskelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo kvietimai studijuoti - jų sulaukė 5 486 stojantieji. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti pranešė, kad antrajame bendrojo priėmimo etape studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 3004, valstybės nefinansuojamose – 2482 stojantieji (iš jų 174 įgijo teisę į studijų stipendijas). Iš viso šiame priėmimo etape prašymus buvo užpildę 12 739 stojantieji.

Iki naujų mokslo metų pradžios liko mažiau nei mėnuo. Vieni mokiniai nekantriai laukia, kada po vasaros atostogų susitiks su bendraklasiais ir mokytojais, kiti – apie mokyklą nenori net pagalvoti.

Parlamentarai sugalvojo naują būdą, kaip priversti Britanijoje vaikus auginančias motinas pradėti dirbti. Kancleris Džordžas Osbornas šiandien pristatys programą, pagal kurią dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams bus skiriama 1 200 svarų vaiko reikmėms, rašo Daily Mail. Programoje numatyta, jog šeimoms, kurių vienas dirbantysis uždirba mažiau nei 150 tūkst. svarų per metus, būtų suteikiama išmoka už vaiką. Dirbantys tėvai per metus galėtų prašyti iki 6 tūkst. svarų vaiko išlaidoms padengti.

Kelerius metus siekusi užsibrėžto tikslo, devyniolikmetė abiturientė Greta Laisonaitė gali didžiuotis galėdama save vadinti Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studente. Vis dėlto biržietė išsitaria: didžiausia jos gyvenimo svajonė ne tviskanti karjera, o tvirtais ryšiais susaistyta šeima. Derino mokslus Biržuose ir Vilniuje Vos prieš savaitę abiturientai sužinojo, ar išsipildė jų lūkesčiai studijuoti išsvajotas specialybes. Tarp jų – ir pašnekovė Greta Laisonaitė.

Lietuvoje jauni žmonės gali daugiau pasiekti nei jų bendraamžiai užsienyje, teigia Rytis Valūnas, vienas iš Pasaulio ekonomikos forumo tinklo jauniems žmonėms „Global Shapers“ narių. Esate vienas iš iniciatorių, kurių dėka birželio pradžioje Vilniuje pradėtas steigti regioninis „Global Shapers“ tinklo centras.

Lietuvos jaunimo pulo rinktinė iš Sarajeve ką tik pasibaigusio Europos jaunimo pulo čempionato parsiveža sidabro medalius. Tai yra aukščiausias ligšiolinis lietuvių pasiekimas pulo istorijoje ir pirmieji biliardo sporto šakos medaliai, teigiama pranešime spaudai. Komandinėse varžybose iki 17 metų mūsų šalies atstovai įveikė itin stiprias, anksčiau medalius iškovojusias kitų šalių komandas ir užėmė antrąją vietą.

Viena iš egzotiškojo Havajų salyno salų, Molokai, vietinių laikoma labiausiai havajietiška sala, bene geriausiai išsaugojo tradicinę aloha dvasią. Dėl to sala praminta „draugiškąja“. Aloha – tai ne tik mandagumo žodelis, o ištisa havajietiško gyvenimo filosofija, rašo kelioniumanija.lt. Kaip ir kitų Havajų salyno salų, taip ir penktosios pagal dydį Molokai salos kilmė yra vulkaninė.

Daugiau nei 25 metus Europoje gyvuojančia akademinių mainų programa „Erasmus“ jau pasinaudojo daugiau nei 3 milijonai studentų. Šia gražia proga iš kiekvienos dalyvaujančios šalies buvo išrinktas atstovas, galintis reprezentuoti programą ir savo šalį.