indrė makaraitytė

Aktyvus šeimos gynimo maršo, prie Seimo vykusių riaušių bei kitų protesto akcijų dalyvis, aršus valdžios kritikas Antanas Kandrotas-Celofanas sulaukė dar vienos baudžiamosios bylos. Jam oficialiai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą viešai grasinus susidoroti su „YouTube“ kūrėju Pauliu Mikolaičiu, žinomu Paul de Miko pseudonimu.  Tiesa, Celofanas grasino ne tik Paul de Miko, bet ir jo merginai Gabrielei.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Beveik šimtas metų atgal. Rusijos imperijos nustekentas kraštas ir vokiečių okupacija. Ir toje gūdumoje - 20 vyrų, kurie lipdė Nepriklausomos valstybės stuburą. Kaip tai galėjo atrodyti realybėje? Kas šiuos dvidešimt Lietuvos šviesuolių priešino ir kas galiausiai suvienijo, kad Deklaracija gimė? O gal Vasario 16 -oji - tik stebuklas, kuris ir be šių vyrų būtų įvykęs, nes taip klostėsi to meto tarptautiniai įvykiai? Nenuilstantis istorikas Alfredas Bumblauskas - TV3 studijoje.

Kai vienas po kito įvyksta protu nesuvokiami nusikaltimai prieš negalinčius apsiginti vaikus, moteris ir senukus, nereikia daug išmanyti, kad suprastum – ne viskas gerai su žmonių psichika. Britai savo negerumą išmatavo. Ten kas ketvirtas serga psichine liga. O kiek pas mus? Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos premjeras nuspręstų visuomenės psichinei sveikatai vieną milijardą eurų? Mergaičių – globos namų auklėtinių – prostitucijos nebuvo gana. Akivaizdu, kad keturių moterų lavonų neužteko.

Juokingai graudžiai skamba valdininkų rypavimai, esą pati nužudytų vaikų motina visais būdais neigė, kad ją muša jos vyras. Bet kas iš to, jei ji būtų pasisakiusi? Kas ją būtų apgynęs nuo kerštaujančio vyro ir nuo artimųjų replikų, kad pati kalta. Juk gerų moterų vyrai nei muša, nei palieka. Ar tas pavargėlis Aurelijus, sumetęs vaikus į šulinį, būtų jų nemetęs, jei būtų žinojęs, kad jį už tai pakars? Tokia mirties bausmė dar kai kur taikoma. Galima ir humaniškiau.

Ir konservatoriai, ir šioji valdžia nespjauna į didžiųjų advokatų kontorų paslaugas, kurios yra kvalifikuotos, tačiau kainuoja milijonus. Advokatai ginasi, kad jei valdžia neprašytų, jiems visai tų valdiškų projektų nereikia. Bet tai yra didžiulė netiesa. Valdiški užsakymai yra didžiųjų advokatų kontorų verslo dalis. Valdžios sąmokslais ir slaptais elito susitarimais, dėl kurių griūva bankai ir skursta žmonės, dažnai žmones gąsdina įvairaus plauko populistai.

Po Paryžiaus įvykių politikai turėtų atvirkščiai elgtis – kviesti pas save pabėgėlius, o ne nuo jų užsidaryti. Bet lietuviai, ir ne tik jie, žinoma, eina visai priešingu keliu – žmones pabėgėliais gąsdina.  Net ir po Paryžiaus įvykių, ir po to, kai naujoji Lenkijos valdžia, nuo kurios savo retorika neatsiliko ir mūsiškiai tvarkiečiai su darbiečiais pradėjo brangintis dėl to tūkstančio kelių šimtų pabėgėlių iš masinio jų srauto.

Nors Prezidento rinkimai dar labai toli, tačiau tiek vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, tiek premjeras Algirdas Butkevičius jau pradėjo dėlioti veiksmų planą kaip užimti Dalios Grybauskaitės vietą. Tačiau apie viską nuo pradžių. Loretai Graužinienei, Seimo Pirmininkei, kad ir kaip ten apie ją kas šnekėtų, vis dėlto racionaliai moteriškei, jau kuris laikas nesiseka su partneriais politikoje.

 Jūra vieną po kitą plauna į krantą paskendusių vaikų lavonėlius, migrantai tūkstančiais plūsta į Europą, Vokietija, Šiaurės šalys juos priima dešimtis tūkstančių, o lietuviai dar ir šią savaitę galvas krapšo, kur padėti viso labo 325 pabėgėlius. Nors lietuvaičiai ne nuo karo bėgo ir tebebėga skalsesnės duonos ieškoti, pabėgėliams iš Azijos - visai nesvetingi. O kiek galėtų migrantų priimti ir kokiom sąlygom, ne Vilnius, ne centras o regionai, pavyzdžiui, Klaipėda.

Jau šį sekmadienį, rugsėjo 2-ąją, TV3 eteryje – aktualiausių naujienų išsiilgusių žiūrovų laukiama – pirmoji jubiliejinio, dvidešimtojo, televizijos sezono laida „Savaitės komentarai“. Tradiciniu laiku – 19.00 val. kiekvieną sekmadienį svarbiausius savaitės įvykius nuo šiol apžvelgs į TV3 eterį sugrįžusi žurnalistė Indrė Makaraitytė. Indrė praėjusį sezoną skyrė naujagimės dukrelės auginimui. „Pokalbiai su politikais – mano vandenys.

Nuo šiandien, birželio 27 dienos, TV3 Žinias – 18.45 val. ir 21.40 val. – ves TV3 laidos „Savaitės komentarai“ vedėja žurnalistė Indrė Makaraitytė. Ji TV3 Žiniose šią savaitę pavaduos atostogaujančią kolegę Renatą Šakalytę, kuri šiuo metu motociklu keliauja po Skandinavijos fiordus. „Smagu, jog TV3 Žinių tarnybos komanda yra tokia galinga, kad ir atostogų metu TV3 žiūrovams gali pateikti geriausias žinias. Tikimės, kad jos šią vasarą bus iš tiesų geros.

Nuo birželio 26 dienos 19.00 val. žurnalistės Indrės Makaraitytės „Savaitės komentarus“ sekmadieniais keis Marijaus Mikutavičiaus vedama EuroBasket 2011 apžvalga „Oranžinė manija“. „Oranžinė manija“ – tai pusės valandos trukmės laida, skirta artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje.

Penktadienį Biržuose prasideda visą savaitgalį šurmuliuosianti miesto šventė, skirta Magdeburgo teisių suteikimo Biržų miestui 420-osioms metinėms ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Joje antrą kartą bus įteikta Antano Macijausko premija. A. Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo kasmetę premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė.

Tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad tai reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia. Atrodo, tokį abrakadabrišką stilių pasirinko Prezidento rinkimų kampanijos favoritė Dalia Grybauskaitė. Specialistė, savo srities profesionalė, iki šiol nedalyvavusi politikoje arba tiesiog viltis ir vertybė, - choru skelbia jos palaikymo komanda.

Į Nacionalinio diktanto finalą Vilniuje šeštadienį atvyko trys iš 11 patekusių užsienio lietuvių. Iš viso Lietuvos televizijos studijoje rengiamame diktanto finale 11 val. varžėsi 74 dalyviai. Kaip BNS sakė viena organizatorių Indrė Makaraitytė, du dalyviai atvažiavo iš Didžiosios Britanijos, vienas - iš Airijos. Nors į diktanto finalą pateko per 80 dalyvių, dalis užsienio lietuvių į Lietuvą atvykti negalėjo.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

 Šiemet Nacionalinį diktantą rašė dar gausesnis būrys lietuvių, nei praėjusiais metais. JAV gyvenantys lietuviai šeštadienį skaitytą diktantą rašė naktį.

Šią savaitę pirmoji Lietuvos Vyriausybė mini 90 metų jubiliejų. Po rinkimų formuojamam naujam Ministrų kabinetui vadovauti besiruošiantis Andrius Kubilius sako didelių sentimentų minimai datai neturįs, nes esą daugiau reikia galvoti „apie šiandieną“ ir „sunkų“ dabartinės valdžios palikimą.

Tautos prisikėlimo partijos vadovas Arūnas Valinskas, pastaruoju minimas kaip realiausias kandidatas užimti naujo Seimo pirmininko postą, šiandien nenori prisiminti, kas, kam ir kiek mokėjo už Vilniaus prekybos grupei priklausančios bendrovės „NDX Energija“ apie „Leo LT“ užsakytą laidą „Kam tarnaus „liūtukas“, kurią pats ir A.Valinskas vedė.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vakar pasirašė du dekretus, kuriais sudarė Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją ir paskyrė tris Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narius. Tai atlikti Lietuvos vadovą įpareigojo nuo šių metų rugsėjo 1 dieną įsigaliojusio Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos.

Savaitraščio „Atgimimas“, kurį šiuo metu leidžią Viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, redakcijos vadovybėje vėl permainos. Į vyr. redaktorės pareigas grįžta motinystės atostogas anksčiau baigianti Indrė Makaraitytė, kurią Saulius Stoma buvo pakeitęs kovo mėnesį. Saulius Stoma portalui „Balsas.lt“ patvirtino, kad artimiausias numeris jau pasirodys vėl vadovaujant I. Makaraitytei. S. Stoma sakė, jog iš anksto buvę sutarta, kad jis vadovausiąs tik laikinai.

Visuomeninė organizacija Piliečių Santalka kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis buria stebėtojų grupę, kuri stebės ir analizuos „Leo LT“ veiksmus.Pasak Santalkos atstovų, veiksmai bus stebimi kiekviename naujosios branduolinės jėgainės statybos etape – perkant betoną, reaktorius, sudarant sandorius ir t.t. Stebėsenoje dalyvaus ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Apie tai buvo pranešta šiandien spaudos konferencijoje.

Drauge su mokytojų streikų banga nuvilnijęs kalėdinis šurmulys ir aukščiausių šalies vadovų, bažnyčios hierarchų, žinomų politikų ir įtakingų valdininkų viešas kreipimasis į Lietuvos gyventojus, tradicinėmis sveikinimo kalbomis bei naujametiniais palinkėjimais bandant retušuoti esamą padėtį ir sumažinti įkaitusią iki žarijų raudonumo socialinę įtampą, visų pirma, nuskamba nenuoširdžiai, neįtikinamai ir iš esmės nieko nekeičia.

Prezidentūra pranešė, kad kartu su ja kalėdines eglaites įžiebė ir Lietuvos atstovybės užsienyje. Įspūdinga ir gražu. Bet tuojau pat kyla klausimas, kodėl taip padarė tik Lietuvos įstaigos už valstybės ribų?Ar ne įspūdingiau būtų buvę, jeigu tuo pačiu laiku ir suderinus veiksmus Prezidento mygtuko paspaudimu kalėdinės eglaitės būtų sužibusios ir valdžios įstaigose Lietuvoje? Seimo, premjero, ministerijų, miesto, apskričių bei savivaldybių įstaigų aplinkose jų pareigūnams bei vietinei visuomenei ...

Antrą kartą šalyje rengiamas konkursas "Padovanok Lietuvai viziją" sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo - organizatoriai sulaukė daugiau kaip 260 darbų. "Praėjusiais metais buvo 170 vizijų, šiais metais - beveik šimtu daugiau. Tai ir pasiekimas šioks toks. Sulaukėme daug nuoširdžių darbų, kur matyti, jog žmonės iš tikrųjų galvoja apie Lietuvą ir palaiko šitą iniciatyvą", - BNS sakė konkursą surengusio savaitraščio "Atgimimas" vyriausioji redaktorė Indrė Makaraitytė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius trečiadienį laišku kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų, reikšdamas susirūpinimą dėl „šiandieninės valstybės reikalų būklės“ ir siūlydamas kaip išeitį pirmalaikius Seimo rinkimus. Tuo tarpu Seimo liberalų frakcijos narys Kęstutis Glaveckas mano, kad nauji Seimo rinkimai sunkiai įmanomi - dabartiniai Seimo nariai jiems nesiryš - ir siūlo „vaivorykštinę“ koaliciją.

Neseniai į atsargą išėjęs Lietuvos generolas Jonas Kronkaitis žvelgia į savo sostinę Vilnių ir džiaugiasi: kažkada pilkas sovietinis miestas tapo Naujosios Europos dalimi, teigiama JAV dienraščio „The New York Times“ sekmadienio numeryje paskelbtame straipsnyje „Stiprėjanti Rusija pažadino Baltijos šalių baimes“. Tačiau jį vis dėlto slegia nerimas: į Baltijos šalis sparčiai grįžta Rusijos galybė, tik šį kartą jos ginklai – ne tankai, o nafta ir pinigai.

Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvos Seime – net 33 milijonieriai. Taip rašoma politikų paskelbtose 2006 m. deklaracijose. Kai kurių Seimo narių turtas vertinamas dešimtimis milijonų.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Lietuvos kultūrinę žiniasklaidą žlugdančius valdžios sprendimus ir raginame skubiai juos keisti. Iš aukščiausių Lietuvos valstybės tribūnų deklaruojama, kad kultūra yra tautos išlikimo ir harmoningos raidos garantas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.2007 07 24 (10.10 val. ir 19.10 val.)Jau šį rudenį prognozuojama tikra rinkimų į Seimą karštinės pradžia. Politikai dėlioja įvairias kombinacijas, kaip ir su kuo geriausiai bendradarbiauti, kad partija užsitikrintų kuo daugiau vietų Seime. Tiesa, rinkimai vyks tik kitais metais. Tačiau žurnalistai ir analitikai jau dabar akylai stebi situaciją ir teikia atsargias prognozes bei vertinimus apie tuos, kurie turi daugiau ar mažiau šansų.

Sekmadienio naktį Vilniaus senamiestyje nugriuvo namo siena, nukentėjusiųjų nėra. Kaip praneša DELFI, nugriuvo Subačiaus g. 6-ojo namo maždaug 2x4 kv. metrų siena. Namas yra avarinės būklės, apleistas, jame niekas negyveno. Sienos nuolaužos užgriuvo šaligatvį ir dalį kelio.Policijai apie nugriuvusio namo sieną apie 3 val. pranešė gretimų namų gyventojai, atsibudę nuo didelio triukšmo. Aplinkiniams namams grėsmė nekilo. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija, teritorija aptverta.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais vykdo taikdarišką misiją Afganistane, kurios tikslas – kurti saugią ir demokratinę valstybę.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Lietuva kartu su tarptautiniais partneriais vykdo taikdarišką misiją Afganistane, kurios tikslas – kurti saugią ir demokratinę valstybę.

Nelengvas nacionalinio diktanto tekstas konkurso dalyviams pasirodė įveikiamas. Vietoje prognozuoto pusšimčio, į kitą konkurso etapą iš maždaug 3 tūkstančių dalyvių pateko beveik 80.Vertinimo komisijai ištaisius darbus, į finalinį nacionalinio diktanto konkurso turą nuspręsta pakviesti 77 geriausiai pasirodžiusius dalyvius. Šeši jų - užsienyje gyvenantys lietuviai.Tarp geriausiai diktanto tekstą parašiusiųjų yra ir Seimo narė Laima Mogenienė. Ji BNS sakė konkurse sudalyvavusi paskatinta dukters.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Žmonės mažai domisi partijų programomis ir nuostatomis. Politikai taip pat nesivargina pristatinėti savo rinkiminių platformų, veikiau ieško kitų kelių laimėti rinkėjų simpatijoms. Piliečių santalka inicijuoja visuomeninį projektą „Rinkis rimtai“. Žinomi žurnalistai ir apžvalgininkai važinės po visą Lietuvą ir kvies piliečius rimtoms diskusijoms su kandidatais į vietos tarybas.

Nacionalinio diktanto konkurse šiemet dalyvavo apie 3 tūkst. lietuvių, apie 300 jų diktantą rašė užsienyje.Kaip BNS sakė konkursą rengiančio politikos savaitraščio "Atgimimas" vyriausioji redaktorė Indrė Makaraitytė, aktyviausiai diktantą rašė vilniečiai. Dėl raštingiausio lietuvių titulo varžėsi apie 500 sostinės gyventojų.

Šį ketvirtadienį, liepos 8 dieną, Atviros Lietuvos fondas ir Valdo Adamkaus fondas pristato visuomenei bendrai įkurtą Pilietinės visuomenės institutą. Instituto paskirtis - stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanija artėja prie finišo. Tačiau nei didesnių aistrų, nei rimtesnių intrigų nematyti. Politologai pasigenda naujų idėjų, kartais net kandidatų politinio išprusimo; televizijos žiūrovai - dramatinės debatų ir vaizdo klipų įtampos. Iki šiol nesulaukėme nei rimtos idėjų kovos, nei patrauklaus šou.