gitano nausėdos

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Protokolo ekspertas Arminas Lydeka pasakojo, kad inauguracijoje būtini tik keli elementai, o kai kurie jau tradicija tapę šventės akcentai yra pačio prezidento pasirinkimai. Ką tik pasibaigė oficiali inauguracijos dalis. Kas yra svarbiausia per inauguracijos iškilmes? Be abejo, pats svarbiausias inauguracijos dieną elementas – prezidento priesaika. Tai yra įteisinta ir Konstitucijoje, ir įstatymuose ir, be abejo, tai vienas iš svarbiausių šventinės dienos renginių.

Penktadienį vyksta naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmės, kurių metu numatomi laikini eismo organizavimo ir viešojo transporto judėjimo pakeitimai, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Liepos 12 d. 9.30–13.00 val. draudžiamas transporto priemonių eismas Pasažo skersgatvyje, Didžiosios gatvės dalyje nuo Vilniaus Rotušės pastato iki Aušros Vartų gatvės, Aušros Vartų gatvėje, Subačiaus gatvės dalyje nuo Aušros Vartų iki Bokšto gatvės. Liepos 12 d. 9.30–13.00 val.

Panevėžys naujojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją pasitinka akibrokštu: virš Juozo Miltinio dramos teatro, panevėžiečių pasididžiavimas – viena didžiausių Trispalvių Lietuvoje, šiandien visą dieną plevėsuoja suplyšusi. J. Miltinio dramos teatro vadovas Leonas Blėdis naujienų portalui JP įaiškino, kad už Trispalvės vėliavos kabinimą, keitimą teatras nėra atsakingas. „Panevėžio miesto savivaldybė atsakinga. Mūsų yra tik stogas ir sutikimas, kad Trispalvė būtų iškelta virš teatro.

Komercinė žiniasklaida skundžiasi, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) nepagrįstai gavo išimtines teises transliuoti prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos renginius. Tokį kreipimąsi pasirašė TV3, LNK ir „Lietuvos ryto“ televizijų, portalų delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt vadovai. G. Nausėdos atstovas BNS sakė, kad bus ieškoma būdų situaciją spręsti bei sudaryti galimybę transliuoti inauguracija ir kitiems kanalams.

Iki išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos likus vos kelioms dienoms aiškėja daugiau detalių apie ceremoniją ir vis daugiau Lietuvai svarbių asmenų gauna kvietimus į šį renginį. Pagrindinis inauguracijos tikslas, anot organizatorių, pradėti naują Lietuvos raidos etapą kartu. Į šventę kviečiami ir pramogų pasaulio atstovai – Jonas Nainys, dizaineris Juozas Statkevičius, etiketo specialistas Giedrius Drukteinis. Garsenybės šia džiugia žinia dalijasi ir socialiniuose tinkluose.

Seimas dėl išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos ketvirtadienį pratęsė pavasario sesiją iki liepos 18 dienos. „Labai norėtume, kad tuo laiku suspėtume patvirtinti ir Vyriausybę, ir kariuomenės vadą, užbaigti sesiją ir sugiedoti himną“, – sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė patvirtino, kad liepos 16–18 dienomis būtų svarstomos ministro pirmininko ir naujo kariuomenės vadovo kandidatūros, prisiektų nauji ministrai.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad dar dvejoja, ar liks premjero pareigose po išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. „Viduje savo tikrai aš dar turiu pakankamai daug abejonių, dvejonių, yra pamąstymų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras. S. Skvernelis sakė, kad jo apsisprendimas priklausys nuo to, kaip baigsis derybos dėl valdančiosios koalicijos atnaujinimo. Premjeras sakė tikįs, kad koalicinė sutartis bus pasirašyta kitą savaitę.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį paragino partnerius neskubėti pasirašyti valdančiosios koalicijos sutarties, nors tai būtų įmanoma padaryti dar šią savaitę. Pasak jo, pasirašyti sutartį laiko yra iki išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos liepos 12 dieną.

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių kardiologą Remigijų Žaliūną nekeičia būsimojo šalies vadovo sprendimo dėl jo skyrimo asmeniniu gydytoju. „Iš specialiųjų tarnybų negavome tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą.

Kretingos rajone, šalia Darbėnų miestelio stovi archajiškas, Lazdininkų vėjo malūnas. Tačiau po šalies vadovo rinkimų, vietiniai jį ėmė vadinti prezidentiniu malūnu. Toks vardas suteiktas, nes jis priklauso Gitano Nausėdos tėčiui. Jis mielai atrakino šimtamečio malūno duris ir aprodė jau muziejumi tapusį objektą. Prezidento tėtis Antanas Nausėda aprodė jam priklausantį keturių aukštų vėjo malūną. Šis kadais buvo žmonos tėvo – Jurgio Končiaus turtas.

„Valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiko su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu ir pakvietė šią partiją jungtis į valdančiąją koaliciją. „Buvo konstruktyvus pokalbis, aptartos bendradarbiavimo galimybės ir premjeras pateikė kvietimą partijai jungtis prie valdančiosios koalicijos“, – sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Komentavimas viešojoje erdvėje – ne visada dėkingas dalykas. Po kelerių metų žiniasklaidos paviešintos citatos gali atrodyti juokingai ar net sukelti aršias diskusijas. Taip pat senos citatos gali kišti koją arba kaip tik pagelbėti siekiant prezidento posto. Portalas tv3.lt pateikia vienus spalvingiausių kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos pasisakymų viešojoje erdvėje ir jų „Facebook“ paskyrose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jam atsistatydinus po pralaimėtų prezidento rinkimų politinės krizės šalyje nebus. „Nereikia sieti valstybės ateities su mano ateitimi, jokios krizės nebus, esame atsakingi visi išrinkti politikai ir padarysime viską, kad valstybė funkcionuotų ne tik formaliai, bet ir realiai, ir būtų sprendžiamos tokios problemos, kurios yra susikaupę“, – žurnalistams antradienį Seime sakė premjeras.

Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos patekimą į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą vadina „Grybauskaitės avatarų pergale“ ir prognozuoja savo skaitytojams, kad politika Rusijos atžvilgiu nesikeis. Dviejų dešiniųjų politikų pergalė pirmajame Lietuvos prezidento rinkimų ture „Vesti“ buvo pažymėta straipsniu, kurio pavadinimas konstatuoja politikos Rusijos atžvilgiu pokyčių nebuvimą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš registruotų kandidatų į prezidentus daugiausiai aukų savo kampanijai šiuo metu yra surinkę premjeras Saulius Skvernelis, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda, praneša lrt.lt. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje skelbiamą aukų sąrašą, S. Skvernelio gauta parama siekiadaugiau nei 150 tūkstančių eurų. Beveik visą šią sumą skyrė jį į prezidentus kelianti Valstiečių ir žaliųjų partija.

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo pagrindinių konkurentų Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio pozicijos šiek tiek pagerėjo, rodo „Vilmorus“ apklausa, ją šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. Per šį mėnesį atliktą apklausą už ekonomistą G. Nausėdą per prezidento rinkimus žadėjo balsuoti 23,5 proc. respondentų, kai vasarį jo reitingas siekė 27,3 procento. Konservatorių remiama Seimo narė I. Šimonytė vasarį sulaukė 22 proc.

Pretendento į prezidentus ekonomisto Gitano Nausėdos štabo atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė surinktus parašus – jų iš viso yra per 40 tūkstančių.  Penktadienį VRK įteikti popieriniai parašų rinkimo lapai su 18 tūkst. 769 parašais, elektroniniu būdu pretendentas dar yra surinkęs 24 tūkst. 563 parašus. Parašų rinkimų laikotarpis nesibaigė – vėliausia diena juos pateikti VRK yra kovo 28-oji. G. Nausėda pirmasis VRK grąžino popierinius parašų rinkimo lapus.

Prezidentiniuose rinkimuose auga įtampa dėl rinkėjų parašų – liko mažiau nei savaitė, kai paaiškės, kas iš 13 pretendentų bus išmesti iš tolimesnės kovos. Vieni pretendentai jau surinko reikiamus 20 tūkst. parašų ir dabar nebent neoficialiai varžosi dėl kiekio su artimiausiais konkurentais. Kiti gi paknopstomis siekia susirinkti bent būtinus. O kai kurie, užsigeidę vadovauti visai šaliai, nesugeba surinkti parašų ir jau kapituliuoja.

Naujienų agentūra BNS pateikia prognozuojamus svarbesnius 2018 metų Lietuvos politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykius. Trys reformos. Valdančiųjų laukia trys testai, kurie parodys pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Valdžiai stiprėja spaudimas imtis mokesčių pertvarkos ir gerinti mokesčių surinkimą, kad būtų galima papildyti biudžetą ir mažinti skurdą. Pavasarį tikimasi Vyriausybės pasiūlymų, kaip mažinti darbo santykių apmokestinimą bei pertvarkyti pensijų sistemą.

Kraupus paradoksas. Keturis kartus daugiau uždirbantis vidutinis vokietis perka pigesnius rūbus bei batus nei statistinis lietuvis. Ir tikrai ne dėl vokiečių taupumo, pasirodo – drabužiai Lietuvoje kainuoja brangiau nei bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Lyg ant mielių šalyje kylančios kainos užaugino ir bene dešimtmetį nematytą infliaciją. Ji Lietuvoje dabar siekia beveik penkis procentus ir tris kartus viršija visos Bendrijos vidurkį.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

Šįryt vieno iš sostinės viešbučių konferencijų salėje vyko naujojo SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatymas. Čia netruko ne tik įdomių SEB prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos įžvalgų, bet ir smagių akimirkų. Rytinę nuotaiką susirinkusiems ekonomistas skaidrino spalvingais vaikystės prisiminimais. „Prisimenu, prie kaimynų namo padėjome sprogiklį, kuris sprogo daug garsiau, negu įprasta.

Pastaruoju metu šalies ekonomikai ypač svarbi vidaus rinka, norint išvengti „kietojo nusileidimo“,– teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Pirmą šių metų pusmetį Lietuva pagal BVP plėtros tempą atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, o to priežastis – didesnė eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kuri ne tik pritaikė sankcijas daugeliui produktų, bet ir sparčiai praranda perkamąją galią.

Zita Čepaitė Praeitą savaitę sklandė gandas, kad į Londoną atvyks prezidentė. Jos dalyvavimas buvo įtrauktas į konferencijos Backto.lt programą. Prezidentė neatvyko. Bet atsiuntė savo patarėją iš lapuko perskaityti prezidentės raginimą galvoti apie tą dieną, kai grįšim į Lietuvą. Nesu išdidi. Įsiklausiau į tegu ir iš lapuko perskaitytą raginimą ir ėmiau galvoti.

Paulius Grinkevičius Kol ilsėsimės per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus – mūsų šalies ekonomika, skirtingais ekonomistų skaičiavimais, generuos nuo 400 mln. iki daugiau nei milijardo litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), palyginus su BVP, kurį sukurtume šias dienas dirbdami.

Prieš 10 metų, 2002-aisais, dvylikoje Europos Sąjungos šalių pasirodė grynieji pinigai – eurai, pakeitę valstybių nacionalines valiutas. Euro įvedimas tapo didžiausia valiutos reforma pasaulio istorijoje. Euras išsikovojo vietą tarp stipriausių valiutų pasaulyje, bet dabar, kai euro zona krečiama krizės, pasigirsta abejonių dėl jo ateities, praneša Lietuvos radijas. Prieš 10 metų Europos parduotuves, bankus ir bankomatus pasiekė 6 milijardai euro kupiūrų ir 40 milijardų euro monetų.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.