ilona staškutė

Sumažėjus oro linijų keleivių srautams, skrydžių bendrovės žadamą Vyriausybės paramą kai kuriems tiesioginiams skrydžiams vertina kaip pagalį į atsigaunančios rinkos ratus ir mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą, nes vežėjai bei oro uostai patys randa būdų, kaip atsitiesti. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) daugėja skrydžių, o pagal rodiklius tarp Baltijos šalių oro uostų jis jau nebėra paskutinis ir toliau ieško priemonių, kaip išbristi iš metus trunkančios krizės.

Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kitose Europos šalyse dirbantiems lietuviams pasiekti gimtinę per artėjančias žiemos šventes bus taip pat sunku, kaip ir pernai - Vyriausybė per metus neišsprendė oro vežėjų problemos. Beveik dešimt mėnesių prabėgo nuo tų dienų, kai Lietuvos kapitalo reguliariųjų skrydžių įmonė "flyLAL-Lithuanian Airlines" šių metų pradžioje nutraukė reguliariuosius skrydžius, o Latvijos "AirBaltic" panaikino daugelį tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto.

Valdžia, gelbėdama krovinių vežėjus, užrideno naštą ant kitų vairuotojų pečių. Sumažinus dyzelinių degalų akcizą, jų kainos krito. Benzino kainos liko aukštybėse ir benzininių automobilių vairuotojai priversti pirkti itin brangius degalus - jiems taikomas akcizas viršija ES reikalavimus.

Neblaivių vairuotojų keliuose nemažėja - kiekvieną savaitę dėl jų kaltės įvyksta tragiškų avarijų. Taurelės mėgėjų negąsdina net didelės baudos, nors jų išvengti tampa vis sunkiau. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius pareigūnai išaiškino 9772 neblaivius vairuotojus.

Vakarų Europos gyventojai, ypač jaunimas, jau seniai pamėgo keliones į užsienį traukiniais, bet tokias išvykas norintys išbandyti lietuviai atsiduria aklavietėje. Reikia daug ryžto ir kantrybės, kad net iš netolimos valstybės pasiektum Vilnių traukiniu. LŽ anksčiau publikavo Vokietijoje gyvenančio lietuvio Leono Stepanausko patirtį keliaujant traukiniu iš Berlyno į Vilnių.

Gegužės 7 dieną Radviliškyje Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija surengė forumą „Lietuvos geležinkelių reforma ir veiklos perspektyvos“. Daugiau nei 4000 Lietuvos geležinkelių darbuotojų profsąjungos narių vienijančios federacijos atstovai forume aptarė aktualias geležinkelio sistemos ir jos darbuotojų problemas.

Gegužės 9 dieną įvyks antrasis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas, kuriame šalies automobilių sporto meistrai varžysis dėl tradicinio prizo - Vilniaus miesto mero taurės. Šeštadienį vyksiantį ralį rengia seniausia šalies automobilių sporto entuziastų visuomeninė organizacija - Lietuvos automobilių klubas, įkurtas 1926 metais. Šios lenktynės, žyminčios automobilių ralio vasaros sezono pradžią, turi senas ir gražias tradicijas.

Nuo penktadienio iš Vilniaus geležinkelio stoties į Vilniaus oro uostą ir atgal pradeda kursuoti moderni automotrisa, kuri maršrutą įveiks vos per 8 minutes. Vakar įvyko oficialus maršruto tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir oro uosto atidarymas. Geležinkelio stotyje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje susirinkusius svečius sveikino susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas.

Specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad Lietuvos laukia ekonomikos sulėtėjimas, tačiau prie komforto įpratę žmonės neskuba taupyti - lengvųjų automobilių nuomos paslaugas siūlančioms bendrovėms klientų netrūksta. Išsiruošus į kelionę dažnai biudžetas būna ir taip suveržtas, o automobilio nuoma lengvai ištirpdo didžiąją jo dalį.

Sutemoms apgaubus miestą, į gatves išrieda galingus sportinius automobilius vairuojantis jaunimas, kuris dideliu greičiu ir garsiai burzgiančiais motorais drumsčia gyventojų miegą. Tačiau mėgstantiems adrenaliną naktinės miesto gatvės yra vienintelė vieta išbandyti save, rašo „Lietuvos žinios“. Tarp greičio mėgėjų ir kelių patrulių nuolatos vyksta tylus, nematomas karas ir nors abi šalys norėtų rasti kompromisą, kol kas jo paieškos primena katės ir pelės žaidimą.

Automobiliams vis labiau panašėjant, vairuotojai rado būdą nepradingti minioje. Didelę reikšmę ženklų kombinacijai teikiantys žmonės yra pasiryžę už išskirtinius automobilio registracijos numerius pakloti net penkiaženklę sumą. Valstybinės įmonės „Regitra“ Transporto registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Raudonis LŽ tvirtino, kad įmonė per savaitę sulaukia mažiausiai vieno prašymo išduoti vardinius numerio ženklus.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Nesvarbu, ar pažeidžia eismo taisykles, ar ne, vairuotojai yra įpratę bijoti policijos pareigūnų. Bet tik tol, kol juos mato. LŽ praleido pusdienį kartu su patruliais stebėdamos vairuotojus pro nežymėto automobilio langus. Vyriausiasis patrulis Stanislovas Radevičius ir vyresnysis patrulis Virginijus Ustila į gatves su nauja tamsiai žalios spalvos "Audi A6" išrieda ne kasdien, tačiau dažnai. Tai vienas iš trijų policijos naudojamų skiriamosiomis spalvomis nepažymėtų "Audi A6" automobilių.

Kylant būtiniausių prekių kainoms esame priversti atidžiau skaičiuoti išlaidas brangesniems pirkiniams. Finansinė krizė neaplenkia ir naudotų automobilių rinkos. Nors esama požymių, kad ši verslo sritis išvengs visiškos griūties, bendra statistika ir prognozės nedžiugina. Šiemet nenaujų automobilių prekiautojai patyrė dvigubą smūgį.

Iš Vilniaus automagistrale važiuojantys į Kauną vairuotojai, šalia Elektrėnų važiuoja pro geležinkelio viaduką. Šiuo ruožu keleiviniai traukiniai nevažiuoja, bet nuolatinis krovinių judėjimas ir laikas buvo pradėję silpninti viaduką. Baisu net pagalvoti, kas atsitiktų, jei vieną dieną viadukas neatlaikytų.