inga kontrimavičiūtė

Dvi Panevėžio socialinės įstaigos, privalančios ištiesti ranką likimo nuskriaustiesiems, surėmė ginklus. Neįgaliųjų įmonė „Panevėžio Lironta“ kaltina Pataisos namus žlugdant jos verslą ir neįgalius žmones stumiant į gatvę. Įkalinimo įstaiga atsirevanšuoja įmonės atstovus išvadindama aferistais, reikalaujančiais ketvirčio milijono litų už nereikalingą prekę. „Panevėžio Lirontos“ ir Pataisos namų pusantrų metų besitęsiančio karo priežastis – senutėliai garažai miesto gale.

Šiukšlių vežėjams veržiantis diržus Panevėžio įvaizdį papildo mažais sąvartynais virstančios sugrėbtų lapų krūvos. Kelis milijonus litų „Panevėžio specialiam autotransportui“ prasiskolinusi Savivaldybė teisinasi neturinti už ką pasirūpinti švara. Gyventojai vežėjams mokėti kelių šimtų litų už lapų išvežimą irgi neskuba, kol Savivaldybė daugiabučių kiemų neįteisino kaip bendrijų nuosavybės. „Savivaldybė daugiabučių kiemų tvarkymo nebefinansuoja.

Panevėžiečiams gauti dokumentą, įrodantį, kas yra jų šeima, gali pasirodyti sunkiau nei ją sukurti. Kad socialinėms išmokoms reikalinga pažyma apie šeimos sudėtį – nepasiekiamas dokumentas, įsitikino valdiškų institucijų slenksčius numynusi Violeta Jucikienė. „Niekas negali nustatyti, kas yra mano šeima“, – apie kuriozišką situaciją pasakojo moteris. Pažymos V.Jucikienei prireikė, kai be darbo liko ir ji pati, ir jos vyras.

Visi mokytojai lygūs, bet yra lygesnių. Tokia išvada peršasi maždaug 700 litų mažesnius atlyginimus už spalį gavusiems Panevėžio specialiesiems pedagogams ir logopedams. Su specialiųjų poreikių vaikais dirbantys mokytojai piktinasi dėl daugiau nei 17 proc. apkarpyto darbo užmokesčio, nors jų kolegoms dalykų pedagogams atlyginimai sunkmečiu krito apie 8 proc.

Po susidūrimo su briedžiu žuvus dukteriai, panevėžietė odontologė Vida Vlada Barauskienė per teismą siekia, kad Aplinkos ministerija imtųsi reguliuoti šių gyvūnų skaičių. Tačiau moteris nereikalauja atlyginti moralinės žalos dėl studentės dukters netekties. „Nenoriu pinigų iš valstybės, tik saugumo ir tvarkos. Konstitucijoje pažymėta, kad žmogaus gyvybė svarbiau už bet kokią ūkinę veiklą. Aš nenoriu išnaikinti briedžių.

Panevėžio valdančioji dauguma neišdrįso atstatydinti kyšininkavimu įtariamo vicemero „tvarkiečio“ Kastyčio Vainausko. Penkiolikai parų suimtam ir pusei metų nuo pareigų nušalintam mero pavaduotojui Tarybos koalicija siūlo pačiam prisiimti asmeninę ir politinę atsakomybę. Valdančiosios daugumos nutarimą pasirašo keturios frakcijos. Savo parašą suraitė ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos frakcijai vadovaujantis kyšininkavimu įtariamas Visvaldas Matkevičius.

Tūkstančius litų švilpynėms metų pradžioje leidusi Panevėžio miesto Savivaldybė Kalėdas pasitinka tuščiomis kišenėmis. Miesto centras šiemet bus papuoštas išnuomotomis dekoracijomis, o eglės įžiebimo ceremoniją pagyvinti siūloma panevėžiečiams patiems pasigaminus žibintus. Kalėdoms iš miesto biudžeto šiemet numatyta atseikėti 25 tūkst. Lt, tai yra penkiskart mažiau nei pernai. „Buvom puolę į paniką, kaip išsisukti su tokia suma“, – prisipažino Savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas.

Ilgametis Panevėžio vicemeras Kastytis Vainauskas už grotų pasilieka dar bent 15 parų. Tokią kardomąją priemonę mero pavaduotojui skyrė Panevėžio apylinkės teismas. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras Rimantas Vagrys prašė K.Vainauską suimti gerokai ilgesniam laikui – bent dviem mėnesiams. Iki vėlaus vakaro posėdžiavęs teismas šiandien paskelbs, kuriam laikui vicemeras bus nušalintas nuo pareigų. Prokuroras siūlo K.Vainauską be darbo palikti bent pusei metų.

Panevėžio skverus ir parkus pakeis tūkstančių vietų automobilių stovėjimo aikštelės. Mašinos okupuos dalį Nevėžio pakrantės, Jaunimo parką ir netgi istorinį Sausio 13-osios skverą. Tokią grėsmę miestui įžvelgia daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių specialiajam planui nepritarusi Apskrities viršininko administracija. Savivaldybės valdininkai tikina žaliųjų plotų neketinantys naikinti.

Panevėžio kultūros citadelė – Bendruomenių rūmai – dar bent mėnesį neturės vadovo. Konkurso įstaigos direktoriaus vietai užimti komisijai neįtiko nei buvusio Panevėžio kolegijos vadovo, nei verslininko, nei meno darbuotojos ar net pačios Savivaldybės specialisto kandidatūros. Vertintojų komisijai vadovavusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Karčinsko teigimu, nė vienas iš penkių pretendentų nepasižymėjo tokiam darbui reikalingais įgūdžiais.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniam direktoriui, miesto Tarybos nariui Visvaldui Matkevičiui gresia teisiamųjų suolas. Aukštas pareigas einančiam politikui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo stambiu mastu, neteisingų duomenų apie turtą ir pajamas pateikimo ir dokumentų suklastojimo. Prieš teismą gali stoti ir politiko antroji žmona Jovita Guobužienė-Matkevičienė. Ji įtariama klastojusi dokumentus.

Savivaldybės teiginiai, kad mieste katastrofiškai trūksta socialinių būstų, panevėžiečiams skamba absurdiškai. Savitiškio g. 23-iojo namo gyventojai skaičiuoja jau antrus metus, kai dviejų kambarių su patogumais Savivaldybės žinioje esantis butas stovi tuščias. Prieš tiek laiko iš socialinio būsto išsikraustė jame gyvenusi daugiavaikė romų šeima. Laiptinės gyventojai neabejoja, kad į nerakintą butą kažkas vis dėlto ateina pernakvoti – naktimis girdėti varstomos durys.

Iki Vėlinių likus vos kelioms dienoms prekyba žvakėmis ir gėlėmis merdi. Kapinių patvoriuose išsirikiavę pardavėjai guodžiasi per dieną geriausiu atveju parduodantys prekių vos už kelias dešimtis litų. Pernai per spalį gaudavę apie 300 Lt pelno, šiemet pardavėjai dar viliasi, kad nuo didelių nuostolių išgelbės paskutinis mėnesio savaitgalis.

Būreliui į Angliją užsidirbti atvykusių panevėžiečių tik laimingas atsitiktinumas padėjo pasprukti nuo juos įdarbinti žadėjusių engėjų tautiečių. Kelias dienas be pinigų, maisto, be miego Peterboro mieste praleidę jaunuoliai įsitikino: svetur labiausiai reikia saugotis lietuvių, ypač – į gaujas susibūrusių panevėžiečių. „Lietuviai randa daug spragų Anglijos įstatymuose, galimybių, kaip apgauti žmones.

Net politikams, deklaruojantiems tarnystę tautai, gerumas darosi svetimas. Neseniai nepasirodę Raudonojo Kryžiaus labdaringuose pietuose, politikai neparodė didelio susirūpinimo ir diabetikais. Į Panevėžio miesto Savivaldybę prieš Tarybos posėdį su aukų dėžute užsukę sergančiųjų diabetu bendrijos „Viltis“ atstovai išėjo ne ką tepraturtėję.

Dėl Dembavoje iki vėlyvo rudens šalusių gyventojų rajono vadovai nesirengia prisiimti nei politinės, nei asmeninės atsakomybės. Savivaldybės galvos tvirtina nematančios tragedijos, kad dėl užsitęsusios katilinės rekonstrukcijos esą tik keliomis dienomis pavėluotas įjungti šildymas. Dalis daugiabučių gyventojų tik užvakar sugrįžę po darbo rado šylančius radiatorius. Dembaviškiai pasakoja daugiau nei porą savaičių gyvenę ekstremaliomis sąlygomis – šaltuose ir drėgmės smelkiamuose butuose.

Pietų Italijoje gyvenantys sutuoktiniai ketverius metus laukė, kol gavo žinią, kad Lietuvoje yra vaikas, kuris gali tapti jų sūnumi. Salvatorė ir Virdžinija šiemet antroji pora iš Italijos, kuri iš A.Bandzos vaikų globos namų namo parsiveš vaiką. Pavasarį jų tautiečiai įsivaikino du šių namų auklėtinius – brolį ir seserį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jau kelerius metus pastebi didelį italų domėjimąsi tėvų globos netekusiais lietuvaičiais.

Keturis mėnesius trukusios triukšmingos panevėžiečių kautynės dėl pigesnio vandens baigėsi pralaimėjimu. Tarybos posėdžiuose piketavę, užėmę politikų darbo vietas, grasinę nuversti merą ir valdančiuosius namų bendrijų pirmininkai ir pensininkai, „Aukštaitijos vandenis“ dėl prabangaus gyvenimo vanojusi opozicija neiškovojo mažesnių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tarifų.

Panevėžio savivaldybės skola „Cido“ arenos valdytojams netrukus peržengs šešiaženklę sumą, tačiau prošvaisčių, kad mokestis už miesto įvaizdį kitąmet mažės, kol kas nėra. Pasiklydo tarp skaičių Bendrovė „Panevėžio arena“ pripažįsta nematanti galimybių pigiau išlaikyti vienintelį Lietuvoje unikalų dviračių treką ir abejoja, kad tokiai avantiūrai pasiryžtų jų konkurentai. Savivaldybei arenos išlaikymas per šiuos metus atsieis 3,9 mln. Lt. Iš jų 2,6 mln.

Panevėžio savivaldybės pečius slegiančios skolos – ne priežastis atsisakyti kartais ir labai solidžių priedų. Kai kuriems administracijos darbuotojams prie pagrindinio atlyginimo šiemet išmokėti net 95 proc. priedai, į dirbančiųjų Tarybos sekretoriate pinigines nugulė ir 100 proc. dydžio priemokos. Suabejojo teisėtumu Kodėl ir už ką Panevėžio valdininkai pamaloninami papildomu užmokesčiu, liko neaišku net auditą atlikusiems Savivaldybės kontrolieriams.

Panevėžio pataisos namuose siaučiant taupymo vajui, tvyranti įtampa pasiekė kulminaciją. Pragyvenimo šaltinio netenkantys darbuotojai įstaigos direktorių Edvardą Norvaišą kaltina lėšų švaistymu. Įstaigos vadovas skaičiuoja mobiliuoju telefonu atsiunčiamas grasinamas trumpąsias žinutes. Tarp vadovo ir darbuotojų kilusio karo įrankiu tapo jau porą metų įstaigos nuomojamas 2007-ųjų laidos „VW Passat“ automobilis.

Lietuvos futbolo favoritė „Ekrano“ komanda viliasi, kad jau artimiausiu metu greta Panevėžio „Cido“ arenos bus įrengtas naujas ir modernus futbolo stadionas, kuris talpins net 7–10 tūkstančių žiūrovų. Pasak „Ekrano“ klubo prezidento Aušrio Labino, panevėžiečių atžvilgiu nesąžininga, jei viena geriausių Baltijos šalių futbolo komanda per tarptautines varžybas rungtyniaus ne savo mieste vien todėl, kad Panevėžys neturi modernaus stadiono.

Nelankantys mokyklų vaikai Lietuvoje vis dar skaičiuojami šimtais. Pedagogai ir vaikų teisių gynėjai pažymi, kad sunkmečiu kelią į mokyklą užkerta netgi tėvų gaunamos socialinės pašalpos. Vaikams trukdančius mokytis tėvus specialistai pasiryžę bausti tūkstantinėmis baudomis, tačiau pedagogai abejoja, ar tokia vargetų auklėjimo priemonė veiksminga. Panevėžyje kol kas žinomi trys mokyklų nelankantys vaikai.

Už borto atsidūrę Panevėžio aklieji šaukiasi Generalinės prokuratūros pagalbos. Neįgalieji įtaria, kad ne vieną dešimtmetį jiems pragyvenimo šaltiniu buvusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonė „Regovitus“ galėjo būti dirbtinai sužlugdyta. Aklieji piktinasi, kad informacija apie sąjungos ir Panevėžio bei Utenos regionų aklųjų centro finansinius reikalus jiems nepasiekiama, o jo vadovas Aloyzas Vilimas nesileidžia į kalbas su viešumo reikalaujančiaisiais.

Muzikos mokykla skambina pavojaus varpais: jaunųjų talentų ugdymas pakibo ant plauko. Švietimo įstaigai diržus jau užveržė iš skolų neišbrendanti Savivaldybė, dabar pedagogai nuogąstauja, kad menų mokyklas numarinti baigs rengiama neformaliojo ugdymo koncepcija. Dėl Muzikos mokyklos neaiškios perspektyvos susirūpinę mokinių tėvai pradėjo rinkti parašus po peticija šalies prezidentei, švietimo ministrui, Seimo nariams, Panevėžio vadovams ir miesto Tarybai.

Nors visur duona su pluta, bet kiekvienoj gryčioj skonis skirtingas. Sena tiesa dar kartą įsitikino savaitgalį į Pavašuokių kaimą, miško vidury stūksančią seserų Veronikos ir Bronislavos Zimnickaičių sodybą suvažiavusios apylinkės šeimininkės. Į atokų viensėdį senas ir jaunas skubėjo pagerbti kepamos duonos, įkvėpti retai kur bepasklindančio jos kvapo ir pajusti burnoje tirpte ištirpstančios naminės duonos skonį.

Prie gausių maisto paketų įpratusiems skurstantiesiems teks vėl pratintis prie kruopų. Europos Sąjunga nebepajėgia augančios varguolių armijos pasotinti mėsos konservais ar gausiai pamaloninti cukrumi. Per rugsėjį maisto paketai išdalyti 418 tūkst. ties skurdo riba atsidūrusiems Lietuvos gyventojams, tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Vien per pastaruosius porą mėnesių Maisto banko labdaros prašančiųjų padaugėjo apie 60 tūkst.

Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos pedagogai išrado originalų būdą, kaip sušilti. Per pamokas šąlančius vaikus mokytojai šildo klasėse degindami žvakes. Pasak įstaigos direktoriaus Gintauto Liubarto, žvakių prireikė, nes atšalus orams kaimo katilinę rekonstruojantys meistrai nespėjo baigti remonto. Direktoriaus teigimu, klasėse yra vos 12–13 laipsnių šilumos. Uždegus žvakes termometro stulpelis pakyla bent pora laipsnių. „Nematau jokio kriminalo.

Ūkininkų pasiryžimas nesitaikstyti su mažomis pieno supirkimo kainomis suvienijo perdirbimo įmonių darbuotojus ir jų darbdavius. Kaltina avantiūra Keli šimtai šalies pieno kombinatų darbuotojų šiandien prie Žemės ūkio ministerijos prašys neleisti susikooperavusiems pieno gamintojams statyti penktą šalyje stambią pieno perdirbimo įmonę.

Menininkai skambina pavojaus varpais: su didmiesčiais besilyginančiame Panevėžyje naikinama aukštoji kultūra. Būdų, kaip daugiau sutaupyti, ieškanti Savivaldybė apsisprendė sujungti Fotografijos ir Dailės galerijas, o naują darinį pakrikštyti skambiu Panevėžio meno centro vardu. Jei paskutinį žodį turinti tarti miesto Taryba pritars tokiam siūlymui, Fotografijos ir Dailės galerijos jau nuo kitų metų išnyktų iš miesto kultūros įstaigų žemėlapio.

Vėlyva Panevėžio švietimo įstaigų renovacija lopšelius-darželius verčia dirbti ekstremaliomis sąlygomis: per sienas pliaupia vanduo, vaikai žaidžia ir mokosi perpildytose grupėse, tik dabar pradėjus keisti langus patalpas košia vėjai. Pradėjus lyti „Purienos“ darbuotojai skuba grupėse rikiuoti kibirus ir dubenis. Vanduo bėga ne tik per drabužinių, bet ir grupių, kur žaidžia vaikai, sienas. Maža to, lietingą rytą prieš aštuntą atžalas į darželį atvedę tėvai priversti klaidžioti patamsyje.

Panevėžys nebeturi kur priglausti valkataujančių vaikų. Prie prekybos centrų, turgaviečių naktimis surenkamus mažuosius elgetas policija priversta vežtis į komisariatus, nes Laikinieji vaikų globos namai perpildyti tėvams nereikalingų nepilnamečių. Įstaigos darbuotojai pasakoja tokio vaikų antplūdžio neregėję bent penketą metų. Dvidešimt vietų turinčiuose Laikinuosiuose globos namuose dabar glaudžiasi 21 vaikas, iš jų 15 – ikimokyklinio amžiaus.

Dėl pigesnio vandens kovojantys panevėžiečiai miesto politikams paruošė šaltą dušą. Į Tarybos posėdį susirinkę politikai apstulbo: jų vardines vietas užėmė protestuojantys pensininkai. Savo vietas išsaugoti pavyko tik saujelei anksčiau į posėdį atėjusių valdančiosios daugumos atstovų. „Kas balsavo už vandens branginimą, sėdi, o mes – stovim“, – pensininkams pabandė priminti kėdės netekęs konservatorius Dainius Ožalas.

Privatūs vežėjai Panevėžyje skaičiuoja paskutinius darbo mėnesius ir nebemato vilties išgelbėti valdininkų naikinamą verslą. Savivaldybė užsimojusi nuo Naujųjų metų vietoj septyniolikos privačių maršrutinių taksi vežėjų palikti tik šešis. Įmonių vadovams jau išsiuntinėti pranešimai apie spalį prasidėsiantį konkursų Savivaldybės nustatytiems maršrutams aptarnauti maratoną.

Milijoninėms Panevėžio investicijoms į „Cido“ areną gresia likti prašvilptoms vėjais. Specialiai 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui statytoje arenoje gali būti neleista rengti varžybų, jei Panevėžys nesugebės pasirūpinti viešbučiais. „Ypatingą dėmesį skirsime tam, kad žaidėjams būtų sudarytos geriausios sąlygos.

Panevėžyje daugiausia bedarbų, ligonių, o vienam gyventojui, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, tenka mažiausiai miesto biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų. „Veido“ žurnalo sudaromo savivaldybių reitingo sąraše praėjusiais metais besipuikavusi pirmajame dešimtuke neoficiali Aukštaitijos sostinė šiemet drastiškai nusirito į galą. Iš 60-ies šalies savivaldybių Panevėžiui beliko tenkintis 57-a vieta. Blogiau nei panevėžiečiai gyvena tik Kalvarijos, Pagėgių bei Šalčininkų žmonės.

Nedarbo smaugiamame Panevėžyje artėjantis šildymo sezonas grasina socialiniu sprogimu. Tūkstančiai panevėžiečių dar negrąžino skolų už praėjusių metų šilumą, o jau po mėnesio pradės plaukti naujos sąskaitos. Šilumos, vandens, elektros ir dujų tiekėjai kas mėnesį teismams perduoda apie 400 skolininkų. Tačiau pabrangus geriamajam vandeniui, o nuo kitų metų brangstant ir elektrai, vilties išsimokėti netekusių skolininkų armija turėtų dar išaugti.

Viešuoju transportu besinaudojančių panevėžiečių laukia dar vienas kainų šuolis. Autobusų parkas artimiausiu metu teiks prašymą Tarybai miesto maršrutinių autobusų bilietus pabranginti 20 centų. Spaudos kioske perkamas vienkartinis autobuso bilietas panevėžiečiams kainuotų 1,70 Lt, įsigyjant iš vairuotojo tektų pakloti 2 Lt. Įmonė kol kas nesiryžta prašyti branginti tik mėnesinio bilieto.

Kovotojų už pigesnį vandenį abejingumu apkaltintas Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas suskubo sušaukti susitikimą su parašų rinkėjais. Kone valandą postringavęs apie jau ne kartą išsakytą neišvengiamą būtinybę nuo rugsėjo 1-osios branginti geriamąjį vandenį, miesto meras sužibėjo ypatingomis žiniomis apie panevėžiečių mokamus mokesčius. Mokesčių neskaičiuoja „Aš labai bijau, kad ateis x valanda, kai abonentinį mokestį mokėsime ir už karštą vandenį“, – pareiškė miesto vadovas.

Mokesčių neskaičiuoja Kovotojų už pigesnį vandenį abejingumu apkaltintas miesto meras Povilas Vadopolas suskubo sušaukti susitikimą su parašų rinkėjais. Kone valandą postringavęs apie jau ne kartą išsakytą neišvengiamą būtinybę nuo rugsėjo 1-osios branginti geriamąjį vandenį, miesto meras sužibėjo ypatingomis žiniomis apie panevėžiečių mokamus mokesčius. „Aš labai bijau, kad ateis x valanda, kai abonentinį mokestį mokėsime ir už karštą vandenį“, – pareiškė miesto vadovas.

Ar Panevėžys automobilių aikšteles paaukos dėl mirusiųjų ramybės? Makabrišką galvosūkį, kas svarbiau – kapinės ar automobilių stovėjimo vietos, miesto politikai spręs jau šią savaitę. Šilaičių kapinėse dar šiais metais numatyta įrengti vietas maždaug dviem šimtams naujų kapaviečių. Tam miesto biudžete buvo numatyta 200 tūkst. litų. Tačiau po Savivaldybės paskelbto konkurso kapvietėms įrengti paaiškėjo, kad laidojimo vietoms tokios sumos neužteks.

Artėjanti mokslo metų pradžia mokykloms žada prasidėsiantį diržų veržimosi laikotarpį. Mokinio krepšelio lėšos sumažintos 35 Lt, apkarpius mėnesinę bazinę algą pedagogams darbo užmokestis kris 4,7 proc., o iš mokinio krepšelio neišgyvenančių mažų kaimo mokyklų šviesuoliams piniginės gali paplonėti ir 8 proc. Privilegijuotųjų klasė Kiek mokytojų atlyginamas mažės, švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio nuomone, priklausys nuo pačių savivaldybių.

Sumažėjusios pajamos ir Panevėžyje sparčiai augantis nedarbo lygis komisus kelia iš užmaršties. Prieš gerą dešimtmetį buvusios populiarios nenaujų prekių parduotuvės vėl atveria duris ir sulaukia nemažai lankytojų. Vieni komisuose ieško pigesnių prekių, kitus į juos atgena galimybė pardavus daiktą prisidurti nors litą kitą. Steigti komisus suskubę verslininkai tvirtina iš tokios veiklos didelio pelno nesitikintys susikrauti, tačiau užsidirbtų pinigų užtenka ne tik duonai, bet ir sviestui.

Vėluojant nedarbo išmokoms Darbo biržos klientai skaičiuoja augančias skolas, o praradusieji viltį sulaukti valstybės paramos pildo nelegalių darbininkų gretas. Nuo seno panevėžiečiams gerai žinomoje vadinamojoje nelegalioje darbo biržoje Ukmergės gatvės gale kas rytą susirenka mažiausiai dešimt laikino uždarbio ieškančiųjų – be cento kišenėje ir prislėgti vargu ar kada pasibaigsiančių skolų. „Gerai, jei per savaitę dvi dienas gauni darbo, o būna, kad ir nė vienos.

Pramonės įmonių lopšiu turintis tapti Ramygalos plynas laukas investuotojų antplūdžio nesulaukia. Rajono Savivaldybės surengtą vieno iš trijų 2 ha sklypo nuomos aukcioną laimėjo vienintelis jo dalyvis – Lietuvoje įsteigta austrų kapitalo bendrovė „ASP-BEDD“. Įmonė Ramygaloje užsiims lapuočių medienos perdirbimu laboratorinių gyvūnų kraikui gaminti. Perdirbs medieną Su pirmaisiais investuotojais nuomos sutartį 99 metams Savivaldybė planuoja pasirašyti jau kitą savaitę.

Kaimynai latviai keikia savo valdžią įmurkdžius į krizės liūną ir neslepia simpatijų Lietuvos vadovams. Įvairiuose Latvijos miestuose sutikti gyventojai vardijo tas pačias juos slegiančias problemas: sumažintos pensijos, kritęs darbo užmokestis, augantis nedarbas, perpus sumažintas minimalus gyvenimo lygis, nuo kurio skaičiuojamos pašalpos ir lengvatos.

Būdų, kaip nugalėti rinkodaros mūšyje, ieškantys verslo rykliai konkurentus imasi doroti jų pačių ginklais. Kurį laiką mokiusi vartotojus gyventi praktiškai „Norfa“ metė iššūkį kitiems šalies prekybos tinklams – savo reklamoje panaudojo jų simbolines spalvas. Atsakymas sufleruotas Pastaruoju metu į žiniasklaidą itin aktyviai įsiveržusioje reklamoje „Norfa“ skelbia atsisakanti 20 proc. savo antkainio.

Tik iš socialinių pašalpų besiverčianti vargingiausioji visuomenės dalis gali likti be duonos kąsnio. Šalies savivaldybės skambina pavojaus varpais: daugiau nei dvigubai padaugėjus socialinės paramos gavėjų, nebeliko lėšų pašalpoms mokėti. Pritrūko pinigų Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau birželį savivaldybėms trūko 90 mln. litų. Beveik visas socialinei paramai numatytas lėšas išnaudojo ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Su kunigu dėl vietos degalinėje susigrūmęs tris kartus teistas panevėžietis Sigitas Ivanovas po pusmetį trukusio teismų maratono triumfuoja. Vietos prie kuro kolonėlės buvusiam kaliniui neužleidęs, taranavęs jo automobilį ir iš degalinės sprukęs Panevėžio vyskupijos generalvikaras Tomas Skrudupis už chuliganizmą ir pabėgimą iš įvykio vietos teismo ne tik nubaustas 3000 litų bauda, bet ir trejiems metams neteks vairuotojo pažymėjimo.