herkus mantas

Vakar, rugsėjo 14 d, kino teatre „Pasaka“ buvo pristatytas suskaitmenintas ir restauruotas 1972 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas vaidybinis režisieriaus Marijono Giedrio filmas „Herkus Mantas“. Tai jau penktasis Lietuvos kino centro užsakymu naujai prikeltas vaidybinis filmas iš Lietuvos kino aukso fondo. Filmas „Herkus Mantas“ yra skirtas prūsų tautai atminti, kuri buvo kalba bei kultūra gimininga lietuviams. Šią tautą išnaikino kryžiuočių ordinas.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad rekonstruojant Kalvarijų turgavietę pradėta tvarkyti ir netoliese esanti Herkaus Manto gatvė. Kol vyks gatvės rekonstrukcijos darbai, nuo balandžio 1 iki liepos 1 d. šia gatve bus draudžiamas transporto eismas. Iki vidurvasario ši gatvė bus visiškai atnaujinta – pakeitus dangą ir sutvarkius visą infrastruktūrą, žymiai pagerės eismas H. Manto gatve.

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius.   Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius.

Vasario 27 d. po ligos Anapilin iškeliavo kino ir teatro aktorė, režisierė Danutė Juronytė. Menininkė gimė 1933 metais Kaune. Per karą su šeima gyveno Vilniuje, po to persikėlė į Panevėžį. 1949 metais įstojo į Panevėžio teatro dramos studiją, vadovaujamą režisieriaus J. Miltinio. Nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954 metų – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė.

Eidamas 75-uosius metus 2013 balandžio 11 d. mirė aktorius Juozapas Vilius Petrauskas, praneša Vilniaus Mažasis teatras. Juozapas Vilius Petrauskas gimė 1938 m. sausio 20 d. Vidžiūnų kaime (Utenos raj.). 1968 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, nuo 1970 m. dirbo Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre, nuo 1990 iki 1998 m. – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius. J. V. Petrauskas pasižymėjo kaip savitas charakterinių ir epizodinių vaidmenų atlikėjas.

Vidurvasarį Žeimių dvaras žymės atkeldamas vartus ir išskleisdamas ekraną. Liepos 26–29 d. trečius metus iš eilės čia vyks „Meno avilio“ ir „ŽemAt“ organizuojama kino stovykla. Šių metų renginyje, kurio tema „Kinas ir istorija“, viešės žymus lenkų dokumentinio kino kūrėjas Maciejus Drygas.

Šį vakarą į šv. Kotrynos bažnyčią rinkosi šalies kino elitas ir festivalio „Kino pavasaris“ filmų kūrėjai, aktoriai bei kino industrijos svečiai. Iškilmingos ceremonijos metu buvo paskelbtas metų geriausias kino operatorius, kuriam įteikta „Ąžuolo“ statulėlė. Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) už geriausią metų darbą „Ąžuolu“ apdovanojo kino operatorių Mantą Kvedaravičių.

Mirus žymiam kino režisieriui Marijonui Giedriui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė reiškia gilią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visiems Lietuvos kino gerbėjams. „Lietuvą ištiko skaudi netektis – mus paliko žymus kino režisierius, „Amerikoniškosios tragedijos“, „Nesėtų rugių žydėjimo“ ir legendinio istorinio filmo „Herkus Mantas“ kūrėjas Marijonas Giedrys.

Eidamas 79‒uosius metus po ilgos ir sunkios ligos gegužės 24 dieną mirė vienas žymiausių lietuvių kino režisierių Marijonas Giedrys, pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga. „Sunku glaustai charakterizuoti Marijono Giedrio reikšmę lietuviškam kino menui. Gal užtektų paminėti vien legenda tapusį filmą „Herkus Mantas“, stebinantį ir žavintį jau trečią žiūrovų kartą. Per trisdešimt su viršum darbo metų M. Giedrys nufilmavo 14 vaidybinių ir 8 dokumentinius filmus.

Kino mėgėjai šią savaitę turės galimybę patekti į džiazuojantį kino seansą. Kovo 5 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, kino centre „Skalvija“, bus rodoma Raimundo Banionio drama „Džiazas“. Šis filmas rodomas Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ išvakarėse neatsitiktinai. 1992 metais sukurtame filme „Džiazas“ vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Alantė Kavaitė.

Kino mėgėjus šiemet jau ketvirtus metus iš eilės džiugins Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Šias metais festivalis – ilgesnis. Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai „Skalvijos“ kino centre Vilniuje bus rodomi kovo 6–15 d. „Kiekvienais metais festivalio programa gausėja, jis sulaukia vis didesnio kino žiūrovų dėmesio. Šiemet „Šeršėliafam“ žiūrovus pasitiks prancūziška dvasia“, – sako viena iš festivalio organizatorių Greta Akcijonaitė.

Aktorius Gediminas Girdvainis norėdamas galėtų švarko atlapą dabintis Vytauto Didžiojo ordinu - Karininko kryžiumi, tačiau ordino blizgesys aktoriaus nejaudina... Jis galėtų valandas vardyti savo vaidmenis spektakliuose ir kino filmuose, tačiau, pasak paties Gedimino, nė vienu vaidmeniu jis nesididžiuoja... Tad kas lieka, klausiame neseniai šešiasdešimt penkerių metų jubiliejų atšventusį aktorių? Jis atsako - žiūrėjimas pirmyn.

Lyriškajam komikui Gediminui Girdvainiui sukako 65-eri. Šia proga užvakar Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VMT) parodė britų dramaturgo Briano Clarko spektaklį „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“ Jame jubiliatas yra sukūręs daktaro Emersono vaidmenį. G.Girdvainis atsisakė švęsti ar kaip kitaip minėti savąjį jubiliejų. Pasak jo, anokia čia šventė. Tačiau LŽ mano, kad sutelkus šitiek gyvenimo metų jokia nuodėmė viešai išsakyti susikaupusias mintis, žvilgtelėti į praeitį ir praskleisti ateitį.

Pasaulinė ekonominė krizė liečia visus, tačiau taps ypač negailestinga ir taip  nelepinamai valstybės dėmesio kultūros sferai. Todėl nenuostabu, kad naujausios Šarūno Barto juostos „Lisabona 02“ premjeros, matyt, dar teks palaukti. Eikite „peklon“ - Kaip sekasi jūsų naujausiam filmui „Lisabona 02“? - Filmavimai vyko per pusę pasaulio. Rusija: Smolenskas, Maskva. Prancūzija: Paryžius, sala vakarų pakrantėje. Ir Lietuvoje, kur ir liko nebaigti darbai. Todėl filmui dabar sunki stadija.

Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti ir Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirto istorinio vaidybinio filmo „Žalgiris - geležies diena“ prodiuseriai vakar prašė uostamiesčio Savivaldybės finansinės paramos šiam valstybinės reikšmės projektui. Filmui apie Žalgirio mūšį iš Klaipėdos miesto biudžeto prašoma 350 tūkst. litų per dvejus metus. Meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo, kad paramos klausimas kino filmui, kuris turėtų išvysti didžiuosius ekranus 2010 m. liepos 15 d., bus svarstomas.

Gulėdamas ligos patale Algimantas Masiulis apgailestavo, kad šį mėnesį negalės vykti į Taliną filmuotis. Aktorius drąsino save, jog menininkas ir iš sudėtingų aplinkybių semiasi peno kūrybiniams apmąstymams, o sunki liga gali būti naudinga aktorinė patirtis. Su vėžiu kovojusio 77 metų aktoriaus gyvybė užgeso vakar, 9 valandą ryto. Pasak teatrologės Irenos Aleksaitės, liūdna, kad vienas po kito mus palieka lietuvių scenos mohikanai.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Kaune mirė teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis. A. Masiulis gimė 1931-aisiais Surdegyje, Anykščių rajone. 1948–1951 m. jis mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje (vad. Juozas Miltinis). Čia 1948-ųjų rudenį jis sukūrė pirmąjį savo vaidmenį Juozo Miltinio režisuotame spektaklyje „Mokinė“. Iki 1976 m. A. Masiulis vaidino Panevėžio dramos teatre. Nuo 1978 metų – Kauno valstybino dramos teatro aktorius.

Lietuvos kino ir televizijos kūrėjams ketvirtadienį pirmą kartą įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusioje ceremonijoje paaiškėjo keturiolikos pasidabruotų gervės statulėlių laureatai.

Pirmadienį, gegužės 12 d., klastinga liga pasiglemžė iš gyvųjų tarpo dar vieną dosnią artistinę sielą: iš gyvenimo išėjo Šiaulių dramos teatro žvaigždė, artistas Pranas Piaulokas. P. Piaulokas gimė 1945 06 02 Endriejave (Klaipėdos apsk.). Aukštuosius teatrinius mokslus tuometinėje Lietuvos konservatorijoje jis baigė 1969 m., ir nuo to laiko visą savo kūrybinį gyvenimą paaukojo Šiaulių dramos teatrui.

Eidamas 81-uosius metus, ketvirtadienio naktį Vilniuje mirė žinomas lietuvių teatro aktorius Laimonas Noreika. Aktorius plačiai žinomas kaip skaitovas. Parengtos V. Mykolaičio-Putino, Just. Marcinkevičiaus, P. Širvio, A. Mickevičiaus, V. Mačernio, S. Daukanto, M. Martinačio poezijos programos. Garsiausi jo vaidmenys teatre: Rebcovas (M. Gorkio „Priešai“), Ragūnas (J.Grušo „Herkus Mantas“), praneša "Lrt.

Kaliningrade ketinama statyti kovingos prūsų tautos simbolio Herkaus Manto atminimą įamžinantį paminklą.Praėjusią savaitę posėdžiavusi Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija patvirtino šių metų darbų programą bei paskelbė viešąjį konkursą paminklui sukurti. Iš konkursui pateiktų projektų ketinama išrinkti geriausią, o jo autoriui pasiūlyti sumanymą įgyvendinti.Herkui Mantui skirtas paminklas turėtų iškilti Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje teritorijoje.

Savaitės specifinis bruožas – daugiau naujų filmų. Gaila, kaip tik senesnieji paprastai geresni, o šio principo išimtys – retos. Šeštadienis LTV siūlo net du naujus prancūzų filmus, vienas kurių – televizinis „Įsimylėjęs“ (0.05 val.; kartojama antradienį, gegužės 10 d., 14.55 val.) – pasakoja apie bedarbių meilę ir kokiomis nors reikšmingesnėmis meninėmis ypatybėmis nepasižymi. Antrąjį – „Ponas Batinjolis“ (17.00 val.; kartojama pirmadienį, gegužės 9 d., 14.45 val.

ABBA. Švedai. Laimėjo kažkokiame pasaulio čempionate sidabrą.ABĖBŪ. Nėra tokio žodžio.ABELIS. Išgarsėjo, nes jį užmušė Kainas.ACINAS. Tokio žodžio nėra, bet yra KACINAS (dzūk.).AKROPOLIS. Jį šturmavo Herkus Mantas, visą sudegino iki pamatų.ALKŪNĖ. Žmonės ja muša stiklus ir šluostosi nosis, bet ne visi taip daro.

Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.