gerhardas schroderis

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Vokiečiai šiam dalykui apibūdinti turi vieną žodį – „Männerfreundschaft“ (vok. vyriška draugystė). Keturis kartus vedęs ir išsiskyręs, Gerhardas Schroderis parėmė savo politinę ir verslo karjerą ryšiais su žmonėmis, kuriuose įžvelgia tuos pačius alfa patinus.

Vokietijos kanclerė ir jos pagrindinis priešininkas Martinas Schulzas sekmadienį susitiko savo vienintelėje televizijos debatų laidoje per visą rinkimų kampaniją prieš rugsėjo 24-ąją įvyksiančius rinkimus. Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.

Rusiškų dujų tiekimas į Europą didėja, tačiau europiečiai ieško vietos alternatyvų – tiesa, vangiai. Spalio 8 d. įvykęs dujotakio „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) antrojo vamzdžio paleidimas buvo suderintas su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-mečiu. Prie atidaromos sklendės pasirodė ir Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schroderis – dabar „Gazprom“ darbuotojas. Atidarymo proga V. Putinas įrašė kreipimąsi, kad „Gazprom“ sugebės tenkinti didėjančius Europos energetinių išteklių poreikius.

Kai Rusijos koncernas GAZPROM pasirašė su Vokietija sutartį dėl Nord Stream dujotiekio, kadenciją pabaigęs vokiečių federalinis kancleris Gerhardas Schroderis truputį pakeitė karjeros kryptį – išėjo dirbti į savo paties palaimintą projektą su milijoniniu atlyginimu. Lietuvoje gali įvykti ir atvirškščiai. Gerą sandorį valstybinei įmonei įpiršusios bendrovės geras vadybininkas ateina į tą valstybinę įmonę.

Edwardas Lucasas, knygos „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ autorius, tvirtina, kad Europos sprendimas atnaujinti derybas su Rusija dėl bendradarbiavimo sutarties yra Baltijos šalių išdavystė. Savo straipsnyje pateikdamas scenarijų, kaip Rusija gali „susitvarkyti“ su Estija, E. Lucasas ragina Europos Sąjungą išdrįsti stoti prieš Kremlių, kurio politika yra aiški: „Europai reikia mūsų labiau nei mums jų“. „Taigi, santykiai su Rusija yra kaip visada.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Buvęs Vokietijos ministras pirmininkas Gerhardas Schroderis puolė ginti Maskvos karinius veiksmus Gruzijoje ir apkaltino Vakarus dėl siekio „apsupti“ Rusiją Vidurio Europoje dislokuojant JAV priešraketinės gynybos skydą bei pripažįstant Kosovo nepriklausomybę, rašo „EU Observer“. Priminsime, kad, baigęs premjero kadenciją, G. Schroderis pasuko dirbti ne kur kitur, o į Rusijos valstybinį dujų monopolininką „Gazprom“....

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Rusijos agresija prieš Gruziją ir šios šalies nusiaubimas išlieka svarbiausia pasaulio politinės darbotvarkės tema. Didžiųjų valstybių lyderiai vis labiau ima suvokti agresyvią Rusijos politikos prigimtį, tačiau, sakytume, gana sunkiai ir nenoriai. Agresyvi Rusijos politika tampa rimtu iššūkiu ir sykiu ji verčia permąstyti visą XX amžiaus istoriją – prieškarį, pokarį ir sovietinę dalies Europos okupaciją.

Vokietijos lobių ieškotojas požeminėje oloje Erzgebirge kalnų kaime tikisi rasti nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų dingusį Gintaro kambarį, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Aistringas lobio ieškotojas  -  ne paprastas keistuolis, o Vokietijos parlamento narys, Laisvosios demokratinės partijos (FDP) politikas, garbingas 1200 gyventojų turinčios bendruomenės meras Hansas Peteris Hausteinas. Savo asmeniniame tinklapyje jis rašo, jog jo aistra – Gintaro kambario paieškos.

Rusijos ir Vokietijos konsorciumo „Nord Stream“ dujotiekio statyba Baltijos jūroje gali viršyti pirminę projekto sąmatą, pareiškė konsorciumo akcininkų tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis.

Baltieji rūmai į Didžiąją Britaniją nebežvelgia kaip į artimiausią savo sąjungininkę Europoje, Georgho W.Busho administracijos šaltinius cituoja „The Daily Telegraph“.Situacija pasikeitė po to, kai ministro pirmininko postą Didžioje Britanijoje užėmė Gordonas Brownas.

Didžiojo aštuoneto valstybių vadovų susitikimas yra reikšmingas  politinis įvykis jau vien dėl to, kad jame pateikiama pagrindinių spręstinų pasaulinių problemų dienotvarkė. Pasaulio lyderiams pravartu apsvarstyti ne tik problemas, bet ir dėl jų pačių veiksmų kylančias grėsmes. Šiuo metu į politinę dienotvarkę įtraukiamos ir ekologinės problemos, kurių svarbiausia šiuo metu tapo klimato šilimo problema.

Taip „Financial Times“ nuomonių skiltyje tvirtina buvęs Lenkijos gynybos ministras Radekas Sikorskis, žymus lenkų finansininkas Maciejus Olex-Szczytowskis ir Centrinės Europos universiteto ekonomikos profesorius Jacekas Rostowskis.

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

Kiek žmonių reikia nužudyti žmogaus gyvybės ir orumo negerbiančiai šaliai, kad šiuos dalykus tarsi gerbiančios šalys atsikvošėtų ir nustotų ją laikyti savo drauge? Rusija tapo lakmuso popierėliu, leidusiu atverti visą Vakarų žiniasklaidos naivumo ir infantilumo mastą, o sykiu ir Vakarų Europos politikos atotrūkį nuo tų idealų, su kuriais bent jau iki šiol buvo galima tapatinti Vakarų pasaulį.

Žurnalas "European Voice", priklausantis "The Economist" leidybinei grupei, paskelbė Metų europiečio rinkimų nominacijas. Jose dviejose kategorijose - Metų komisaras ir Metų europietis pristatyta Europos Komisijos komisarė Dalia Grybauskaitė. Metų europiečio kategorijoje D. Grybauskaitė konkuruos su 50-čia kandidatų, tarp kurių - dainininkas Bono, rašytoja Joanne Kathleen Rowling, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis ir kiti.

Verslo dienraščio "Financial Times" teigimu, Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) paragino Europos centrinį banką (ECB) imtis veiksmų valiutų rinkoje, kurie sumažintų euro kursą ir padėtų regiono eksportuotojams.

Verslo dienraščio "Financial Times" teigimu, Senojo žemyno verslo lyderiai įspėjo, kad Europos Sąjungos ekonominės perspektyvos liks "nepaliaujamai niūrios", jei šalių narių vadovai pagaliau nesiims įgyvendinti savo pažadų vykdyti reformas. Įspėjime, kuris paskelbtas prieš šią savaitę Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą, darbdaviai nurodo, jog didžiosios ES šalys, tarp jų ir Vokietija, privalo imtis neatidėliotinų veiksmų spręsti savo ekonomikų struktūrines problemas.