Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
DIENOS PJŪVIS. Lietuvos mokesčių reforma: kas mokės daugiau, o kas – mažiau?
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus mokesčių ir antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus. Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra.
Kiek šie pakeitimai kainuos gyventojams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Gintauto Palucko paaiškinimai opozicijos neįtikino: premjeras negali toliau eiti užimamų pareigų
Išklausę premjero Gintauto Palucko paaiškinimus dėl paskelbto žurnalistinio tyrimo, opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos sako, jog šis negali toliau eiti užimamų pareigų bei ragina prezidentą principingai įvertinti situaciją.
Gitanas Nausėda susitiks su premjeru aptarti naujausio žurnalistinio tyrimo apie jį
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda žada susitikti su premjeru Gintautu Palucku ir aptarti viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją apie buvusią ministro pirmininko įmonę bei verslo partnerius.
Sekmadienį pasirodžius naujam „Sienos“ ir „Laisvės TV“ žurnalistiniam tyrimui, ELTA kreipėsi į Prezidentūrą, prašant pakomentuoti, kaip vertinama pasirodžiusi informacija apie premjerą, ar šalies vadovas ketina ją aptarti su ministru pirmininku.
Premjeras teigia perduosiąs savo įmonių akcijas advokatų kontorai
Premjeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia ketinantis perduoti advokatams valdyti jo turimas įmonių akcijas.
„Taip, yra paruošta sutartis, yra derinamas susitarimas su advokatų viena iš teisininkų kontorų ir, kai bus tie dalykai formalizuoti, tikrai visuomenė bus informuota“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Jis teigė kol kas nenurodysiantis, kuriai advokatų kontorai bus perduota valdyti akcijas.
Vyriausybės vadovas yra bendrovių „Emus“ ir „Garnis“ akcininkas.
Seime – paskutinis balsavimas dėl Kelių fondo steigimo
Paskutiniame pavasario sesijos plenariniame posėdyje pirmadienį Seimas balsuos dėl 400 mln. eurų vertės Valstybinio kelių fondo steigimo.
Bendrą kelių finansavimą specialus fondas padidintų iki beveik 1 mlrd. eurų.
Seime pristatydamas fondo projektą susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis teigė, kad įsteigus jį būtų pagerinta valstybinės reikšmės kelių būklė, jiems skiriamas didesnis finansavimas.
Parlamentas baigia pavasario sesiją
Šios kadencijos Seimas pirmadienį baigia savo pirmąją pavasario sesiją.
Planuojama priimti Valstybinio kelių fondo įstatymą, Investicijų, Teritorijų planavimo, Rinkliavų, Atliekų tvarkymo, Medžioklės įstatymų pataisas, 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais ir kt.
NT mokesčio pakeitimai: įspėja, kad tai – ne pabaiga ir ateity reikės mokėti daugiau
Ketvirtadienį Seimas patvirtino galutinius Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimus. Nuo šiol keisis ne tik tai, kas turės mokėti mokestį, bet ir kaip jis bus skaičiuojamas. Skirtingai apmokestinamas bus gyvenamasis būstas ir įvairūs kitos paskirties statiniai nuo sodo namelių, poilsinių ir garažų iki ūkinių pastatų.
Naujasis mokestis bus aktualus tiems, kurių būstas vertas daugiau nei 450 tūkst. eurų arba turintiems kelis NT objektus.
Apklausa: nuo vasario pasitikėjimas Žemaitaičiu sumažėjo daugiau nei du kartus
Nuo vasario mėnesio pasitikėjimas „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu sumažėjo daugiau nei du kartus – nuo 11,2 iki 4,2 proc., rodo Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai.
Atliekant apklausą pačių respondentų buvo prašoma įvardyti, kuriuo visuomenės atstovu jie labiausiai pasitiki. Paaiškėjo, jog patikimiausiu visuomenės atstovu ir toliau laikomas prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuva Jungtinėms Tautoms įteikė dokumentus dėl išstojimo iš Otavos konvencijos
Lietuva Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui įteikė dokumentus dėl išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Tai Eltai patvirtino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis.
Vėliau apie tokį sprendimą paskelbė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Lietuva neturi jokių iliuzijų: Putino Rusija yra didžiausia ilgalaikė egzistencinė grėsmė Europai.
Nausėda pasirašė mokesčių ir pensijų pertvarką numatančius įstatymus
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtus mokesčių ir antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus.
Šalies vadovo teigimu, abi reformos prisidės prie didesnio gynybos finansavimo ir socialinio teisingumo, penktadienį pranešė Prezidentūra.
„Nors ir padariusi komunikacinių klaidų, valdančioji dauguma žengė svarbų žingsnį teisingesnių mokesčių link. Svarbu, kad pokyčių visuma neslopins Lietuvos ekonomikos“, – pranešime sakė G. Nausėda.
REKLAMA
REKLAMA
Seimą pasiekė Desovietizacijos komisijos atsistatydinimas, atmeta kaltinimus visuomenės skaldymu
Seimą penktadienį pasiekė vadinamosios Desovietizacijos komisijos atsistatydinimo pareiškimas.
Jis adresuotas Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui.
Desovietizacijos komisijos nariai Seimo vadovybei išsiuntė atsistatydinimo raštą
Reaguodami į politikų išsakytą kritiką, vadinamosios desovietizacijos komisijos nariai penktadienį Seimo vadovybei išsiuntė atsistatydinimo raštą. Jame parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Dariaus Jakavičiaus prašoma parengti ir Seimui pateikti nutarimo projektą, atleidžiantį komisijos narius iš pareigų.
Paluckas nekomentuoja su „čekiukų“ skandalu susijusių pataisų svarstymo Seime: nebuvau posėdyje
Premjeras Gintautas Paluckas nekomentuoja Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų dėl atsakomybės „čekiukų“ bylose svarstymo proceso Seime, nes, kaip teigė ministras pirmininkas, jis pats šiame procese nedalyvavo.
„Negaliu komentuoti, aš tuo metu nebuvau posėdyje. Nemačiau to proceso. (...) Nebuvau posėdyje ir nemačiau proceso, kaip buvo laikomasi statutinių nuostatų. Tą dalyką gali komentuoti Seimo vadovybė“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
Po Seimo sprendimo dėl „čekutininkams“ palankių pataisų, Skvernelis tikina – buvo išprievartautas Statutas
Ketvirtadienio vakarą Seimo socialdemokratams paprašius prieštaringai vertinamas „čekutininkų“ atsakomybę švelninančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas svarstyti skubos tvarka, parlamento vadovas Saulius Skvernelis sako – buvo pažeistos teisės normos ir išprievartautas Seimo statutas.
Nausėda: Europa privalo panaudoti įtaką Izraeliui, kad baigtų humanitarinę katastrofą Gazoje
Europa privalo panaudoti savo įtaką Izraeliui, kad būtų nutraukta „humanitarinė katastrofa“ Gazos Ruože, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Diskutavome Gazos humanitarinės krizės atžvilgiu ir norisi, kad šita humanitarinė katastrofa baigtųsi, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai, kad nekentėtų vaikai, moterys, tai yra, žmonės, kurie niekuo nesusiję su karo veiksmais“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare Europos Vadovų Taryboje (EVT) Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: Europos valstybės turi imtis atsakomybės už gynybą čia ir dabar
Europos Sąjungai (ES) priklausančios NATO šalys turi būti pavyzdys kitoms Aljanso narėms, siekiant užsibrėžto finansavimo gynybai tikslo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Nors šią savaitę vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo pasiekti geri sprendimai, pasak valstybės vadovo, tai dar negarantuoja, kad kiekviena sąjungininkė vienodai jų laikysis.
„Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, tačiau jis negarantuoja 5 proc.
Nausėda situaciją Gazos Ruože vadina baisia: tai negali tęstis
Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda situaciją Gazos Ruože vadina humanitarine katastrofa, kuri, anot jo, negali toliau tęstis. Todėl, o pasak šalies vadovo, Europa privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią tolesnėms civilių žūtims.
Gitanas Nausėda ragina ES lyderius įrodyti ryžtą dėl 5 proc. BVP gynybai iki 2030-ųjų
NATO viršūnių susitikime Hagoje šalims paskelbus, kad iki 2035-ųjų jos į gynybą investuos 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) lyderius per artimiausius penkerius metus dėl to padaryti „labai rimtus žingsnius“.
„Šiandien mes tikrai nemažai kalbėjome apie tai, kad NATO viršūnių susitikimas davė puikias gaires, bet jis negarantuoja, ypač, jeigu trūksta politinės valios, tų 5 proc.
Galutinai priėmus NT mokestį, aiškėja gudrybė: „Jeigu vaikui perrašysi būstą, jis irgi bus bendrasavininkis“
Seimas tarė galutinį žodį – priėmė jau dešimtą pataisytą nekilnojamo turto (NT) mokesčio variantą. Už pirmą būstą mokės tik patys turtingiausieji, o mokestis bus mažesnis nei dabar. O štai jeigu turite antrą ar paskesnį butą, namą, ar sodybą, susimokėti teks jau praktiškai visiems.
Nausėda: Europos saugumas – tai ne tik žodžiai, bet ir greiti, koordinuoti bei ryžtingi veiksmai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šiandieninis Europos saugumas priklauso nuo ryžtingų ir koordinuotų Bendrijos narių veiksmų.
Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje.
„Šiandienos geopolitinė situacija neleidžia delsti. Europos saugumas – tai ne tik žodžiai, bet ir greiti, koordinuoti bei ryžtingi veiksmai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Nausėda atvirai apie situaciją Ukrainoje: „Nematau šviesos tunelio gale“
„Nematau šviesos tunelio gale“: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs artimiausiais metais dėl Rusijos imituojamo bei vilkinamo taikos proceso, rašoma UNIAN.
„Tikiuosi, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos priėmimo karas Ukrainoje bus baigtas. Bet kol kas nesu didelis optimistas“, – pareiškė jis ES viršūnių susitikime Briuselyje.
Oficialu: leido atsiimti pinigus iš pensijų fondų – štai kiek atgausite, o kiek didės pensija
Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis. Jomis iš esmės pakeista pensijų kaupimo pensijų fonduose, jo nutraukimo ir pinigų atsiėmimo tvarka.
Už įstatymo projektą balsavo 88 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 5 susilaikė.
Priimtas pataisas dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. Tą padarius jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.
Taigi nuo kitų metų pradžios gyventojai galės paprasčiau nutraukti kaupimą ir atsiimti bent dalį sukauptų lėšų.
Nausėda apie 18-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą: jis yra vienas iš stipriausių
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos šalių ruošiamas 18-asis sankcijų Rusijai paketas yra kol kas stipriausias, kokį jam teko matyti per pastaruosius pusantrų metų. Vis dėlto, šalies vadovo teigimu, Europos Sąjungos (ES) tikslas sumažinti naftos kainos ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių „tampa sunkiai pasiekiamas“.
„Aš labai tikiuosi, kad jis bus rimtas, kad jis bus griežtas.
Nausėda sako, kad komunikuojant apie NT pokyčius buvo padaryta klaida: būtume išvengę nereikalingų aistrų
Jeigu šalies gyventojams būtų tinkamai paaiškinti Vyriausybės inicijuoti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tikslai, būtume išvengę prieš šiuos pokyčius protestuojančiųjų mitingų bei nereikalingų aistrų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį Seimui patvirtinus NT mokesčio pakeitimus, šalies vadovas tikina, kad pasiektas tinkamas kompromisas, tačiau, anot jo, tenka apgailestauti dėl prastos komunikacijos.
NT mokestį pakeitė: kas mokės daugiau, o kam apsimokės išsiregistruoti ar parduoti?
Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą – ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt.
Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 – susilaikė.
Priimtą projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.
Oficialu: padidino pajamų mokestį – dalis gyventojų mokės daugiau
Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus, nuo kitų metų daliai žmonių gali tekti mokėti daugiau mokesčių. Taigi pinigų į rankas jiems liks mažiau.
Kita vertus, daugeliui dirbančių tėvų pinigų turėtų likti kiek daugiau, mat ateity jie galės pasinaudoti papildomu neapmokestinamų pajamų dydžiu už auginamus vaikus.
Už daug diskusijų sukėlusias GPM įstatymo pataisas balsavo 78 Seimo nariai, o 46 – prieš.
Elegijaus Paulavičiaus atleidimas – lyg perkūnas iš giedro dangaus: „Nežinome, kas darosi“
Skandalas Krašto apsaugos ministerijoje. Dovilė Šakalienė atleido karinės žvalgybos vadą, antrajame operatyvinių tarnybų departamente dirbusį Elegijų Paulavičių. Ši netikėta žinia Seimo narius šokiravo. Parlamentarams užkliuvo, kodėl be Seimo žinios atleidžiamas vienos svarbiausių šalies institucijų vadovas. Pasak ministrės D. Šakalienės, E. Paulavičius nušalintas, nes Krašto apsaugos ministerija aiškinasi dėl gautų darbuotojų skundų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Sutarus dėl 5 proc. gynybos finansavimo, Nausėda perfrazavo Trumpą: „Padarykime NATO vėl didžią“
Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.
TV3 Žinios. Istorinis NATO sprendimas; Kraupios avarijos Klaipėdoje detalės; Trumpo ir Zelenskio susitikimas
Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.
Čmilytės-Nielsen nestebina desovietizacijos komisijos atsistatydinimas: jie jaučia spaudimą
Desovietizacijos komisijai pranešus apie atsistatydinimą, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nesistebinti tokiu sprendimu. Pasak parlamentarės, komisijos nariai, veikiausiai, jautė spaudimą dėl ne kartą išsakytos šalies vadovų kritikos.
„Nestebina, nes tokia chaotiška situacija, ir, natūralu, kad žmonės ne vakuume gyvena.
Nausėda apie NATO sprendimą dėl 5 proc. BVP skyrimo gynybai: Lietuvai tai nėra problema
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog trečiadienį priimtas NATO viršūnių sprendimas iki 2035 m. išlaidas gynybai padidinti iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvai nėra problema, todėl valstybei nereikalingas ir pereinamasis laikotarpis.
„Manau, kad nesuklysiu teigdamas, kad ši NATO viršūnių konferencija arba susitikimas bus prisimenamas kaip 5 proc. viršūnių susitikimas. 5 proc.
Nausėda apie karinės žvalgybos vado atleidimą: ne pats geriausias būdas atsisveikinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karinės žvalgybos vadovo Elegijaus Paulavičiaus atleidimo nepasibaigus kadencijai istorija nebuvo „pats geriausias būdas atsisveikinti“.
„Manau, kad tiesiog psichologinis klimatas truputį įkaito ir galbūt buvo sureaguota iš abiejų pusių. Ir nemanau, kad tai yra pats geriausias būdas atsisveikinti“, – žurnalistams Hagoje trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Manau, kad tikrai galima rasti būdą pasakyti ačiū.
Diana Nausėdienė sužibo sidabru: pamatykite
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su NATO valstybių ir vyriausybių vadovais, Ukrainos Prezidentu V. Zelenskiu, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkais Hagoje dalyvavo iškilmingoje vakarienėje Nyderlandų karaliaus Vilhelmo Aleksandro kvietimu.
Iškilminga vakarienė surengta Nyderlandų karalių rezidencijoje – Huis Ten Bosch rūmuose. Šis renginys yra oficiali įžanga į Hagoje prasidedantįį NATO viršūnių susitikimą.
Paluckas įvertino desovietizacijos komisijos sprendimą atsistatydinti: tai politinis žingsnis
Premjeras Gintautas Paluckas vadinamosios desovietizavcijos komisijos sprendimą atsistatydinti vadina politiniu žingsniu. Jis pabrėžia, kad komisijos veiklą reglamentuojantis įstatymas tokio sprendimo apskritai nenumato.
„Vertinu kaip politinį žingsnį, nes desovietizacijos komisijos įstatymas tokio pobūdžio pareiškimo ar tokio žingsnio apskritai nenumato“, – žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.
Nausėda apie planuojamą dvišalį Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą: tikiuosi, kad įvyks
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu įvyks planuojamas dvišalis susitikimas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentų susitikimas.
„Aš tikiuosi, kad įvyks dvišalis susitikimas tarp prezidento (Volodymyro – ELTA) Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.
Po socialdemokratų siūlymo, atsistatydina desovietizacijos komisija: neturime pasitikėjimo
Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, toks sprendimas priimtas dėl pasitikėjimo stokos iš šalies vadovų.
„Komisija darbą baigė ir bendru sutarimu kolektyviai atsistatydino. Sprendžiant pagal valstybės vadovų pareiškimus, komisija neturi pasitikėjimo ir negali veikti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Lietuvos ambasadoriumi JAV siūloma skirti diplomatą Varvuolį
Vyriausybė pritarė siūlymui naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) skirti diplomatą Gediminą Varvuolį.
Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino nutarimą, kuriuo siūloma skirti G. Varvuolį Lietuvos atstovu Vašingtone nuo šių metų rugpjūčio 1 d.
Jis turėtų pakeisti darbą ambasadoje baigsiančią Audrą Plepytę – dėl pastarosios atšaukimo Vyriausybė sprendė dar mėnesio pradžioje, o birželio 17 d. prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tai numatantį dekretą.
Vyriausybė – už daugiau galių VAT, laikinus statinius prie prezidento namo Pavilniuose
Vyriausybė trečiadienį pritarė Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) parengtoms keliasdešimties įstatymo straipsnių pataisoms, kurios tarnybos pareigūnams numatytų daugiau įgaliojimų, lojalumo valstybei reikalavimą.
Ministrų kabinetas taip pat pritarė pataisoms, kurios atvertų kelią laikiniems statiniams prie prezidento Gitano Nausėdos namo Pavilnių regioniniame parke.
Į viršūnių susitikimą atvykęs Gitanas Nausėda ragina „padaryti NATO vėl didžią“
Į NATO viršūnių susitikimą Hagoje trečiadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino „padaryti NATO vėl didžią“, sąjungininkėms reikšmingai padidinant finansavimą gynybai.
Gitanas Nausėda su NATO lyderiais tarsis dėl gynybos išlaidų didinimo iki 5 proc. BVP
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su NATO lyderiais Hagoje turėtų sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 proc. per ateinantį dešimtmetį.
Šis įsipareigojimas būtų skaidomas į dvi dalis: 3,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami griežtai tik gynybai, ir 1,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai, gynybos sektoriaus inovacijoms, pramonei stiprinti.
NATO viršūnių susitikimas: žadama paskelbti dešimtmečio planą
Hagoje prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame lyderiai turėtų paskelbti apie ambicingą dešimtmečio planą – išlaidas gynybai didinti iki penkių procentų.
NATO generalinis sekretorius žingsnį vadina istoriniu, o štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys norėtų greitesnių sprendimų.
Aljanso lyderiams ranką spaudžia ir Zelenskis, kuris jau rytoj turėtų susitikti su Trumpu. O Putinas toliau nesismulkina – surengė žiaurią ataką Dnipre. Vien sužalotų per pusantro šimto.
Nausėda: parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į išlaidas gynybai
Į NATO viršūnių susitikimą vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į planuojamą 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai rodiklį.
„Ukrainos parama taip pat yra įtvirtinta, beje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota į tą bendrą 5 proc. rodiklį“, – Prezidentūros vaizdo įraše antradienį teigė šalies vadovas.
Nausėda apie situaciją Artimuosiuose Rytuose: jei taip nutiktų, atsivertų naujas karštas židinys
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, jeigu įsigaliotų paliaubos tarp Izraelio ir Irano, būtų suduotas smūgis blogio ašies valstybėms. Anot jo, tolimesnė eskalacija reikštų dar vieną karštąjį židinį pasaulyje.
„Irano branduolinės užmačios yra iš tikrųjų pavojingas reiškinys, turint galvoje, kad tai tikrai yra agresyvi valstybė.
Nausėda apie NATO gynybos išlaidų didinimą: atliekame didžiulį kokybinį šuolį
NATO siekis per ateinančius 10 metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, lyginant su ankstesnėmis diskusijomis dėl išlaidų gynybai, Aljansas dabar daro kokybišką šuolį ir didins finansavimą palaipsniui.
„Taip, numatytas 10-ies metų pereinamasis laikotarpis, tačiau mes nesunkiai galime palyginti, kaip mes diskutuodavome anksčiau. Šalys, kurios turėdavo šiek tiek mažiau negu 2 proc.
Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius režimus propaguojančių objektų likimo savivaldai. Anot jo, būtent savivaldybių tarybos ir merai daug geriau išmano vietos kontekstą, todėl sugebėtų priimti tikslesnius sprendimus.
Paaiškėjo, kas taptų naujuoju Lietuvos ambasadoriumi JAV
Naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ketinama skirti diplomatą Gediminą Varvuolį.
Trečiadienį Vyriausybė svarstys jo kandidatūrą. G. Varvuolį siūloma skirti Lietuvos atstovu Vašingtone nuo šių metų rugpjūčio 1 d.
Jis turėtų pakeisti darbą ambasadoje baigsiančią Audrą Plepytę – dėl pastarosios atšaukimo Vyriausybė sprendė dar mėnesio pradžioje, o birželio 17 d. prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tai numatantį dekretą.
Nausėda vyksta į NATO viršūnių susitikimą Hagoje
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda išvykstą į Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame vienas iš pagrindinių Aljanso šalių tikslų yra susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai.
„Prezidentas NATO viršūnių susitikime akcentuos būtinybę gynybai skirti bent 5 proc. BVP, ir toliau stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą bei užtikrinti nuolatinį NATO pajėgų dislokavimą Aljanso rytiniame flange.
Gamtininkas perspėja, kad meškų Lietuvoje daugėja ir jos plinta: perspėja dėl Baltarusijos ir sienos
Lietuvoje daugėjant meškų ir atvejų su meškomis, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigia, kad reikia užtikrinti ne tik geresnes sąlygas Lietuvoje gyvenančioms meškoms, bet ir didinti aplinkosaugininkų finansavimą.
Po įrašu apie Lietuvoje pastebėtą mešką, gyventojai neslėpė pasipiktinimo – svarstė, ką veikia aplinkosaugininkai.
„Toks jausmas, kad tik filmuose egzistuoja strėlytės su migdomaisiais.
Prezidentūra: JAV smūgiai siunčia dar aiškesnį signalą, kad Iranui nebus leista tęsti jo branduolinės programos
JAV smūgiai Irane siunčia dar aiškesnį signalą, kad Teheranui nebus leista tęsti jo branduolinės programos, teigia Prezidentūra.
„Irano branduolinė programa ir galimas branduolinio ginklo įsigijimas kelia grėsmę tiek Izraelio, tiek tarptautiniam saugumui. JAV prisijungimas prie Izraelio karinių atakų prieš Irano branduolinę programą siunčia dar aiškesnį signalą, kad Iranui nebus leista tęsti jo branduolinės programos“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Prezidentūra.
