fortum heat lietuva

Seimas pasipriešino prezidentės veto pataisoms, sugriežtinančioms atliekų deginimo jėgainių statybas. Tai reiškia, kad Seimo anksčiau priimtos pataisos lieka galioti – jos įsigalios nuo 2019 metų sausio.

Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti. Po kreipimusi surinkta beveik 20 opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų parašų. Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams.

VSeimas stabdo pataisų, leisiančių Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, priėmimą. Be kita ko, jos uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Tokį sprendimą Seimas antradienį priėmė, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinį vertinimą ir siūlymą pataisas tobulinti.

Seimas kol kas nepriėmė pataisų, kurios leistų Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių. Pataisos, be to, uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai ketvirtadienį, trūkstant balsų, nepriėmė tai numatančių Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų.

Seimo konservatoriams nepavyko sustabdyti pataisų dėl atliekų deginimo jėgainių ateities priėmimo. Seimas ketvirtadienį balsuos, ar leisti Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių. Be to, Seimas apsispręs, ar uždrausti tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Konservatorius Jurgis Razma sakė, kad sprendžiamas likimas elektrinių, kurios jau pradėtos statyti.

Kauno Laisvosios ekonominės zonos vadovas Vytautas Petružis sako, kad Kaune statomoje atliekų deginimoje jėgainėje šiukšlėmis bus atsikratoma švariau, nei jas kaupiant sąvartynuose. „Išrūšiuotų atliekų deginimo projektas šiuo metu yra statybų stadijoje, mes jo nebijome, nes visų pirma, tai yra suomiška technogija.

Seimas linkęs sutikti, kad Vyriausybė pakeistų sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekas deginančių kogeneracinių elektrinių projektų, atsižvelgdama į gyventojų interesus ir jų sveikatą. Seime skinasi kelią draudimas tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, o dėl jų priėmimo spręs vėliau. Jei Seimas jas priimtų, pataisos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Nuo 2020 metų Lietuvos gyventojams gali pabrangti šiukšlių išvežimas – valdžia brandina dar vieną su aplinkosauga susijusį mokestį. Jo lėšomis ketinama skatinti ekologišką atliekų tvarkymą ir antrinį jų panaudojimą siūlantį verslą. Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Lietuvoje trūkstant atliekų deginimo pajėgumų, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje susikaupė tūkstančiai tonų deginimui skirtų atliekų, todėl Aplinkos ministerija sprendžia, kur būtų galima jas laikinai saugoti. Gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus teigia, kad jos teritorijoje saugoma apie 15 tūkst. tonų energetinę vertę turinčių atliekų - kietojo kuro.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Praėjusių metų gegužės 15 d. uostamiestyje pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti bei šilumą ir elektrą gaminanti kogeneracinė „Fortum Klaipėda“ jėgainė. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia samdyti darbuotojai rankomis išrūšiuoja atliekas – išrenka stiklą, plastiką, kartoną, metalą. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, o kitos atliekos keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį.

Sveikatos aplinkos ministerija atmetė Suomijos kapitalo energetikos bendrovės „Fortum Heat Lietuva" planuojamos statyti kogeneracinės elektrinės Vilniuje poveikio aplinkai vertinimą, ketvirtadienį rašo „Lietuvos rytas“. Išvadoje sakoma, kad dėl elektrinės, kuri bus kūrenama atliekomis, veiklos gali padidėti oro tarša ir triukšmas.

Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojama atliekų deginimo gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pavers šalia įsikūrusias bendruomenes sunkiosios pramonės įkaitais. „Nors Kauno LEZ teritorija buvo planuojama logistikos objektams, ji tampa sunkiosios pramonės zona. Šalia gyvenviečių jau turime „ViaCon Baltic Pipe“ poplipropileno vamzdžių gamyklą, „Finnfoam“ izoliacinių plokščių fabriką.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Laisvės alėjoje prie Kauno savivaldybės rūko butaforinis kaminas, kūrenamas piketuotojų. Iniciatyvine grupe „Kaunas prieš melą“ pasivadinę gyventojai iš miesto valdžios reikalavo informacijos apie Kauno rajone planuojamą atliekų deginimo fabriko projektą.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas nuo klausimų apie planuojamą atliekų deginimą Kauno kogeneracinėje jėgainėje atsitvėrė tylos siena. „Kauno rajono valdžia spjauna į žmones, kuriems rūpi, kas dedasi jų gyvenamojoje aplinkoje. Jau tris savaites nesulaukiu jokių atsakymų į oficialiai raštu pateiktus klausimus apie šiukšlių deginimą“, - sakė Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.

Kauno miesto ir rajono valdžia privalo aiškiai atsakyti į gyventojų klausimą: kokius kiekius atliekų numatoma sudeginti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamoje jėgainėje, kurią statys įmonė „Fortum Heat Lietuva“. „Ar į Kauną prisidengiant skambiais biokuro ir ekologijos lozungais ketinama vežti atliekas deginimui iš užsienio? Tai – daugiau nei pagrįstas įtarimas stebint analogiškų atliekų deginimo projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje“, – įsitikinęs Seimo narys Mečislovas ...

Vilniuje „Fortum Heat Lietuva“ ir Lietuvos energija,  pasirašė ketinimų protokolą dėl investicinio projekto, kurio tikslas – kogeneracinės jėgainės Vilniaus mieste projektavimas, statyba ir eksploatavimas. Planuojama, kad naujoji jėgainė bus apie 50 MW elektrinio ir apie 110 MW šiluminio galingumo, naudos biomasę bei kitą vietinės kilmės kurą. Jei sprendimas dėl investavimo bus priimtas, planuojamo „Fortum“ ir Lietuvos energijos“ projekto vertė gali siekti apie 200 mln. eurų (690 mln.

Suomijos kapitalo valdoma įmonė pirmadienį paskelbė, jog siekia Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru ir durpėmis. Kauno pakraštyje veikia mazutu kūrenama Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ priklausanti termofikacinė elektrinė. Ši Rusijos kompanija dar prieš keletą metų paskelbė apie planus modernizuoti veikiančią jėgainę ir šalia jos pastatyti dar vieną elektrinę, tačiau šis sumanymas taip ir liko neįgyvendintas.

Lietuva iki šiol atliekų tvarkymą pateikdavo kaip rūpinimąsi ekologijos ir Europos Sąjungos (ES) standartais, o užsienio kompanijos mūsų sąvartynuose įžvelgia verslą. Šiuo metu Klaipėda pradėjusi įgyvendinti du energetinius projektus, kurie abu patyrė konkurentų pasipriešinimą. Elektrą iš metano dujų gaminančiai jėgainei kelią į uždarytą Kalotės sąvartyną neseniai atvėrė teismas.

Klaipėdos miesto Taryba, praėjusią savaitę pritarusi AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties projektui ir sukūrusi savotišką mini LEO LT, sulaukė Vyriausybės perspėjimo pažeidus įstatymą.

Jau kitą mėnesį Klaipėdos miesto politikams bus pateiktas svarstyti susitarimas dėl investicijų į naują uostamiesčio termofikacinę jėgainę. Jei miesto Taryba patvirtins sprendimo projektą su papildomomis sutarties sąlygomis dėl jėgainės statybos, šiam procesui bus uždegta žalia šviesa.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas patvirtino uostamiesčio termofikacinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo programą, kurią elektrinės statybą organizuojančios bendrovės „Fortum Klaipėda“ užsakymu parengė bendrovė „AF-Enprima“. „Poveikio aplinkai vertinimo programa buvo suderinta su visomis įstatymuose numatytomis sveikatos, priešgaisrinės saugos, savivaldos, apskrities ir kultūros paveldo institucijomis.