graikijos skolos

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį užsipuolė šalies skolintojus, esą reikalaujančius vykdyti „absurdiškas“ reformas, kurios tik stabdo pažangą derybose dėl sutarties, turinčios apsaugoti šalį nuo nemokumo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pareiškė, kad gali reikėti nubraukti dalį Graikijos skolų, bet paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą jis to reikalavo per euro zonos finansų ministrų susitikimą praeitą mėnesį. „Per Eurogrupės susitikimą Rygoje praeitą mėnesį TVF nespaudė dideliu mastu palengvinti skolų naštą, kaip teigiama kai kuriuose spaudos pranešimuose“, – sakoma elektroniniu paštu išplatintame trumpame TVF pranešime.

Euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) penktadienį pareiškė, kad Graikijai „baigiasi laikas“ sudaryti susitarimą su savo skolintojomis. Vykdamas į pasitarimą su 19 narių turinčios euro zonos kolegomis, J.Dijsselbloemas sakė, kad visos šalys suvokia „didelį skubos jausmą“ siekiant susitarimo. Tačiau jis teigė nesitikintis, kad toks susitarimas bus pasiektas per euro zonos finansų ministrų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

Lietuvos statistikos departamentas ketvirtadienį praneš gruodžio mėnesio prekybos balanso duomenis. Kiek daugiau statistinių rodiklių skelbs Estija ir Latvija, kur paaiškės IV ketvirčio BVP ir sausio mėnesio infliacijos rodikliai. Prognozuojama, kad ūkio augimo tempai paskutinį 2011 m. ketvirtį šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, krito po įspūdingos metų pradžios. Estijoje augimas galėjo sumažėti iki 4,4 proc., o Latvijoje iki 3,7 proc.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Pirmadienį Europos akcijų rinka auga, nes tikimasi, kad Europos lyderiai jau greitu laiku suras būdų, kaip įveikti krizę. Duomenys apie gamybą Kinijoje palaiko kalnakasybos kompanijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 0,49 proc., iki 982,91 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 pakilo 0,36 proc., iki 5508,51 punkto. Vokietijos indeksas DAX padidėjo 0,81 proc., iki 6019,41 punkto.

Viso pasaulio akcijų kursams smarkiai smukus gegužę, birželį akcijų biržos šiek tiek atsigavo. Vis dėlto mėnesio pabaigoje beveik visos biržos vėl smarkiai krito, todėl galiausiai dauguma akcijų rinkų ir birželį fiksavo 3 – 6 proc. nuostolį. Diskusijos dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių įsiskolinimo šiek tiek aprimo, tačiau ši problema vis dar aktuali ir, matyt, artimiausiu metu niekas nesikeis.

Iš naujo atsiradus pranešimams, kad Graikija svarsto parduoti kai kurias salas ir tokiu būdų apmokėti skolas, didėja nerimas, kad per šiuos vasaros mėnesius euro zonos narė gali restruktūrizuoti savo skolas, skelbia CNBC. Kaip praneša Dow Jones, Graikijos pareigūnai paneigė, kad šalis planuoja parduoti kai kurias salas. Graikijos bankroto nerimo banga nusirito per rinkas ir ženkliai nusmukdė pasitikėjimą, kad ir kai kurios kitos euro zonos narės yra pajėgios sumokėti skolas.

Rimčiausią grėsmę Didžiajai Britanijai kelia milžiniškas biudžeto deficitas, tačiau šiandien skelbiamas biudžeto projektas padės šaliai išvengti nuo skolų nukentėjusios Graikijos likimo, teigia Finansų ministras George'as Osborne'as. Į naująjį biudžetą planuojama įtraukti bankų mokestį, socialinių išmokų bei valstybės sektoriaus darbo užmokesčio reformas.

Graikija jau pradeda vykdyti ekonomines reformas, kurios yra numatytos milžiniškoje pagalbos programoje, kuria siekiama išgelbėti šalį nuo bankroto, teigia Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio banko (ECB) atstovai. Atlikę pirminę apžiūrą institucijų, kurios dalyvauja gelbėjimo programoje, atstovų grupė teigė, kad vyriausybė tvirtai kontroliuoja išlaidas, o biudžeto deficitas gegužės pabaigoje buvo mažesnis nei tikėtasi.

Europos skolų krizė parodo kokia grėsmė gali kilti JAV, jei ši nesugebės sukontroliuoti savo biudžeto deficito, teigia buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Paulas Volckeris. „Jei mums reikia iliustracijos apie potencialią grėsmę kylančią dėl nekontroliuojamo skolinimosi, užtenka pažvelgti į Europos pastangas išlaikyti bendrą valiutą, subalansuoti ekonomiką ir išlaikyti politinį Europos glaudumą“, - kalbėjo P. Volckeris.

Gilėjant Europos skolų krizei, kuri padidino nerimą dėl euro ateities ir krečia finansų rinkas, Vokietijos investuotojų pasitikėjimas gegužės mėnesį neatlaikė spaudimo ir patraukė žemyn, praneša Bloomberg. Europos ekonominių tyrimų centro ZEW investuotojų ir analitikų lūkesčius atspindintis indeksas nukrito iki 45,8 punktų. Balandžio mėn. indeksas laikėsi ties 53 punktais. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas nenukris žemiau 47 punktų ribos.

Europos Sąjunga pranešė, kad likus dienai iki 8,5 mlrd. eurų vertės obligacijų išpirkimo, ES Graikijai suteikė pirmąją paskolą, skelbia Bloomberg. Pasak Europos Sąjungos atstovo Amadeu Altafaj, pirmoji Europos Sąjungos paskola, kurios vertė siekia 14,5 mlrd. eurų, buvo pervesta jau šiandien. Tarptautinis valiutos fondas, kuris taip pat dalyvauja gelbėjimo programoje, praėjusią savaitę Graikijai suteikė 5,5 mlrd. eurų paskolą.

Europos finansų ministrai teigia, kad Graikijos skolų krizė neprivers taupyti viso regiono, kad galėtų priversti ekonomiką grįžti atgal į recesiją ir toliau smukdyti eurą. Pasak ministrų, tik didelius deficitus turinčios šalys, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, turės labiau susiveržti diržus, o biudžetų politika liks nepakitusi geresnėje padėtyje esančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Suomija, praneša Bloomberg.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) teigia, kad Graikijos skolos krizė, kelianti grėsmę sužlugdyti dešimtmetį gyvavusią Europos valiutą, gali pakenkti besiformuojančiam Rytų Europos atsigavimui, praneša Bloomberg. Praėjusią savaitę bankas prognozavo, kad 30 šalių, kuriose jis investuoja, šiemet ūgtelės 3,7 proc., tačiau dabar teigia, kad Vakarų Europos skolų krizė gali pabloginti šią prognozę.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas pirkti vyriausybių obligacijas antrinėse rinkose turėtų sustabdyti spekuliantus, tačiau tai gali nusmukdyti eurą daugiau nei 10 proc., teigia prekiautojai ir ekonomistai. Euro zonos centriniai bankai jau pradėjo pirkti Graikijos, Portugalijos, Airijos ir Ispanijos obligacijas. Analitikas Stefanas Schneideris teigia, kad ECB, siekdamas atkurti investuotojų pasitikėjimą, vyriausybių obligacijas turės pirkti dar ilgą laikotarpį.

Europos šalių finansų ministrai vėlų sekmadienio vakarą patvirtino „stabilizacijos mechanizmą“, kuriam bus skirta mažiausiai 440 mlrd. eurų. Tai turėtų padėti stabilizuoti finansinę Europos būklę. Susitarimo pasiekta po to, kai praėjusią savaitę rinkos, reaguodamos į galimą didžiulių Graikijos skolų poveikį kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims, smarkiai smuko. Kaip rašo CNN.com, Briuselyje susitikę ministrai siekė sumažinti įtampą rinkose prieš jų atidarymą pirmadienį.

Pirmųjų gegužės dienų prekyba biržose neramina. Naujienų agentūra „Interfaks“ rinkų kritimą aiškina neigiama pasaulio atsargų ir naftos rinkos dinamika, kurią iššaukė naujausi sulėtėjusios Kinijos pramonės gamybos duomenys ir baimė dėl krizės euro zonoje. Vakar, antradienį, ženkliai smuko JAV, Rusijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Airijos ir kitų šalių biržų indeksai, praneša Newsru.com.

Euro regiono ministrai sutarė dėl 110 mlrd. eurų pagalbos Graikijai paketo, kuriuo siekiama užkirsti kelią Graikijos įsipareigojimų nevykdymui ir sustabdyti blogiausios per 11 metų valiutos krizės plitimą, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Pirmoji išmoka Graikijai bus suteikta prieš kitą obligacijų išpirkimą, gegužės 19 d. Euro zona Graikijai suteiks 80 mlrd. eurų paskolą, su maždaug 5 proc. palūkanom. Likusią sumą skirs Tarptautinis valiutos fondas.

Dabartinis Graikijos gelbėjimo planas neveiks, nes Graikija jau yra pernelyg arti nemokumo, teigia gerai žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis. Pasak N. Roubinio, Graikijos skolų restruktūrizavimas bus būtinas. N. Roubinis teigia, kad Graikijos ekonomikos žlugimas gali turėti „domino efektą“ tarp kitų silpnų euro zonos šalių, įskaitant Portugaliją, Ispaniją, Italiją ir Airiją.

Pagalbos paketo Graikijai suma gali būti ženkliai didesnė nei skelbta anksčiau, teigia Vokietijos politikai. Pasak Tarptautinio valiutos fondo vadovo Dominique Strauss-Kahn, paramos paketo vertė skolų kamuojamai Graikijai per trejus metus gali siekti 100-120 mlrd. eurų. Anksčiau buvo kalbama apie 45 mlrd. eurų. Dow Chemical Co., didžiausia Jungtinių Valstijų cheminių preparatų gamintoja, pirmąjį metų ketvirtį gavo didesnį pelną negu tikėjosi analitikai – 551 mln. JAV dolerių.

Prancūzijos bankai Europoje yra labiausiai pažeidžiami dėl Graikijos skolų krizės ir turi daugiausiai įsipareigojimų, kurie siekia 75 mlrd. JAV dolerių, teigia „Bank of International Settlements“. „The Bank of International Settlements“ apskaičiavo, kad 75 mlrd. JAV dolerių sudaro apie 25 proc. visų užsienio lėšų. Per trečią praėjusių metų ketvirtį Šveicarijos bankų įsipareigojimai sudarė 21 proc. visų lėšų, bet nuo tada šią sumą ženkliai sumažino ir šiuo metu ji sudaro apie 3,6 mlrd.

Leidimas Graikijai bankrutuoti būtų skaudus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje eurui tai būtų naudinga, CNBC televizijai pareiškė milijardierius investuotojas Jimas Rogersas. Pasak J. Rogerso, Graikijos bankrotas išvalytų sistemą, euras kuriam laikui patirtų nuosmukį, tačiau po to taptų labai stipria valiuta. Toks žingsnis taip pat pademonstruotų, kad Europa netoleruoja finansiškai neatsakingų šalių ir tai, pasak J. Rogerso, sugrąžintų pasitikėjimą euru.

Graikija prašys bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, teigė Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou. Pasak ministro pirmininko, prašymas aktyvuoti pagalbos mechanizmą yra būtinybė. Graikija veda derybas su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kuris gali siekti 45 mlrd. eurų, sąlygų. Penktadienį pasirodžius apklausos duomenims paaiškėjo, kad 51 proc. graikų mano, jog TVF dalyvavimas bus žalingas, ir tik 27 proc.

Skolų krizė Europoje, kuri prasidėjo Graikijoje, plinta ir daugelyje kitų didžiųjų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių, teigia Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nourielis Roubinis. Pasak profesoriaus, valstybės skolos išsivysčiusiose ekonomikose plinta kaip labai rimta problema, pastebimiausiai Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje, tačiau grėsmė kyla ir daugelyje didesnių EBPO ekonomikų, įskaitant Jungtines Valstijas.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Axelis Weberis pareiškė, kad Graikijai, siekiant išvengti įsipareigojimų nevykdymo, gali prireikti finansinės pagalbos iki 80 mlrd. eurų, praneša naujienų agentūra CNBC. Pasak A. Weberio, Graikijos padėtis palaipsniui prastėja. Graikija trečiadienį tikisi pradėti derybas su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu dėl trejų metų pagalbos programos.

Finansinės pagalbos Graikijai planas pažeidžia pačios Europos Sąjungos sutarties sąlygas, o skolų kamuojama šalis, norėdama sugrįžti prie augimo, turi atsisakyti euro, naujienų agentūrai CNBC teigė Erlangen-Nürnberg universiteto profesorius Karl Albrecht Schachtschneideris. Profesorius priklauso grupei profesorių, kurie ruošiasi mesti iššūkį Graikijos gelbėjimo planui Vokietijos konstituciniame teisme iškart po to, kai mechanizmas bus aktyvuotas.

Euro zonos finansų ministrai sekmadienį patvirtino milžinišką 30 mlrd. eurų neatidėliotinos pagalbos mechanizmą skolų kamuojamai Graikijai, tačiau pabrėžė, kad Graikija mechanizmo aktyvavimo dar neprašė, skelbia naujienų agentūra CNBC. Kartu tu mažiausiai bent 10 mlrd. eurų, kurių tikimasi gauti iš Tarptautinio valiutos fondo pirmais metais, tai galėtų būti stambiausios apimties daugiašalės finansinės pagalbos planas kuris būtų įgyvendintas.

Europos Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichet pareiškė, kad Italijos padėtis nėra tokia kaip Graikijos ir šiuo sunkiu laikotarpiu šalis parodė atsparumą. ECB prezidentas teigė, kad Italija buvo pajėgi sustabdyti biudžeto deficito augimą ir bankas paskatino šalį griežtai laikytis jos ekonomikos gaivinimo programos.

Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas naujienų agentūrai CNBC pareiškė, kad Graikijos biudžeto deficito problemos yra visos euro zonos atsakomybė, nes kiekvienos narės veiksmai turi įtakos kitai narei. ECB prezidentas teigė, kad kiekviena euro zonos vyriausybė turi suprasti, kad visos šalys turi bendrą likimą ir jos yra teigiamai arba neigiamai paveikiamos kitų šalių elgesio.

Graikijos vyriausybei paskelbus, kad šalies bankai prašo milijardinės paramos, o euro zonos šalims nesutariant dėl potencialios paskolos suteikimo, Graikijos skolinimosi išlaidos pasiekė naujas aukštumas, praneša naujienų agentūra CNBC. Bankų prašoma parama atspindi visos Graikijos ekonomikos padėtį, kuri, kaip manoma, šiemet smuks ne mažiau nei 2 proc. iš dalies dėl griežtų taupymo priemonių, kuriomis siekiama išspręsti biudžeto deficito problemas.

Graikijos vyriausybė nerimauja dėl to, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gali nustatyti griežtus reikalavimus mainais į pagalbą. Graikija nori pakeisti praėjusį mėnesį Europos Sąjungos viršūnių susitikime priimtą nutarimą, kuriuo į pagalbos Graikijai planą buvo įtrauktas ir TVF, vyriausybės šaltinius cituoja Market News International.

Su finansų problemomis susidūrusi Graikija perspėja, kad kai kurių kitų euro zonos šalių laukia Graikijos likimas. Ministro pirmininko pavaduotojo Theodoro Pangaloso teigimu, kita probleminių valstybių eilėje – Portugalija. Portugalų dienraščiui Journal de Negocios duodamas interviu T. Pangalosas portugalams parekomendavo nelikti nešališkiems Europos Sąjungos ginčuose dėl finansinės pagalbos ekonomiškai nusilpusioms narėms.

Nauja savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje prasidėjo gana ramiai. Vakar vis dar neveikė Europos rinkos, kas lėmė mažesnį rinkos likvidumą. Svarbesnių naujienų buvo sulaukta tik iš JAV, tačiau jos neprilygo penktadieniniams darbo rinkos duomenimis, kurie turėjo įtakos valiutų kursų judėjimui ir vakar. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną atitinkamai baigė 0.43 proc. ir 0.79 proc. prieaugiais.

Graikijos vyriausybė atmetė pasiūlymus parduoti Akropolio istorinį kompleksą Atėnų centre. Tačiau svarstomos galimybės išnuomoti šį objektą 99 metams. Susidomėjimą nuomos galimybėmis neoficialiai išreiškė Kinijos komercinio nekilnojamojo turto asociacija „China Commercial Real Estate Association“ (http://www.ccrea.com.cn/main-english.asp) ir kompanija „Olympia & York Properties“, susijusi su nekilnojamojo turto magnatu Paulu Reichmanu.

Antradieninė prekyba pasaulinėje valiutų rinkoje buvo permaininga. Pirmą dienos pusę geriau sekėsi JAV dolerio pardavėjams, tačiau vėliau jų gretos praretėjo. JAV doleris brango euro, jenos bei franko atžvilgiu. Visgi svarui ir su žaliavomis siejamoms valiutoms pavyko sustiprėti. Euro ir JAV dolerio valiutų poros kursas pirmoje dienos pusėje buvo pakilęs iki 1.3537 lygio, tačiau dieną baigė ties 1.3413 lygiu – 0.52 proc. žemiau atidarymo lygio.

Tarptautinis valiutos fondas ar kokia kita institucija negali prisiimti euro zonos vyriausybių atsakomybės sprendžiant ekonomikos problemas, teigia Europos Centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas. ECB prezidentas kalbėjo, kad 16 euro zonos šalių turėtų prisiimti atsakomybę, numatytą Mastrichto sutartyje, kuri apima stabilumo ir augimo tikslus. Pasak J.C. Tricheto, bet kas, kas rodo atsakomybės vengimą, nežada nieko gero.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango euro, svaro bei jenos atžvilgiu, tačiau susilpnėjo prieš Naujosios Zelandijos, Kanados ir Australijos dolerius. Su žaliavomis siejamos valiutos brango, nes rinkoje kiek padidėjo „apetitas“ rizikai. Europos valiutoms tai nepadeda, nes investuotojus labiau veikia prastos naujienos iš Graikijos. Padidėjusią rizikingesnių aktyvų paklausą finansų rinkoje atspindi pakilę akcijų rinkos indeksai.

Europos padėtis dėl pagalbos suteikimo finansinių problemų kamuojamai Graikijai dar labiau suprastėjo Europos Centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichet pasisakius prieš žemas paskolų palūkanų normas, kurių prašo Graikijos vyriausybė.

Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou teigia, kad Graikija nesugebės įgyvendinti savo biudžeto deficito mažinimo plano, jei jai ir toliau teks skolintis už dideles palūkanas. Ministras pirmininkas Europos parlamentui teigė, kad veiksmai, kurių ėmėsi Atėnai finansinės problemoms spręsti, buvo skirti euro stabilumui užtikrinti ir parodyti, kad Atėnai yra patys atsakingi už savo klaidas. G. Papandreou teigė, kad Graikija turi turėti galimybę skolintis už normalias palūkanas.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas mano, kad Graikija turėtų vengti tarptautinės pagalbos siekiant išspręsti savo finansines problemas ir pasekti Lietuvos pavyzdžiu, kuri patyrė antrą giliausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES) ir susitvarkė „be jokios pagalbos“. Graikija esą turi parodyti ryžtą ir norą išspręsti savo problemas.