i. šimonytės

Sekmadienį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu pasaulio nuotaikos yra kitokios nei ankstesnių karų metu. Jei anksčiau Ukrainai siųsdavome maldas ir mintis, dabar remiame ją ginkluote. Apie tai G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo spaudos konferencijoje.

Policija ruošiasi Vasario 16-osios minėjimui. Gauta informacijos, kad šventės metu gali kilti neramumų, tad policija didina savo pajėgas. Prie įvažiavimo į Vilnių veiks patikros punktai, policijos pareigūnai tikrins kai kurių atvykstančių į šventę krepšius ir stebės, kad nebūtų naudojamos jokios triukšmą keliančios priemonės. Tikėtina, kad Vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų.

Tikėtina, kad vasario 16-osios minėjimo metu gali kilti tam tikrų neramumų. Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad savo nuomonę demokratinėje valstybėje reikšti gali kiekvienas gyventojas, tačiau bandymas šaukti ir neleisti kalbėti iš tikrųjų tik rodo žmonių nepagarbą sau. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: elgiantis priešingai būtų kita Vyriausybe nepatenkinta grupė Yra ženklų, kad vasario 16 d. minėjime kils neramumų.

Užsiminus, kad pasiekėme pandemijos piką, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad artimiausiomis dienomis pandemijos statistika dar nedžiugins. Tikėtina, kad pamatysime išaugusius mirčių nuo COVID-19 skaičius. Nepaisant to, pasak I. Šimonytės, apribojimų turėtų mažėti. Apie tai ministrė pirmininkė antradienį kalbėjo LRT radijo eteryje. Šimonytė: „Apribojimų turėtų mažėti, jei nenutiks ko nors nenumatyto“ Ministras Arūnas Dulkys užsiminė, kad dabartinė pandemijos banga jau perkopė piką.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime sulaukė opozicijos kritikos dėl savo vadovaujamo ministrų kabineto etikos standartų. Vis dėlto premjerė teigia, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Kaip net kelių krizių akivaizdoje tvarkosi Ingridos Šimonytės vyriausybė ir konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma? Būtent į šį klausimą atsakymų ieškoti kvies šio pirmadienio TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Daugumą I. Šimonytės ministrų žmonės linkę vertinti neigiamai, o savo ruožtu opozicija netgi reikalauja ministrų galvų. Tačiau patys konservatoriai džiaugiasi ir yra įsitikinę, kad dabartinė vyriausybė – geriausia istorijoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seimo posėdyje turėjo atsiprašyti už Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės žodžius dėl Galimybių paso senjorams.  Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ketvirtadienį I. Šimonytės paprašė įvertinti ministerijos darbuotojos atsakymą į klausimą, kaip Galimybių pasą turėtų gauti vyresnio amžiaus gyventojai, kurie nesinaudoja informacinėmis technologijomis.

Vis rečiau viešojoje erdvėje girdimi pasisakymai vidaus politikos klausimais iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio. Pasak politologų, jis visiškai susikoncentravęs į užsienio reikalų ministro postą, lyderystę partijoje palikdamas nuošalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos ir Lenkijos  vieningumas ir solidarumas ypač svarbus siekiant užtikrinti regiono saugumą, Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu. Tai šalies vadovas pabrėžė dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime, per kurį jie aptarė politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, pranešė Prezidentūra.

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.

Dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra puikūs, o pamatinis jų akmuo – Gegužės 3-iosios Konstitucija, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Vilniuje sekmadienį priėmusi Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį) Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos svarbą visai Europai.

Vakcinavimo nuo COVID-19 situaciją Elektrėnuose aptarusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė negaili pagyrimų tam, kaip savivaldybė tvarkosi su skiepais. Vienintelis trūkumas, anot premjerės, kad Elektrėnai jų gauna per mažai. „Manyčiau, kad Elektrėnų problema – bet, tai, matyt, ir mūsų kaip valstybės problema, – kad vakcinų kiekis yra vis dar per mažas. Nes čia yra ta savivaldybė, kuri suskiepija viską, ką gauna.

Abiturientai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 3-iosios, trečiadienį sutarė Vyriausybė. Taip pat numatyta leisti dvigubai didesnes abiturientų grupes atvykti į kontaktines konsultacijas – vietoje dabar nustatytų 5 asmenų kartu su pedagogais konsultuotis galėtų 10 abiturientų, nustatyti reikalavimai ir brandos egzaminams.

Balandžio 8 d., ketvirtadienį, šešėlinė Vyriausybė svarstė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir nutarimu teikia pastabas I. Šimonytės ministrų kabinetui. „Valdantieji turėtų mažiau rūpintis kosmosu bei visą dėmesį skirti Lietuvos žmonėms.

kKetvirtadienį, šešėlinė Vyriausybė renkasi į posėdį, kuriame svarstys pareiškimą dėl Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimo Europos Vadovų Taryboje bei nagrinės Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir teiks pastabas I. Šimonytės ministrų kabinetui.

Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje. Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo.

Tam, kad Baltarusijoje įvyktų demokratiniai rinkimai, būtinas nuolatinis spaudimas Aliaksandro Lukašenkos režimui, sako demokratinė Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Kad Baltarusijoje įvyktų rinkimai, reikia nuolatinio spaudimo režimui šalies viduje ir išorėje, politinė, ekonominė A. Lukašenkos izoliacija, kad režimas pamatytų, jog mes nepasiduodame, nesustojame ir visas pasaulis yra su mumis.

Žodžiai savanorystė ir savanoris šiandien įgauna pačią stipriausią ir reikšmingiausią pilietinę galią, kurios anksčiau nebuvome tinkamai įvertinę ir suvokę. Visą pasaulį krečianti pandemija nesitraukia jau daugiau negu metus, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šis kalėdinis laikotarpis itin sudėtingas, tačiau tik būdami kartu, vieningi ir atsakingi, galėsime įveikti šią krizę.

Vyriausybės kanclere premjerė Ingrida Šimonytė paskyrė savo štabo prezidento rinkimuose atstovę Giedrę Balčytytę. Ji į pareigas paskirta nuo pirmadienio, I. Šimonytės įsakymu. G. Balčytytė prieš dešimtmetį buvo tuomet Finansų ministerijai vadovavusios I. Šimonytės patarėja, anksčiau vadovavo ir šios ministerijos viešiesiems ryšiams, taip pat jau yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje, Europos informacijos skyriaus vedėja.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Seimo rinkimus laimėję konservatoriai antradienį sukritikavo Energetikos ministerijos sutartą trišalę Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką, kurią tikimasi patvirtinti artimiausiu metu. Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad metodika leis Baltijos šalims boikotuoti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Jis antradienį išsakė lūkestį, kad metodika bus patvirtinta šią savaitę.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) galutinio kandidatų Seimo rinkimuose sąrašo dvidešimtuke atsidūrė buvusi Kauno technologijos universiteto laikinoji rektorė Jurgita Šiugždinienė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė, Seimo narė Aistė Gedvilienė. TS-LKD taryba šeštadienį patvirtino galutinį sąrašą po galutinių sąrašo lyderių Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio korekcijų.

Ingrida Šimonytė negailėjo kritikos Sauliaus Skvernelio Vyriausybės veiklos ataskaitai. Politikė teigė, kad valdžia neturi nė krislo savikritikos ir „apsikarstė savo nusipieštais medaliais“. Jos nuomone, valdantieji nebuvo tinkamai pasirengę Lietuvą užklupusiai krizei. Antradienį Seime rengiama speciali parlamentarų diskusija, skirta aptarti praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Vyras prieš moterį. Prezidento rinkimų antrajame ture kovos ne tik idėjos ar politinės pažiūros, bet ir paaiškės, ar į svarbiausią valstybės postą grįš vyras, ar bus pratęsta moters prezidentės linija. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dalies rinkėjų galvose vis dar vyrauja požiūris, kad vadovavimas šaliai – vyriškas darbas.

Penkiolika metų regionų balsas lemdavo, kas taps naujuoju Lietuvos prezidentu. Tačiau šią tradiciją sulaužė vienais įnirtingiausių rinkimų per visą šalies istoriją laikomos šių metų lenktynės dėl šalies vadovo posto. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų, ir nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,93 proc. rinkėjų.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Konservatorių iškelta kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė rinkimų dieną pripažįsta jaučianti jaudulį, tačiau sako, kad patirtis ją yra užgrūdinusi. „Būčiau labai keistas žmogus, jeigu nejausčiau, nes tai yra ne kasdienė diena mano gyvenime. Jaudulį jaučiu, bet esu daug ko mačiusi ir nemanau, kad gali būti tokios situacijos, su kuriomis negalėčiau susidoroti“, – žurnalistams Vilniuje sakė I. Šimonytė, balsavusi Antakalnyje.

Reitinguose lyderiaujantys kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda dažnai įvardijami kaip labai panašūs politikai, kurių požiūriai dažnai sutampa ir vidaus, ir politikos klausimais. Tačiau tv3.lt kalbinti politologai pastebi, kad šie kandidatai turi daug daugiau skirtumų nei lytis ar mėgstami literatūros personažai.

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją, nedidele persvara aplenkusi iki šiol apklausose pirmavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  „Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda, už jo rikiuojasi parlamentarė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama gyventojų apklausa. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už G. Nausėdą vasarį balsuotų 27,3 proc. žmonių. Sausį ekonomistą palaikė 23,3 proc. respondentų. „Čia yra jo augimas.

Konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė antradienį per dieną surinko reikalingą parašų kiekį dalyvavimui rinkimuose. „Valstiečių“ keliamas premjeras Saulius Skvernelis internete kol kas sulaukė mažiausiai paramos. Antradienį išdalinus parašų rinkimo lapus ir leidus žmonėms pasirašyti internetu, I. Šimonytė tos pačios dienos vakarą jau buvo surinkusi reikalingus 20 tūkst. parašų. „Nepaprastai vertinu visų pasirašiusių piliečių paramą ir palaikymą – jie įkvepia ir įpareigoja.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ekonomistas Gitanas Nausėda atsisakė varžytis dėl konservatorių nominacijos prezidento rinkimuose, įvertinęs riziką pralaimėti Seimo narei Ingridai Šimonytei.

Diplomatas Vygaudas Ušackas sako, kad sieks konservatorių paramos kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Dėl Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nominacijos jis varžysis su Seimo nare Ingrida Šimonyte. „Aš dalyvausiu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų organizuojamuose pirminiuose rinkimuose“, – žurnalistams sakė V. Ušackas. Tai jis paskelbė po I. Šimonytės žinios, jog ji taip pat dalyvaus konservatorių vidinėje atrankoje.

Seimo narė Ingrida Šimonytė pirmadienį paskelbė, kad dalyvaus konservatorių pirminiuose rinkimuose, renkant kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose. „Patvirtinau savo ketinimą dalyvauti pirminiuose partijos rinkimuose“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė. 43 metų Ingrida Šimonytė 2009 – 2012 metais ėjo finansų ministrės pareigas, yra dirbusi Lietuvos banko valdyboje, šiuo metu Seime vadovauja Audito komitetui.

Nemažai ministerijose dirbančių politinio pasitikėjimo tarnautojų ir valdininkų pastaraisiais mėnesiais galėjo džiaugtis didesniais atlyginimais, šeštadienį rašo „Lietuvos žinios“. Algos augo ir Prezidentūroje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybėje. Tačiau algos kilo netolygiai: dalies aukščiausio rango darbuotojų vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo keliais šimtais eurų, o kai kurių paprastų – vos pora eurų.

„Galvojant apie tai, kodėl valstybės skola tapo problema, ypač pastaruoju metu, verta pasižiūrėti į visas ES valstybes. Galios valstybės yra tos, kurios kaupė perteklines pajamas. Pavyzdžiui, Estija, kurią krizė palietė taip pat, kaip mus, neturi jokios valstybės skolos“, – pirmadienį pasakojo Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Lietuva, nors ir turėjo perteklinių pajamų, ūkis “kaito", viskas buvo išleidžiama.