gazpromo

Baltarusijos leidinys „by24.org“ vaizdžiai apibūdina Rusijos analitiko Michailo Krutychino komentarą – „rusų „Gazprom“ puolė į paniką“. Pats autorius tokių vaizdingų epitetų nenaudoja, tačiau gerų naujienų rusų energetikos milžinui taip pat neturi.

Prieš pusmetį Rusija pristatė „Turkų srauto“ dujotiekio projektą. Jis buvo pozicionuojamas kaip alternatyva užstrigusiam „Pietų srauto“ projektui, kuriam kol kas neįveikiama kliūtimi tapo Maskvos nesutarimai su Europos Sąjunga ir nenoras priimti jos taisyklių energetikos rinkos reguliavimo sferoje. Atsisakydama „Pietų srauto“ (arba blefuodama, kad atsisako), Rusija tikriausiai siekia parodyti, kad savo strateginiams energetiniams interesams realizuoti ji gali rasti ir kitų partnerių.

Tarptautinė tiriamosios žurnalistikos organizacija ICIJ paviešino nutekintų HSBC banko duomenų ataskaitas. Paviešintos sąskaitos, kurių bendra suma – 100 mlrd. dolerių, yra susijusios su daugiau nei 100 tūkst. fizinių bei juridinių asmenų iš 200 šalių.

Kainų komisija antradienį turėtų patvirtinti „Gazprom“ dujų kainų nuolaidų kompensavimo stambiesiems dujų vartotojams tvarką, Vyriausybei pakeitus savo ankstesnį nutarimą.

Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra, pristačiusi 600 puslapių apimties mokslininkų išvadas[1]dėl hidraulinio uolienų ardymo metodo, naudojamo skalūninių dujų gavybai, teigia, jog ši technologija kelia riziką aplinkai, todėl kol technologijos keliami pavojai negali būti suvaldyti, tol šis metodas išgauti skalūninėms dujoms Vokietijoje negali būti taikomas.

Audra Čepkauskaitė, LRT Klasikos laida „Žmonės ir idėjos“, „Matyt, ir pačios bendrovės, ir Geologijos tarnyba, ir Aplinkos ministerija, ir Energetikos ministerija turėtų daugiau aiškinti kaip tas vyks arba galėtų vykti, kokios medžiagos bus naudojamos, kaip su jomis bus dirbama, tada, matyt, ir visuomenė palankiau, ramiau ar drąsiau į tai žiūrėtų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

„Matyt, ir pačios bendrovės, ir Geologijos tarnyba, ir Aplinkos ministerija, ir Energetikos ministerija turėtų daugiau aiškinti kaip tas vyks arba galėtų vykti, kokios medžiagos bus naudojamos, kaip su jomis bus dirbama, tada, matyt, ir visuomenė palankiau, ramiau ar drąsiau į tai žiūrėtų“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuo 1997-ųjų yra įpareigota kasmet vykdyti centralizuotus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių viešuosius pirkimus. Analizuojant metinius centralizuotų vaistų pirkimo vaistų rezultatus, aiškėja tendencija, kad pagrindinė perkamų vaistų dalis įsigyjama iš monopolininkų.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas pirmadienį išnagrinėjo bylą pagal antrąjį AB „Kauno energija“ ieškinį dėl papildomų 12,35 mln. litų netesybų priteisimo iš UAB„Kauno termofikacijos elektrinė“. Buvo priimtas „Kauno energijai“ palankus sprendimas. Dėl netinkamo prievolių pagal Investicijų susitarimą (tarp „Gazpromo“ valdomos elektrinės ir „Kauno energijos“) vykdymo teismas nusprendė ieškovės „Kauno energijos“ naudai priteisti iš Kauno termofikacijos elektrinės 7,053 mln. litų baudą.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Justino Argusto ir Tomo Čyvo straipsnis „Pažadų virtuozai“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius valdžioje jau ganėtinai ilgai. Pažadų pribėrė pilną kibirą. Žodis – ne žvirblis, bet, kaip sakoma liaudyje, „pažadėjau – patiešyjau“. Viltis yra viena krikščioniškų dorybių, tačiau tautosaka byloja, kad ji dar ir kvailių motina.

Lietuvos politinis gyvenimas pastaruosius dešimt metų banguoja nuo skandalo iki skandalo. Juk pradžioje taip nebuvo. Bent reaguojama buvo kitaip. Kas per įvykis dėl kurio griuvo LDDP A. Šleževičiaus Vyriausybė. Ponas tuometis Premjeras pasiėmė savo asmeninį piniginį indėlį iš tuomet bankrutavusio Akcinio inovacinio banko. Ir nugriovė Vyriausybę savas LR Prezidentas A. Brazauskas, paraginęs premjerą atsistatydinti. Šiandien dėl tokio mažmožio niekas Vyriausybės neverstų.

Siekdama sumažinti savo dujinę priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga toliau aktyviai ieško naujų tiekėjų ir maršrutų. Maskva savo ruožtu ieško alternatyvų dujų tranzitui per Ukrainą. Šių metų pradžioje tarp pagrindinio dujų į Europos Sąjungos šalis tiekėjo – Rusijos – ir pagrindinės dujų tranzito į ES valstybes – Ukrainos – įvyko naujas konfliktas, kuris dar stipriau įtikino Europos vartotojus būtinybe užsitikrinti didesnį angliavandenių importo saugumą.

Vilniaus savivaldybėje veikia Michailo Maškovo tapybos darbų paroda. Paroda kaip paroda, ir autorius būtų kaip autorius, jei ne viena delikati aplinkybė, paaiškėjusi iš pokalbių su kai kuriais Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų aktyvistais ir kitais gerai informuotais žmonėmis. Šį bei tą pavyko surasti ir internete. Vaizdas susidarė gal ir ne visiškai pilnas, bet pakankamai spalvingas – kaip pono Michailo tapyti paveikslai.

Turbūt didžausias sovietinių okupantų nusikaltimas Lietuvoje yra tai, kad gan didelė tautos dalis atprato ne tik dirbti, bet ir galvoti. Lietuviai tiesiog trokšta, kad kažkas, esantis kažkur „aukštai“  (nebūtinai danguje – užtenka, pavyzdžiui, ir Prezidentūros) viską teisingai surėdytų, išspręstų ir išaiškintų, o jie tuo metu galėtų ramiai tvarkyti savo reikalus ir reikaliukus.

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa? Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo.

Sausio 13-ąją, iškilmingo posėdžio metu, minint Laisvės gynėjų dieną Tautos prisikėlimo partijos vadovas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pareiškė, kad svarbiausia, ką mes „išsinešėme“ iš to meto, tai pasitikėjimas vieni kitais, savo rinktais parlamentarais ir parlamentarų atsakomybė – piliečiams. Tačiau tuo pačiu metu, kai partijos vadovas tarė šiuos žodžius Seimo salėje, jo partijos nariai vienas po kito patenka parlamento etikos sargų nemalonėn, įskaitant A. Valinsko žmoną Ingą Valinskienę.

Pastarųjų savaičių Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl gamtinių dujų akivaizdžiai parodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų susivienyti ir siekti alternatyvos „Gazpromo“ dujų perdavimo vamzdynams. Anot Europos Parlamento (EP) nario Šarūno Biručio, Lietuvai rusiškos dujos iki šiol tiekiamos sklandžiai dėl keleto priežasčių: pirmiausia dujos per Baltarusiją Lietuvos vamzdynais keliauja į Kaliningrado sritį.

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Tai, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra suskirstęs žurnalistus į „teisingus“ ir „neteisingus“, – jokia naujiena. Viena pašvęstoji kolegė dar VSD skandalo metu po pulkininko Vytauto Pociūno žūties nakvojo buvusio departamento direktoriaus kabinete. Paskui lyg grybai po lietaus radosi straipsniai, šmeižiantys žuvusį žmogų. VSD ligi šiol slepia dvylika informacinių-analitinių pažymų, kurias parengė minėtas pareigūnas ir jo kolegos iš kitų departamento valdybų.

Nuo gruodžio mėnesio kauniečiai už šilumą mokės brangiau, nes Kainų komisija „Gazpromo“ valdomai Kauno termofikacinei elektrinei patvirtino daugiau nei du kartus didesnes šilumos gamybos kainas. Savivaldybė skaičiuoja, kad galutinė kaina vartotojui didės beveik 70 procentų. Komisija nustatė bazines šilumos gamybos kainas, tačiau Kauno valdžia neatmeta, jog bus bandoma derėtis dėl mažesnių kainų. Plačiau - LNK „Žinių“ reportaže.

„Bernardinai.lt“ skaitytojams pateikia Leonido Donskio pokalbį su Andrejumi Piontkovskiu LRT laidoje „Be pykčio“. Andrejau Andrejevičiau, labai malonu Jus matyti. Mums garbė, jog sutikote ateiti į studiją. Praėjusį kartą su Jumis kalbėjomės apie tai, kaip, subyrėjus Sovietų Sąjungai, sudužo kai kurios svajonės, viltys. Šiandien norėčiau pakalbėti apie kitą fenomeną.

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis aiškinasi, ką, kiek ir kur rusai veža per Lietuvą. Praėjusią savaitę susitikęs su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė pranešė jiems dvi naujienas. Kaip ir pridera - vieną gerą, kitą blogą.

Po šių metų rugpjūčio 8 dienos įvykių Gruzijoje pasaulis pasikeitė. Rusija parodė, kad ji nėra linkusi susitaikyti su “teritorijų praradimu” po Sovietų sąjungos subyrėjimo ir nuo šiol jos kaimynai gali sulaukti ne tik ekonominių sankcijų, dujų ir naftos tiekimo sutrikimų, bet ir tiesioginių karinių veiksmų.

Prezidentas tikrai moka pateikti originalių pasiūlymų prieš rinkimus. Šį kartą moralinis autoritetas faktiškai paragino partijas nerašyti programų, o rinkėjus jų neskaityti. „Man partijų pavadinimai traukos nesudaro. Be to, vargu ar kas gilinsis į šimtus puslapių apimančias jų programas. (...) Yra tradicinės partijos, turinčios pagrindinius principus, o ne šimtus puslapių programų. Populistai savo pažadų nevykdys, sieks tik patraukti žmones.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Gruzijos aukštieji politikai sunerimę klausinėja: nejau vėl yra koks nors slaptas susitarimas? Iš tiesų, kodėl Vokietija darė paslaugą Rusijai šį pavasarį Bukarešte, blokuodama Gruzijos laukiamą NATO narystės veiksmų planą? Kodėl dabar iš Berlyno skamba balsai nesmerkti Gruzijos užpuolikės Rusijos? Apskritai, kas taip vėl surišo, bemaž po 70 metų, Vokietiją su Rusija? Viena aplinkybė aiški: tai džiaugsmo vamzdis vieniems, per dujas parišant Rusijai visą vokiečių ūkį, ir mirties vamzdis kitiems...

Šį rudenį ir žiemą politikams reikės didelės drąsos, kad atlaikytų krizės spaudimą ir imtųsi reformų, Audrius Bačiulis rašo savaitraštyje "Veidas". Rudenį po Seimo rinkimų sudaryta naujoji Vyriausybė iš karto susidurs su didžiuliais iššūkiais, sukeltais energijos, šilumos, maisto produktų kainų šuolio ir jį lydinčios infliacijos.

Aukštieji Europos Sąjungos politikai nuvyko į Chanty Mansijską susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu. Europos politikai bando suvokti, koks yra naujasis prezidentas, ko iš jo galima laukti ir ar tikėtinas vadinamasis ‚atlydis“ Rusijos vidaus ir užsienio politikoje.

ES dujų rinkos liberalizavimą numatančioje direktyvoje yra įtvirtintas Rusijai itin nepalankus abipusiškumo principas, pagal kurį priėjimą prie ES energetikos rinkos galės gauti tik savo rinkas atvėrusios šalys.

Europa, geriau ar prasčiau organizuota, susiduria su vis didesnėmis problemomis. Jos nėra vien europinės, bet tai maža paguoda. Kiekvienas – o Europa, Europos Sąjunga mėgina būti toks „vienas“ – pirmiausia pats tvarkosi savo darže. Žinomus demografinius, šylančio klimato, energetinius („Gazpromo“ įkaito perspektyva), socialinius (nusikalstamumas, narkomanija) krizių požymius bei išmėginimus nūnai papildo aukštai išskridusios, lyg pavasario aitvarai, maisto ir degalų kainos.

R. Juknevičienės kalba Seime svarstant NSGK pirmininko A. Sadecko patvirtinimą. Gerbiamieji kolegos, kai būdama komandiruotėje viename iš NATO parlamentinės asamblėjos komiteto posėdžių sužinojau apie aštuonių kolegų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto apsisprendimą keisti pirmininką. Pirma kilusi mintis buvo, kokia gi tikroji Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto kaina? Tai yra - ką už A.Matulevičiaus galvą gaus Viktoras Uspaskich.

Europos Parlamento Peticijų komitetas pareiškė nuomonę, kad „Šiaurinio srauto“  (Nord Stream) dujotiekis, „Gazpromo“ planuojamas nutiesti Baltijos jūros dugnu, kelia pavojų aplinkai ir pasiūlė ieškoti kitų kelių šiam dujotiekiui.  Peticijų komitetas atkreipė dėmesį į šį projektą po to, kai gavo 30 000 Europos Sąjungos piliečių, daugiausia Baltijos valstybių gyventojų, pasirašytą peticiją.

Nuolat kylančios energetinių žaliavų kainos sukelia nemažą susirūpinimą kiekvienam iš mūsų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, numatomas milžiniškas elektros kainų šuolis. Pabrangusi elektros energija savo ruožtu įtakos ir prekių bei paslaugų brangimą. Tačiau brangstanti energetika – ne vienintelis galvosūkis šalies politikams ir visuomenei. Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo rusiškos energetikos.

Jau kitą mėnesį Lietuva už dujas gali mokėti 400 JAV dolerių - 20 proc. daugiau nei metų pradžioje. Dėl to dujos ir šiluma gali brangti dar daugiau nei skelbta pastaruoju metu. „Praėjusį mėnesį dujų kaina pasienyje buvo apie 380 dolerių ir prognozuojame, kad kitą mėnesį bus apie 400 dolerių“, - sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis. Premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad Vyriausybė šioje situacijoje nedaug ką gali.

Niekam ne paslaptis, kad Rusija siekia susigrąžinti Šaltojo karo laikų statusą, kai ji buvo viena iš dviejų supervalstybių. Tačiau laikai nenumaldomai keičiasi ir dabar Rusijai ne taip paprasta konkuruoti pasaulyje. O ir tas pasaulis nebe bipoliarinis. Vis dėlto, Kremlius surado priemonę, kuri dėl savo ribotų rezervų ir nuolat augančio vartojimo tampa strategine preke ir padeda siekiant politinių tikslų. Ši prekė – tai energetika, kurios poreikiai ES didėja.

Komentatoriai ir analikai suskato aiškintis, kodėl per aštuonerius metus nė viena Lietuvos vyriausybė nesuvokė, jog 2009 metais IAE bus uždaryta. Tai reiškia, kad ir elektros srity priklausysime nuo „Gazpromo“, o tai reiškia, nuo V. Putino-D. Medvedevo Kremliaus. Tai reiškia, Lubiankos. Tik politikos komentatoriai Lietuvoje dar ne visi suvokia, ką reiškia, kad po 2000 m. neturėjom įvairių vyriausybių: valdžia vis ta pati, vyriausybės nedaug kuo skiriasi.

Galimas „Gazpromo“ sprendimas pereiti prie atsiskaitymo rubliais artimiausiu metu įtakos vartotojams neturės. LŽ archyvo nuotrauka Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ svarsto galimybę pereiti nuo atsiskaitymo už dujas doleriais prie atsiskaitymo rubliais. Jei būtų nuspręsta pakeisti atsiskaitymo valiutą, Lietuvos importuotojams dujos veikiausiai dar labiau pabrangtų.

Niekam nežinoma Pasvalio vaikų gydytoja Rasa Juknevičienė ilgainiui tapo viena žinomiausių nacionalinio saugumo ir gynybos eksperčių Seime. Tačiau ji prisipažįsta, kad politikos cinizmas nepaliauja stebinęs, rašo „Lietuvos žinios“. Su R.Juknevičiene kalbėjomės netylant telefono skambučiams - kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta, kad ji gali būti įtariamųjų skandalo Kauno savivaldybėje sąraše.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje susitarė dėl Ukrainos įsiskolinimo valstybinei Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“, praneša „RIA News“. V. Juščenka pareiškė, kad Ukraina 2008 metų sausio mėnesio įsiskolinimus „Gazprom” padengs pagal iki tol susitartą dujų kainą. Pasak Ukrainos vadovo, skola bus sumokėta artimiausiu metu.

Panašu, kad Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo muzikiniai skoniai gerokai skiriasi, bet ar tai ką nors sako apie politinę orientaciją?Rusijos žiniasklaida noriai cituoja „Reuters“ pranešimą apie tai, kad vasario 11 d. Valstybiniuose Kremliaus koncertų rūmuose 15-tajam „Gazpromo“ gimtadieniui (galima pajuokauti, kad „Gazpromas“ yra turtingiausias Rusijos paauglys) skirtoje šventėje koncertuos roko veteranai „Deep Purple“. Tačiau svarbus šiuo atveju yra ne tiek ikoninis muzikantų vardas (Mas...

Apie nacionalinio investuotojo atominei elektrinei statyti kūrimą buvo prikalbėta tiek, kad publika jau ėmė pamažu suprasti, jog pagrindinis valstybės tikslas bus pasitarnauti būsimai korporacijai. Kaip jau įprasta, politikai ir žiniasklaida labai greitai pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas, tad niekam neberūpėjo argumentai – svarbiausia, kokiai stovyklai priklauso tas ar kitas pasakorius.

Nepriklausomybės metų Lietuvos ūkio istorija yra priglobusi ne vieną epizodą, susijusį su kapitalo, verslo ir tautinių-politinių emocijų  konfliktais. Būtingės terminalo statybos aplinkybės, „Mažeikių naftos“ privatizavimo aistros, daugelis smulkesnių politinių - ekonominių apsisprendimų buvo gausiai apipinti prieštaringais komentarais ir visuomenės nuomonę deformuojančiais gandais.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas prasitarė, kad nuo kitų metų Lietuvai importuojamos rusiškos dujos smarkiai brangs. ELTA skelbia, kad dujos mums gali brangti net iki 40 proc. Ministras pirmininkas apkaltino Seimą ir valstybinį reguliuotoją išprovokavusį tokius „Gazpromo“ veiksmus. Oponentai sako, kad pats premjeras ir jo aplinką apraizgę dujininkų lobistai savo pareiškimais skatina tokį „Gazpromo“ elgesį.

Šamanai savo apeigas dažniausiai atlieka lietui ar kitoms gamtos gėrybėms prišaukti. Dabarties pasaulyje didžiausia gamtos gėrybe laikomi pinigai – tad politinių šamanų apeigos su jais ir susijusios. Pastarąjį pusmetį vieši premjero Gedimino Kirkilo judesiai bei figūros, taip pat ištarmės bei užkeikimai daugiaveiksmiame spektaklyje „dujų kainų padidinimas“ išduoda apeiginį šamanišką to spektaklio pobūdį ir šamanišką pagrindinio veikėjo funkciją.

Rusijos vyriausybė iki 2007-ųjų metų pabaigos gaus 0,87 procento dujų monopolininko „GAZPROM“ akcijų, kurių jai trūksta iki kontrolinio paketo. Akcijos bus perduotos valstybinei įstaigai „Rosimuščestvo“, mainais į valstybei priklausančius regioninių dujų skirstymo kompanijų akcijų paketus ir į valstybės dalį jas valdančioje įmonėje „Rosgazifikacija“. Šiuo metu „Rosimuščestvo“ valdo 38,3 proc. „GAZPROMO“ akcijų. Dar 10,74 proc.

Galima tikėtis, kad būsimo Rusijos dujotiekio Baltijos dugnu „Nord Stream“ aktyviu šalininku, be buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio taps ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

2007 m. gegužės 21 d. Seimo Europos informacijos centre vyko Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo Europos informacijos centro organizuojama Europos savaitės diskusija „Europos Kaimynystės politika ir Viduriniosios Azijos strategija“. Diskusija skirta Romos sutarties 50-mečiui bei Lietuvos narystės Europos Sąjungoje trečiosioms metinėms paminėti. Pateikiame Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio pranešimą.

„Mažeikių naftos“ akcijų paketų, priklausančių „Jukos“ kompanijai ir Lietuvos valstybei, pardavimo istorija kartais primena „Alitos“ privatizavimą. Galima parduoti ir už mažiausią kainą, užtat saviškiams, netgi partijos arba klano bičiuliams. „Mažeikių naftos“ akcijų privatizavimas sustojo po konkurso, kadangi ir vėl „ne tie“ pasiūlė aukščiausias kainas.

Kai su „Akiračių“ redaktoriumi susibėgom prie kavos puodelio aptarti straipsnio šia tema, vardindami faktus apie įvairių sričių sąsajas su KGB prisiminėme vieną pirmųjų „valiutinių“ parduotuvių „Vilbarą“, kurią gaubė garsiųjų KGB agentų – brolių Slavinų giminės šešėlis. Tuomet ji buvo įsikūrusi Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių sandūroje stovinčiame pastate Vilniaus centre.