fiskalinė politika

Visiems žinoma, kaip baigėsi nenuskęstančiu tituluoto lainerio „Titanikas“ likimas. Siekiant išvengti panašios baigties, amžiaus pradžioje patikimiausia valiuta tituluoto euro atžvilgiu, politikai keičia euro zonos kruizo maršrutą, manydami, kad finansinių aisbergų išvengti padės agresyvesnės priemonės, o ne diržų veržimas.

Britanijos iždo kancleriui gali tekti pratęsti valstybės išlaidų taupymo „dietą“ iki 2018 metų, jei dabartinis augimo perspektyvų ir mokesčių surinkimo blogėjimas taps nuolatiniu, skelbia BBC. Fiskalinių studijų instituto (FSI) parengtame tyrime teigiama, kad jei ekonomikos situacija nepagerės, George‘ui Osborne‘ui gali tekti rasti papildomus 11 milijardų svarų keliant mokesčius ar karpant išlaidas.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Graikijai skirtas Europos Sąjungos (ES) taupymo planas šalies nuo bankroto neišgelbės, savo tinklaraštyje rašo amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją, informuoja „RIA Novosti“. Antradienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

Euro zonos politikai, nuo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles iki buvusio Europos centrinio banko (ECB) prezidento Jeano-Claude‘o Tricheto teigia, kad Italija ir Ispanija turėtų sekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, rašo Europos reformų centro vyresnysis analitikas Simonas Tilfordas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Nesitikėkite, jog Europą kamuojančios ekonominės problemos greitu metu bus efektyviai išspręstos. Bent jau ekonomikos ekspertai tuo tikrai netiki. „CNNMoney“ pakalbino dvidešimt iškiliausių pasaulio ekonomistų, kurie pateikė savo vertinimus apie Europos ekonominės padėties perspektyvas. Pusė apklaustų ekspertų teigė, jog Europos ekonominė būklė galėtų pasiekti augimo stadiją ne anksčiau kaip 2013 metais.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Jamesas Morsinkas sako palaikantis šalies Vyriausybės pasirinktą ekonominę ir fiskalinę politiką. Prieš Britanijos prekybos rūmų surengtą diskusiją jis sutiko duoti išskirtinį interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“. Skaitysite pranešimą apie makroekonominę padėtį Europoje ir iššūkius Lietuvai šiame kontekste. Apie ką kalbėsite? Kalbėsiu, kaip globali padėtis paveiks Lietuvą ir kokie politiniai iššūkiai jos laukia.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas. Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą.

JAV politikai jau kurį laiko „tampė nervus“ pasauliui, ilgai ieškodami sprendimo, kaip išvengti šalies bankroto, ar pratęsti šalies skolos limitą ir ar priimti JAV biudžeto deficito mažinimo planą. Neabejingi įvykiams Amerikoje liko ir Lietuvos politinės ir ekonominės arenos dalyviai, kurie vienbalsiai pripažino, kad vienokia ar kitokia įvykių atomazga turės nemažai įtakos ir mūsų Tėvynei.

Europos ekonominė ir pinigų sąjunga ilgainiui gali iširti, jeigu ji nesugebės išspręsti savo „ekonominių ir konkurencinių skirtumų“, leidinyje „The Financial Times“ rašo Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini.

„Pirmenybė darbo vietoms ir ūkio augimui“, – tai vienas iš šūkių, kuriuo nešini rugsėjo pabaigoje į gatves išėjo tūkstančiai profesinių sąjungų narių visoje Europoje. Protesto akcijomis išreikštas nepasitenkinimas Europos Sąjungos (ES) valstybių taupymo politika. Nerimaujama, kad „taupymo vakarėlis“ baigsis pagiriomis su skaudančia galva – didėjančiu nedarbu ir lėtėjančiu ūkio augimu.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigia, kad Vokietijos fiskalinė politika į pavojų stumia Europos valiutos sąjungą, praneša Vokietijos savaitraštis Die Zeit. Pasak G. Soroso, Vokietijos politika kelia pavojų Europai ir gali sunaikinti Europos projektą. Investuotojas teigia, kad jei Vokietija nepakeis savo politikos, jos pasitraukimas iš valiutos sąjungos būtų naudingas likusiai Europos daliai.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Lietuva pasirengusi artimiausiais metais sumažinti biudžeto išlaidas, kad šalis 2014-aisiais galėtų prisijungti prie euro zonos. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „2011 ir 2012 metais prireiks papildomos (fiskalinės) konsolidacijos. Priešingu atveju nežinau, kaip biudžeto deficitą sumažinsime iki 3 proc. BVP“, – po Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimo šeštadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė I. Šimonytė.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad nedarbo lygis daugelyje išsivysčiusių ekonomikų 2011 metais išliks aukštas, nepaisant to, kad darbo vietų augimas prasidės jau šiemet. TVF ataskaitoje teigiama, kad pasaulio ekonomikai atsigaunant po gilaus nuosmukio, kova su nedarbo turi būti pagrindinis politikų uždavinys.

Portugalijos biudžeto deficito mažinimo planas yra ambicingas ir konkretus, tačiau šaliai gali prireikti papildomų apkarpymų, jei ekonominė rizika pasitvirtintų, pareiškė Europos Komisija. Europos Sąjungos atstovai įvertino Portugalijos vidutinės trukmės fiskalinę programą, kuria siekiama patenkinti ES nustatytą limitą ir iki 2013 m. sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pernai Portugalijos biudžeto deficitas siekė 9,4 proc.