finansiniai įsipareigojimai

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Krikščionių partijos frakcijos seniūno Vidmanto Žiemelio nutarimo projektui, kuriame siūloma paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Tokį referendumą siūloma surengti 2012 metų antrąjį spalio sekmadienį kartu su Seimo rinkimais. Parėmė, nors pavėluotai (papildyta 10.43) Opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys portalui Balsas.

Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure.

Žlugusio „Latvijas Krajbanka“ administratorius „KPMG Baltic“ prašo dar septynių dienų, kad galėtų nuspręsti, ar verta šį banką sanuoti. Tokį pasiūlymą „KPMG Baltic“ pateikė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijai.

Dauguma Lietuvos gyventojų netaupo ir nesiskolina Kalėdoms, nors neretai išleidžia daugiau nei planavo. Kas antras Lietuvos gyventojas (49 proc.) niekada netaupo Kalėdoms, o 39 proc. tai daro retai. Pinigų Kalėdoms nesiskolina 94 proc. gyventojų, tačiau 34 proc. teigia išleidžiantys daugiau nei planavo. Tai rodo „Danske Bank" grupės užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Šiais metais Lietuvos gyventojai per Kalėdas planuoja išleisti vidutiniškai 452 litus. 35 proc.

Įkurti ir sėkmingai valdyti verslą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neužtenka vien geros verslo idėjos, kad įmonė sklandžiai ir pelningai veiktų. Kasdienėje veikloje vadovams tikru iššūkiu tampa sėkmingas apyvartinių lėšų cirkuliacijos organizavimas. Juk nuo to, ar sėkmingai įmonėje valdomos apyvartinės lėšos, priklauso laiku vykdomi kiti finansiniai įsipareigojimai.

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Girdėdami apie galimą antrąją ekonominio sunkmečio bangą šalies ūkininkai neskuba uždaryti savo mobiliųjų turgelių. Mobilieji turgeliai jiems – papildomi saugikliai nuo krizės. Mobilieji ūkininkų turgeliai  vartotojui – galimybė įsigyti natūralių ir kokybiškų produktų. Ūkininkams – laikina kainų reguliavimo priemonė. Ypač efektyvi krizės ar kitų ekonominių kataklizmų metu. Šiandien didelio skirtumo tarp turgaus ir perdirbėjų siūlomos supirkimo kainų nėra.

Metinė valstybės valdomų įmonių ataskaita parodė, kad įmonių rezultatai gerėja. Visos valstybės valdomos įmonės 2010 metais uždirbo 150 milijonų litų pelno (įskaitant turto ir žaliavos mokesčius), tai yra 112 milijonų litų daugiau nei 2009 metais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padidėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai (nuo 42 mln. Lt iki 86,2 mln. Lt), kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 proc. Tačiau tokie rezultatai vis dar nepatenkinami.

Ketvirtadienį vis dar nesimatė ženklų, kad euro zonos politikai artėtų prie susitarimo dėl Suomijos prašomo užstato mainais už dalyvavimą Graikijai teksiančiai 110 mlrd. eurų paskolos programoje, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl nesibaigiančio ginčo kyla nerimas, kad Graikija gali bankrutuoti. Pastaruoju metu rinkos itin sunerimusios dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokia grėsmė didėja, nes šią savaitę nepavyko išspręsti užstato klausimo.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, planuojantys imti būsto paskolą, pirmiausia atsižvelgia į savo norus, asmeninę ir šeimos situaciją, o ne į rinkos veiksnius. Šiuo metu daugiausia gyventojų (80 proc.) paskolą būstui ima dėl būtinybės įsigyti būstą. Tik 15 proc. žmonių planuoja tai daryti dėl nekilnojamojo turto kainų, 11 proc. – dėl pagerėjusios asmeninės finansinės situacijos, o 6 proc. – dėl palankių būsto kreditavimo sąlygų.

Šeštadienį nepasiekta ilgai laukto susitarimo tarp JAV demokratų administracijos ir respublikonų Kongrese dėl valstybės skolos limito padidinimo ir biudžeto deficito sumažinimo. Ir netgi derybų statusas kol kas lieka neaiškus, praneša „RIA Novosti“. JAV valdžia niekaip nesusitaria dėl valstybės skolos limito didinimo, o susitarimas turi būti pasiektas iki rugpjūčio 2 d., priešingu atveju JAV nebepajėgs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė nepaprastąjį posėdį, per kurį bandyta išspręsti ekonomiškai katastrofišką situaciją dėl nepajėgumo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, praneša BBC. B. Obama sušaukė posėdį po be rezultatų penktadienį pasibaigusio susitikimo su Atstovų rūmų pirmininku respublikonu Johnu Boehneriu. Demokratai ir respublikonai pateikia skirtingus būdus, kaip kontroliuoti išlaidas ateityje.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo „telegraph.co.uk“. JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus. Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“. Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus.

Beveik kas penktas gyventojas, paėmęs greitąją paskolą, nesugeba laiku jos grąžinti. Dabar šalyje veikia apie 30 įmonių, kurios teikia greituosius kreditus. Jų išdalinta apie 50 mln. litų. Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė tiksliai neatsako, kokius procentus ima tokias paslaugas teikiančios bendrovės. Tačiau ji pripažįsta, kad greitieji kreditai, kai paprastai skolinamasi nuo 100 iki 1 tūkst. litų, kainuoja brangiai. „Šita paslauga yra brangi.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų. Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

Praėjus Kalėdoms ir Naujiesiems metams parduotuvės laukia nepatenkintų gautomis dovanomis giminaičių. Tų, kurie gavo šlykščios spalvos puodelių, jau skaitytų knygų ar netinkamo dydžio drabužių. Deja, dovanos, kai dovanotojui ji reikalinga labiau nei gavėjui, yra populiarios.