ingridos šimonytės

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jei Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, nuo liepos 1-osios elektros kainos išaugtų apie 50 proc., o dujų – du kartus. Jo vertinimu, reikėtų apsispręsti dėl kainų įšaldymo. Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos dėl to, iki kiek procentų BVP reikėtų didinti lėšas gynybai, yra išvestinis klausimas. Pasak jos, svarbiausia yra įvertinti savo gynybos pajėgumus ir veiksmus suderinti su partneriais. Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Sausį Seimo laukia sprendimas dėl privalomų skiepų įteisinimo medicinos ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojams. Parlamentarai net neabejoja, kad šis klausimas sukels daug ginčų Seimo posėdžių salėje, nes jų nuomonės išsiskiria – vieni visai nepritaria privalomiems skiepams, o kiti norėtų plėsti skiepytis privalančių profesijų sąrašą.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Seimas antradienį priėmė 2022 metų biudžetą. Kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas? Pensininkų pensijos Seimui nustačius naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis, pensijos kitąmet vidutiniškai augs apie 11 proc. ir vidutinė senatvės pensija didės nuo 414 iki 465 eurų.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Kaip net kelių krizių akivaizdoje tvarkosi Ingridos Šimonytės vyriausybė ir konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma? Būtent į šį klausimą atsakymų ieškoti kvies šio pirmadienio TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Daugumą I. Šimonytės ministrų žmonės linkę vertinti neigiamai, o savo ruožtu opozicija netgi reikalauja ministrų galvų. Tačiau patys konservatoriai džiaugiasi ir yra įsitikinę, kad dabartinė vyriausybė – geriausia istorijoje.

Seimo narys, valstietis Dainius Gaižauskas Seime dar kartą iškėlė neteisėtų migrantų klausimą, reikalaudamas premjerės Ingridos Šimonytės ne „mandravoti“, o atsakyti rimtai. Į tai premjerė jam atsakė su ironija, siūlydama, visai kaip tardyme, su savimi turėti lempą. D. Gaižauskas Vyriausybės valandos metu Seime ketvirtadienį dar kartą kėlė jau praėjusį savaitę I. Šimonytei užduotą klausimą dėl neteisėtų migrantų.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Per Baltarusijos pasienį toliau plūstant neteisėtiems migrantams Seimas neeilinės sesijos metu planuoja priimti pataisas, kurios sutrumpintų prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų. Nesutinkantys su Vyriausybės sprendimais valdant migrantų krizę ir reikalaujantys nebepriimti pabėgėlių organizuoja mitingus. Reikalaujama pabėgėlius uždaryti į Lukiškes.

Vyriausybė penktadienį per pasitarimą nusprendė pakeisti ankstesnę poziciją ir įsigyti 11 tūkst. papildomų „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai labiau „solidarumo sprendimas“, kurį Lietuva priima paraginta Europos Komisijos. Birželio 16 dieną Vyriausybė buvo nusprendusi papildomos „Moderna“ vakcinos nepirkti, įvertinusi, jog iki šiol užsakyti kiekiai revakcinacijai bus pakankami.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kodėl Vyriausybė pastaruoju metu paskyrė du ketvirtuosius viceministrus. Jis ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės klausia, ar tai reiškia, kad ministrai nesugeba dorotis su jiems tenkančiu darbu. „Matome paskutiniu metu, kad Vyriausybės aukščiausių pareigūnų politinio pasitikėjimo skaičius auga, atsiranda vis ketvirtieji viceministrai.

Augant įtampai valdančiojoje koalicijoje kyla svarstymų, ar ji išliks nesusiskaldžiusi. Anot politologų, abejojama, ar premjerė gali pasikliauti sąjungininkais formuodama politiką. Nerimą kelia ir tai, kad konservatorių partijoje nematyti Gabrieliaus Landsbergio.

Sekmadienį Vilniuje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas  Mateuszas Morawieckis paragino lenkų kilmės Lietuvos gyventojus skiepytis nuo COVID-19.  Jis pabrėžė, kad nuo to, kaip veiksmingai bus susidorota su šia liga, priklausys  ekonomikos ateitis, ūkio augimas. „Kalbėdamas čia, Vilniuje, noriu labai karštai pakviesti ir Lenkijos gyventojus, ir Lietuvoje gyvenančius lenkus, kuo greičiau pasiskiepyti, kai tik turėsite tokią galimybę.

Naujausia visuomenės apklausa negailestinga Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui – iš keturiolikos ministrų teigiamai vertinami vos trys. Nespindi ir pati premjerė – palankiai ir nepalankiai į ją žiūrinčiųjų yra maždaug vienodai. Populiariausiu šalies politiku išlieka į mūšį su konservatoriais stojęs prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam simpatijų taip pat šiek tiek sumažėjo.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ vedėjai Artūras Anužis ir Mindaugas Sėjūnas kels visiems rūpintį klausimą – kas geriau tvarkėsi su pandemija ir karantinu: valstiečių Vyriausybė, ar Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas? Galiausiai, ar pavyks šiai Vyriausybei susigrumti su trečiąja COVID-19 banga? Į šiuos klausimus atsakyti bandys žinomi veidai – televizijos laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas ir politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.

Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės vadinti „nauja“ nebedera. Dirba ji jau šimtą dienų. Pati premjerė šį laikotarpį vadina „sunkiausiu jos gyvenime“, o ekspertai jos ir ministrų darbą vertina dvejopai. Pliusą rašo už stabilizuotą pandemiją, tačiau pasigenda ir aiškių žinučių visuomenei apie vakcinas, ir vienybės pačioje Vyriausybėje, ir... dalies pačių ministrų. Apžvalgininkų nuomone, ne visi dar spėjo susivokti, kokiame poste sėdi. „Vertinu kaip šimtą nelengvo darbo dienų.

Įtarimų piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu sulaukęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas savo noru išbrauktas iš Vyriausybės Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narių. Apie tai BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Koks bus ankstesnės Vyriausybės sukurtas ir dabar peržiūrimas ūkio gaivinimui skirtas Ateities ekonomikos DNR planas, paaiškės kovo pradžioje, sako Vyriausybės vicekancleris.   „Kovo 10-ąją bus aiškūs santykiai, kokiais bus daromos investicijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Paulius Lukauskas.    Pasak jo, plane išliks geriausi projektai, įtraukti į ankstesnį 5,8 mlrd. eurų vertės vadinamąjį DNR planą.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Visos trys opozicinės Seimo partijos neketina palaikyti Ingridos Šimonytės skyrimo į ministres pirmininkes. Tai reiškia, kad I. Šimonytė iš viso neteks bent 56 Seimo narių balsų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vieningai apsisprendė nepalaikyti I. Šimonytės kandidatūros. Frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė antradienį Seimo posėdyje sakė, kad frakcija pasigedo kandidato į žemės ūkio ministrus bei preliminarių prioritetinių Vyriausybės darbų.

Kadangi Covid-19 pandemijos suvaldymą konservatoriai laiko vienu svarbiausių darbų šiuo metu, naujoji centro-dešinės koalicija kelia didelius lūkesčius būsimajam sveikatos apsaugos ministrui. Anot kandidatės į premjerus Ingridos Šimonytės, būsimasis ministras nebūtinai turi būti medikas, tačiau privalo būti puikios reputacijos ir turėti visuomenės pasitikėjimą.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo dvidešimtuke atsidūrė buvusi Kauno technologijos universiteto laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų.

Komentavimas viešojoje erdvėje – ne visada dėkingas dalykas. Po kelerių metų žiniasklaidos paviešintos citatos gali atrodyti juokingai ar net sukelti aršias diskusijas. Taip pat senos citatos gali kišti koją arba kaip tik pagelbėti siekiant prezidento posto. Portalas tv3.lt pateikia vienus spalvingiausių kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos pasisakymų viešojoje erdvėje ir jų „Facebook“ paskyrose.

Prezidento rinkimų finišo tiesiojoje konkurentų kova darosi vis karštesnė. Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje Gitanas Nausėda užfiksuotas kavinėje kartu su valstiečių lyderiais Ramūnu Karbauskiu ir Stasiu Jakeliūnu. Pats G. Nausėda tvirtina, kad nuotrauka yra daryta seniai – 2016 m. Kandidatas į prezidentus įtaria, kad šitaip ji bando sukompromituoti konservatoriai ar Ingridos Šimonytės štabas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jam atsistatydinus po pralaimėtų prezidento rinkimų politinės krizės šalyje nebus. „Nereikia sieti valstybės ateities su mano ateitimi, jokios krizės nebus, esame atsakingi visi išrinkti politikai ir padarysime viską, kad valstybė funkcionuotų ne tik formaliai, bet ir realiai, ir būtų sprendžiamos tokios problemos, kurios yra susikaupę“, – žurnalistams antradienį Seime sakė premjeras.

Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos patekimą į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą vadina „Grybauskaitės avatarų pergale“ ir prognozuoja savo skaitytojams, kad politika Rusijos atžvilgiu nesikeis. Dviejų dešiniųjų politikų pergalė pirmajame Lietuvos prezidento rinkimų ture „Vesti“ buvo pažymėta straipsniu, kurio pavadinimas konstatuoja politikos Rusijos atžvilgiu pokyčių nebuvimą.

Prezidentiniuose rinkimuose auga įtampa dėl rinkėjų parašų – liko mažiau nei savaitė, kai paaiškės, kas iš 13 pretendentų bus išmesti iš tolimesnės kovos. Vieni pretendentai jau surinko reikiamus 20 tūkst. parašų ir dabar nebent neoficialiai varžosi dėl kiekio su artimiausiais konkurentais. Kiti gi paknopstomis siekia susirinkti bent būtinus. O kai kurie, užsigeidę vadovauti visai šaliai, nesugeba surinkti parašų ir jau kapituliuoja.

Ekonomistas Gitanas Nausėda ketvirtadienį elektroniniu būdu surinko reikiamą parašų skaičių dalyvauti prezidento rinkimuose. Jis tapo antruoju pretendentu į prezidento postą po parlamentarės Ingridos Šimonytės, sulaukęs 20 tūkst. pasirašiusiųjų internete. Už I. Šimonytę elektroniniu būdu rinkėjo puslapyje jau pasirašė beveik 32 tūkst. asmenų, G. Nausėda ketvirtadienio vakarą buvo surinkęs 20 tūkst. ir dar porą dešimčių parašų.

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai. BNS pateikia po tris svarbiausias kiekvieno iš kandidatų pozicijas V. Ušackas  Svarbu susitarti, į kurias Lietuvos proveržio sritis mes norime investuoti tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšas. Būtina užtikrinti JAV karinių pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir stiprinti santykius su šia šalimi.

Vyriausybė svarstys siūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) be politikų sutikimo viešai skelbti prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų pajamų deklaracijas.

Valstybės ir savivaldos įstaigoms, itin daug nepanaudotų lėšų išleidžiančioms metų pabaigoje, ateityje gali tekti prašyti Finansų ministerijos leidimo perkelti išlaidas į metų galą. Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, taip siekiama išguiti praktiką, kai sutaupytas ar nepanaudotas lėšas biudžetinės įstaigos iki paskutinio cento išleidžia metų pabaigoje, kad pinigai negrįžtų į biudžetą.

 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) spręs, ar aplinkos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė įstatymų, kai jo sudaryta komisija skyrė paramą buvusiai ministro darbovietei. Tyrimą VTEK atliko po paties K. Navicko, taip pat konservatorių Radvilės Morkūnaitės–Mikulėnienės bei Ingridos Šimonytės kreipimųsi.

Naujienų agentūra BNS pateikia prognozuojamus svarbesnius 2018 metų Lietuvos politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykius. Trys reformos. Valdančiųjų laukia trys testai, kurie parodys pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Valdžiai stiprėja spaudimas imtis mokesčių pertvarkos ir gerinti mokesčių surinkimą, kad būtų galima papildyti biudžetą ir mažinti skurdą. Pavasarį tikimasi Vyriausybės pasiūlymų, kaip mažinti darbo santykių apmokestinimą bei pertvarkyti pensijų sistemą.

Parlamentarai balsuos, ar svarstyti pataisas, kurios leistų prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų deklaracijų duomenis skelbti viešai be jų sutikimo. Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės parengtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl tokio viešinimo antradienį planuojama pristatyti Seimo posėdyje. Duomenis, kuriuos reikėtų pateikti deklaracijoje, nustatytų Vyriausybė.

Seimas antradienį nevarstys grupės parlamentarų idėjos ištirti, kodėl per krizę – 2009-2012 metais – valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus. Seimas nebalsuos, ar vienam iš komitetų suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir analizuoti, kokia galėjo būti padaryta žala, valstybei skolinantis iš komercinių bankų už galbūt nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešai išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius.

Vartojimo kredito rinkoje problemų nemažėja, rodo pirmojo pusmečio duomenys. Anot Lietuvos banko valdybos narės Ingridos Šimonytės, daugėja negalinčių grąžinti paskolų gyventojų, todėl nesugriežtinus reguliavimo, problemų mastas tik didės. „Mes matome, kad pradelstų įsiskolinimų skaičius auga taip pat toliau nenumaldomai.

Skaitau buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės sarkastiškus pamąstymus, kaip Vyriausybė, pasiekusi susitarimą dėl dujų kainų sumažinimo, tuoj pradės didinti minimalią algą, mažiausią pensiją, kelti mažus atlyginimus bibliotekininkams... ir galvoju, kad ponia Šimonytė jau labai seniai nebuvo kaime, nedidelio rajono centre ir visiškai neįsivaizduoja, kaip gyvena žmonės, o jos vieniša kaimynė, ko gero, neskaičiuoja paskutinių centų likus kelioms dienoms iki pensijos.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusios Finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir buvusio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo, rengiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus bei teikiant juos Seimui. Dėl šių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. neteko 18 mln. litų.