gyventojų apklausa

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

4 iš 10 gyventojų vaistininkėmis moterimis pasitiki labiau nei jų kolegomis vyrais. Tuo tarpu vaistininkais labiau pasitiki 4 proc. gyventojų. Tokius rezultatus atskleidė UAB „Gintarinė vaistinė“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Vaistinių tinklo rinkodaros skyriaus vadovė Linata Dvareckienė pasakoja, Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad moterys (44 proc.) dažniau nei vyrai (29 proc.) labiau pasitiki vaistininkėmis. Tuo tarpu vyrai (7 proc.) dažniau nei moterys (3 proc.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę vasaros pabaigoje, sėkmės būtų sulaukusios penkios politinės partijos – Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdis bei konservatoriai su krikščionimis demokratais.

Seime registruota idėja gerokai pagausinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų politikų bei valdininkų ratą ir pristeigti naujų mažyčių savivaldybių. Šiuo metu oficialiai atskira savivaldybe siūloma tapti Pabradei ir Lentvariui, tačiau ateityje jomis galėtų tapti ir Šeduva, Obeliai, Žagarė su aplinkiniais kaimais bei kitos ne itin gausiai apgyvendintos teritorijos. Naujausias siūlymas – įsteigti Lentvario miesto savivaldybę. Projekto autorius – Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Daugiau nei pusė gyventojų keliaudami mieste atsisakytų automobilio, jei būtų pagerinta visuomeninio transporto sistema arba sumažintos jo kainos, o beveik 20 proc. tai paskatintų padaryti išvystyta dviračių takų sistema. 15 proc. atsisakyti savo automobilio priverstų ištuštėjusios kišenės – aukštesnės degalų kainos. Tarp kitų priežasčių, skatinančių atsisakyti automobilio mieste, apie 12 proc.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) stu­den­tė Ri­ta Lu­ko­šū­nai­tė sa­vo ini­cia­ty­va at­li­ko šiau­lie­čių ir vil­nie­čių vie­šo­sios nuo­mo­nės ty­ri­mą dėl nau­jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. „Val­džia pri­va­lo mū­sų vi­sų at­si­klaus­ti to­kiu svar­biu klau­si­mu,“ – tei­gia stu­den­tė, su­ren­gu­si „mi­ni re­fe­ren­du­mą“ ir nu­ste­bin­ta žmo­nių ak­ty­vu­mo.

Šalies rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę ir konkurenciją. Tokie duomenys paaiškėjo delfi.

Beveik pusė – 48,6 proc. – Lietuvos didmiesčių gyventojų Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbą vertina neigiamai, 45,4 proc. – vidutiniškai, o teigiamai – 5,6 proc., rodo „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa. Tuo tarpu Seimas pasiekė nepopuliarumo rekordą: teigiamai jo veiklą vertina tik 0,2 proc, o neigiamai – 80,2 proc. apklaustųjų Lietuvos didmiesčių gyventojų. Vidutiniškai parlamento darbą įvertino 19 proc.

Dauguma – 94 proc.– šalies gyventojų per ateinančius 12 mėnesių neketina įsigyti nekilnojamojo turto (NT), 4 proc. gyventojų yra neapsisprendę, 2 proc. teigia ketinantys įsigyti nekilnojamojo turto. Iš pastarųjų šiek tiek mažiau nei trečdalis respondentų ketina pirkti sklypą , šiek tiek daugiau nei penktadalis ketina įsigyti butą, dešimtadalis - gyvenamąjį namą. Panaši dalis ketina įsigyti sodą ar sodybą.

Lietuviai mažesnius savo šalies miestus pažįsta pagal ten įsikūrusias bendroves ir prekių ženklus, o ne pagal miestų istorines vietas ar herbus. Tai parodė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu atliktas rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tyrimas, kuriame 1700 gyventojų turėjo pateikti po vieną žodį ar žodžių junginį, kuris pirmiausia asocijuojasi su tam tikro miesto pavadinimu.

Kas trečias lietuvis naudotus daiktus perka arba parduoda internetu, tačiau likusieji nelinkę to daryti. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad jų daiktų kažkam gali reikėti. Remiantys reprezentatyvaus tyrimo, kuriame dalyvavo 1002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.) nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais.

Gegužės pabaigoje 45 proc. šalies gyventojų tvirtino, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, ir lygiai tokia pat dalis (45 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius nepasikeitė. 7 proc. šalies gyventojų nuo 15 iki 74 metų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius 2 mėnesius pagerėjo.

Metiniame pranešime Prezidentė pliekė Seimą ir žadėjo aiškintis, kas pateikia korupcinius įstatymus. Kartu pareiškė, kad reiktų viešinti niekdarius ir parsidavėlius. Opozicija sako niekaip nerandanti „kioskelio“, kuriame mokama už „prastumtus“ įstatymus. Tuo metu korupcijos apraiškas Lietuvoje tiriantys specialistai teigia: kol nebus kovojama su smulkiąja korupcija medicinoje, policijoje ir savivaldoje, jokios strategijos nepadės įveikti korupcijos apskritai.

Antradienio vidurdienį elektroninio balsavimo įteisinimo šalyje priešininkai prie Seimo rengia protesto akciją. Vakariniame posėdyje parlamentarai ketina svarstyti du internetinį balsavimą įteisinančius įstatymų projektus – Seimo nario, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Arūno Valinsko teikiamą skubos tvarka dėl balsavimo visiems ir Seimo narių grupės dėl balsavimo užsienio lietuviams.

Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m.  kovo mėn. 4 – 13 d., metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų. Tyrimas, kuriame buvo klausiama ar 2011 metais Jūs ar Jūsų šeima planuojate stambius pirkinius,  parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų 2011 metais planuoja stambius pirkinius, 62 proc. apklaustųjų teigia, kad 2011 metais stambių pirkinių neplanuoja.

Grupei klaipėdiečių nutarus pirmą kartą Lietuvos istorijoje uostamiestyje bei Klaipėdos rajone pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymu suteikiama teise surengti visuotinę gyventojų apklausą aplinkosaugos klausimais, nei apklausos iniciatoriai, nei valdininkai dar negali tiksliai atsakyti, kaip turėtų vykti šis procesas, rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius teigė, jog vėliausiai kitos savaitės pradžioje iniciatyvinei grupei bus...

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" išsiaiškino, kad Lietuvos gyventojai šalies vyriausybės vadove šiandien labiausiai norėtų matyti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę. Nuo šios politikės tarp minimų kandidatų pakeisti premjerą Andrių Kubilių nedaug atsilieka Europos Parlamento nariai Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ir užsienio komercinio banko analitikas Gitanas Nausėda.

Vos vieną atstovą miesto taryboje turintys socialliberalai ketvirtadienį Kauno centre surengė eiseną, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį, jog ne visada klausiama miestiečių nuomonės priimant miesto valdžios sprendimus. "Mes protestavome prieš teisinį nihilizmą, prieš tai, kad nesitariama su miestiečiais", - aiškino į tarybą kaip Darbo partijos narys išrinktas, o vėliau į socialliberalų gretas perėjęs Pranas Paškevičius.

Vasario mėnesį Lietuvos gyventojai šiek tiek geriau negu praėjusiais metais vertino padėtį valstybėje. Tačiau nuomonė apie demokratijos veikimą, anot sociologų, pati prasčiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vasario mėnesį devyni iš dešimties - 91 proc. - Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. 8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. 1 proc.

Gyventojai vasarį geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau žmonių prognozavo ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juose pirmautų opozicijoje dirbantys socialdemokratai, Darbo partija bei partija Tvarka ir teisingumas, o valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turėtų tenkintis ketvirtąja vieta ir 8,3 proc. siekiančiu populiarumu. DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratai surinktų 13,2 proc. balsų.

Naujausiais "Eurobarometro" duomenimis, tik 55 proc. lietuvių yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu, o svarbiausia visuomenės problema išlieka nedarbas. Pernai spalį ir lapkritį visose Europos Sąjungos narėse buvo atliktas tradicinis tyrimas. Pasak sociologo Mindaugo Degučio, dėl didelio BVP smukimo, 10 proc. perkopusio nedarbo, pakilusio PVM, ketinimų toliau mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas visuomenės nuomonė neatsilaikė.

Baigiantis praėjusiems metams - gruodžio mėnesį - tik 5 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. Net 93 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. 2 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Per mėnesį nuo lapkričio apklausos šie vertinimai nepasikeitė. Prieš metus - 2008 metų gruodį - 11 proc.

Baigiantis praėjusiems metams aštuoni iš dešimties - 79 proc. - Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 2 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių gruodžio mėnesį šalies ekonominę padėtį vertino kaip pagerėjusią. 15 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius du mėnesius ji nepasikeitė.

Gruodžio mėnesį, kaip ir anksčiau, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino tris visuomenės lyderius: Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ir kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų. Nepalankiausiai - Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių. Nors ir praradusi 4 procentinius punktus, valstybės vadovė D. Grybauskaitė išlieka neabejotina viešosios nuomonės apklausų lydere. Gruodį ją palankiai įvertino 85 proc. respondentų.

Jei Seimo rinkimai būtų vykę baigiantis praėjusiems metams - gruodžio mėnesį, sėkmės būtų sulaukusios penkios Lietuvos politinės partijos - socialdemokratai, "darbiečiai", "tvarkiečiai", konservatoriai su krikščionimis demokratais bei socialliberalai.

Šiemet Lietuvos gyventojai savo teisines žinias vertino geriau nei 2006-2008 metais, tačiau penktadalis respondentų teigė, kad teisinių žinių jie neturi ir jiems jos neaktualios. Teisingumo ministerijos užsakyto sociologinio tyrimo, kuris buvo atliktas gruodžio 7-18 dienomis, duomenimis, šiais metais manančiųjų, jog jiems pakanka teisinių žinių, padaugėjo 15 proc. (2008 m. - 9 proc., 2009 m. - 24 proc.). Penktadalis respondentų teigė, kad teisinių žinių jie neturi ir jiems jos neaktualios.

Gyventojai vis labiau nepasitiki premjeru Andriumi Kubiliumi bei jo Vyriausybe. Premjerą remia vos 4 proc., Vyriausybės darbą teigiamai vertina 5,4 proc. žmonių. Vykdomąja valdžia nebepasitikinčiųjų ratas per kelis pastaruosius mėnesius tik augo, rodo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Nušalintąjį prezidentą Rolandą Paksą premjero poste norėtų matyti 3,8 proc. apklaustųjų. R. Pakso ir A. Kubiliaus reitingai beveik vienodi.

Lapkričio mėnesį tik 1 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, kiek daugiau nei dešimtadalis - 12 proc. - viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad ji nepasikeitė, o net 85 proc. nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per tą laiką pablogėjo. 2008 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų nuotaikos buvo šiek tiek geresnės. Prieš metus 80 proc.

Tik keturios šalies politinės partijos būtų galėjusios pretenduoti į Seimą, jeigu parlamento rinkimai būtų vykę lapkričio mėnesį. Seimo mandatų dalybose tuomet rinkėjų valia būtų dalyvavę socialdemokratai, "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir konservatoriai su krikščionimis demokratais.