fermentas

„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų? Investuotojus suviliojo dėmesiu „Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus.

Dirvožemyje aptinkamos bakterijos Clostridium sporogenes sporos gali tapti nauja vėžio gydymo priemone, praneša BBC. Šių bakterijų sporos gali augti pačiuose vėžiniuose augliuose, nes ten nėra deguonies. Britų ir olandų mokslininkams pavyko genų inžinerijos būdu sukurti fermentą, kuris šioje bakterijoje aktyvuoja antivėžinius vaistus. Šis mokslininkų išradimas buvo pristatytas Jorke vykusioje D. Britanijos mikrobiologų draugijos rudens konferencijoje.

,,Thermo Fisher Scientific" viceprezidentas Alanas Malusas, pirmadienį skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje, teigė besidžiaugiantis įmonės pasirinkimu investuoti į Lietuvą. ,,Buvome maloniai nustebinti įmonės (,,Fermento" - autorės past.) vadovybės ir personalo. Jie labai atsidavę kompanijai, tuo džiaugiamės. Pasiekėme tikslus, kuriuos kėlėme", - kalbėjo vienos didžiausių JAV technologijų įmonių viceprezidentas.

Kaip praneša BBC, Didžiosios Britanijos ligoninėse rastas naujas mikrobas, atsparus netgi patiems stipriausiems antibiotikams. Gydytojai teigė, kad ši bakterija, tikėtina, atkeliavo kartu su pacientais iš Indijos ir Pakistano. Jie šiose šalyse darydavosi kosmetinės chirurgijos operacijas. Nors tik 50 atvejų identifikuota Didžiojoje Britanijoje, tačiau bijoma, kad bakterija išplis po visą pasaulį.

Bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ baigė anksčiau skelbtą koncerno „Fermentas International“ įsigijimą. „Thermo Fisher Scientific“ yra didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui.

Amerikos mokslinių technologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ paskelbė apie įmonių „Fermentas International“ grupės 100 proc. akcijų pirkimo sandorį. Sandorio vertė – apie 260 mln. JAV dolerių. Sandorį tikimasi užbaigti dar šiemet. Nuosekliai vykdžiusi plėtrą užsienio rinkose, Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“ visada buvo viena pažangiausių Lietuvos įmonių. 99 proc. „Fermento“ produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 70 pasaulio šalių.

DNR - tai kodas, kuriame saugoma visa informacija apie gyvybės procesus. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos tyrėjai, kurie savo pasiekimais garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Antai „Fermentas" jau 35-erius metus gamina unikalius DNR tyrimų įrankius - pradedant DNR spiralę „karpančiais" ir „susiuvančiais" fermentais bei kitais baltymais ir baigiant įvairiais reagentais, o įmonės vardas yra žinomas daugelyje garsiausių pasaulio gyvybės mokslų laboratorijų.

Netylant kalboms apie nuolatinius darbuotojų atleidimus ir dėl to augantį nedarbą, mažinamus darbuotojų atlyginimus ir panašias taupymo priemones, vis daugiau Lietuvos įmonių vadovų ieško naujų problemų sprendimo ir įmonės rezultatų gerinimo būdų. Vienas jų – japonų korporacijos  „Toyota“ sukurta LEAN (liet.

Lietuvos ekonomikai dūstant, ne visi verslininkai nuleidžia rankas. Bandydami pritraukti kaip įmanoma daugiau klientų ir padidinti pardavimą, verslininkai pasitelkia ir valstybės paramą, ir turimą patirtį bei naujas technologijas. Eksportuoti padeda ir parama Lietuviškos kosmetikos gamintojos „Biok“ rinkodaros vadybininkė Rasa Jankauskaitė teigė, kad ir sunkmečiu pristatoma naujų produktų, ieškoma naujų eksporto rinkų.

Stiprindama plėtrą Azijos regione, Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“ Kinijoje įsteigė pavaldžiąją įmonę. Naujoji įmonė „Fermentas China“ netoli Honkongo esančiame Šendženo mieste jau atidarė lietuviškų produktų sandėlį, iš kurio produktai platinami visoje Kinijoje. „Naujos įmonės steigimas – nuoseklus plėtros Kinijoje žingsnis.

Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“ pradėjo naujomis savybėmis pasižyminčių biotechnologinių reagentų kūrimo projektą. Į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą bus investuota 6,3 mln. litų. Iš jų 3 mln. litų skyrė Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. „Sparčiai besivystantiems gyvybės mokslams ir biotechnologijų pramonei reikia vis naujų molekulinės biologijos įrankių.

Siekdama paskatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimus užsienio rinkose, Ūkio ministerija skyrė 2,1 mln. Lt iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų 13 projektų įgyvendinti. Projektų metu įmonės tirs galimybes eksportuoti kaimyninėse (Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje) šalyse, Vakarų ir Vidurio Europoje, JAV, Kanadoje, Azijos ir kitose šalyse, rašoma Ūkio ministerijos pranešime.

Lietuvos biotechnologijų bendrovę „Fermentas“ valdančios kompanijos „Fermentas International“ pardavimas 2008 metais išaugo 25 proc. ir sudarė 47,7 mln. Kanados dolerių (94,7 mln. litų). Kompanija antrus metus iš eilės pasiekė rekordinį pelno augimą. Audituotais duomenimis, „Fermentas International“ pernai uždirbo 12,6 mln. Kanados dolerių (25 mln. litų) pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 41 proc. daugiau nei užpernai.

Ūkio ministro įsakymu skirtas 97,2 mln. litų finansavimas iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų 91 mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui, praneša Ūkio ministerija. Projektai bus įgyvendinti informacinių technologijų, chemijos, telekomunikacijų, farmacijos ir kitose srityse.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Naujausios „Balsas.lt savaitės“ karštoji tema apie branduolinę aferą Lietuvoje. Svarstoma, ar šalį nuskurdinusi LEO LT statys naują elektrinę. Šios savaitės numeryje skaitytojai taip pat ras publikaciją apie prezidento patarėjo Albino Januškos praeities mokslinį šleifą: jis karjerą pradėjo ir baigė SSRS specialiųjų tarnybų panosėje, kariniam pramoniniam kompleksui priklausančioje įmonėje „Fermentas“, kurioje savu laiku veikė netgi Sąjūdžio „smegenų centras“. „Tryliktajame puslapyje“ - Lietuv...

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad SSRS specialiųjų tarnybų panosėje kariniam pramoniniam kompleksui priklausančioje įmonėje „Fermentas“ 1988 metais veikė Sąjūdžio „smegenų centras“. Praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašėme apie Sovietų Sąjungos karinį mokslinį kompleksą „Biopreparatai“, kuriam Lietuvoje priklausė penkios įmonės.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ žurnalisto pasakojimas apie tai, jog 1918 metais atsiradusi paslaptingus mokslinius tyrimus vykdanti Kauno bakterinių preparatų gamykla sovietiniais metais buvęs slaptas objektas. Atgavus nepriklausomybę, ji netrukus itin mįslingomis aplinkybėmis išnyko be pėdsakų. Karinio mokslo monstras Pirmą kartą apie „Biopreparatus“ išgirdau Atgimimo išvakarėse, kai Kaune vyko M. Daukšos gatvės gyventojos Reginos Lietuvninkaitės teismo procesas.

„Geros kokybės anglinių nanovamzdelių gramas dabar beveik prilygsta aukso kainai. Lietuvoje būtų galima pastatyti tokią veikiančią aukso kasyklą, bet, atrodo, mūsų valstybei to nereikia“, - sakė „Lietuvos žinioms“ aukštųjų technologijų plėtros projekto iniciatoriai.

Sausio 29–30 d. Vilniuje susitiks Europos Sąjungos šalių mokslininkai, kuriantys naujus DNR tyrimų įrankius. Į Lietuvą atvyksta biotechnologijos specialistai iš Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro, Genomo nustatymo centro (Ispanija) ir Prancūzijos bendrovės. Mūsų šaliai atstovaus biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, teigiama bendrovės pranešime.

Lietuvoje sukurtas vaistas padės pacientams sparčiau atgaminti kraują po chemoterapijos ir yra kur kas pigesnis nei užsienyje gaminami analogai. Europos Komisija priėmė sprendimą, kurį drąsiai galima vadinti istoriniu Lietuvos mokslui ir pramonei: įregistruotas ir visoje Europos Sąjungoje bus platinamas mūsų šalyje sukurtas onkologinis medikamentas.

Didžiausia Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, įgyvendinusi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą, pasaulinėms rinkoms pateikė 94 naujos kartos produktus. Analogų neturinti produktų linija įtvirtins naują DNR tyrimų standartą bei sustiprins bendrovės lyderio pozicijas pasaulinėje restrikcijos fermentų rinkoje.

Lietuvos medicininės diagnostikos bendrovė „SORPO“ šiais metais planuoja pradėti reagentų rinkinių, skirtų nustatyti ŽIV, hepatitus B ir C bei daugelį kitų ligų, gamybą. Tokiu būdu „SORPO“ taps pirmąja Rytų Europos bendrove, gaminsiančia šiuos diagnostinius rinkinius. Į naujų technologijų įdiegimą iš viso planuojama investuoti apie 1 mln. litų.

Lietuvos biotechnologijos bendrovė „Fermentas“ įsteigė atstovybę Kinijoje. Tyrimų bendrovės „Bioinformatics“ duomenimis, „Fermentas“ savo rinkos segmente yra viena iš penkių didžiausių pasaulio bendrovių, taip pat Europos DNR markerių rinkos lyderė. Bendrovės rinkodarą sustiprinsianti atstovybė padės „Fermentui“ įsitvirtinti sparčiai augančioje Kinijos rinkoje, o metų pabaigoje joje pradės veikti ir logistikos, konsultavimo bei apskaitos padaliniai.

Kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar stažuotėms išvykusių šios srities mokslininkų. Vien į Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios mokslinės praktikos užsienyje sugrįžo bei savo žinias, patirtį, o taip pat ir laimėtus tarptautinių fondų grantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.

Vilniuje penktadienį bus paskelbti ir apdovanoti daugiausiai prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje prisidėję visuomenės veikėjai. „LT tapatybės“ rinkimų laureatai bus pagerbti Seime vyksiančios ceremonijos metu. Jiems bus įteikti diplomai ir menininko Eimanto Ludavičiaus sukurtos lašo formos statulėlės. Kandidatus „LT tapatybės“ apdovanojimams siūlė Lietuvos ambasadų kitose šalyse darbuotojai, užsienio lietuvių bendruomenės bei Lietuvos gyventojai.

Dėl „LT tapatybės“ apdovanojimų, teikiamų labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusiems žmonėms, toliau varžysis 14 pretendentų. Pasibaigus pirmajam balsavimo etapui, kurio metu visuomenė galėjo siūlyti savo kandidatus, komisija atrinko nominantus keturiose kategorijose - pagrindinėje „LT tapatybės“, taip pat sporto, turizmo ir kultūros srityse.

"Jau septinti metai balandžio 26-ąją Lietuvoje minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės produktus ir jų kūrėjus, skatinti kūrybiškumą, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir jos reikšmę ekonominei, socialinei bei kultūrinei valstybės plėtrai", rašoma Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos tinklapyje.

Vilniuje, Visorių-Santariškių rajone, įsikurs valstybinės reikšmės integruotų biomedicinos mokslo, studijų ir verslo centras. Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Vilniaus ir Gedimino technikos universitetų vadovai, biotechnologijos, farmacijos ir medicinos mokslo bei verslo institucijų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo bendradarbiauti kuriant tokį valstybinės reikšmės centrą.

Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių Lietuva tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių užima paskutinę vietą. Analitikų teigimu, mokslininkų nedalyvavimas versle rodo niūrias mūsų šalies ūkio perspektyvas - aukštųjų technologijų sektorius nesiplės ir Lietuva neteks vienintelės galimybės patekti į turtingųjų šalių grupę. Statistika – iškalbinga Mokslininkų Lietuvoje netrūksta.

Valstybinio patentų biuro duomenimis, pagal tarptautinę patentinio bendradarbiavimo sutartį pernai iš Lietuvos buvo pateiktos vos keturios paraiškos užpatentuoti naujus išradimus, trečiadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Tuo tarpu Tarptautinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė, jog visame pasaulyje 2003 metais buvo gauta per 110 tūkst. prašymų užpatentuoti išradimus. Naujų mokslinių išradimų srityje pirmauja JAV - šios šalies bendrovės bei asmenys pateikė 39,2 tūkst. prašymų.

Šią savaitę „Radisson SAS“ viešbučio salėje vykusi konferencija,- taip ir norėtųsi pasakyti: „Subrandino revoliuciją“. Na, arba labai labai greitą evoliuciją. Visai ne apačiose, ne bežemių ir benamių irštvose, o puošniose patalpose ir drauge su ministrais. „Kūrybinės industrijos“ yra naujas žodis mūsų leksikone, bet jis gali apversti šalį. Jei ji to norės.

Biotechnologijos kompanija "Fermentas" išskirtinėmis teisėmis pradeda platinti Kanados kompanijos sukurtą unikalų produktą, skirtą baltymų analizei "Softgel" bei ketina kitąmet jį pradėti gaminti Lietuvoje. Šis produktas rinkai buvo pristatytas praėjusią savaitę Hanoveryje vykusioje tarptautinėje parodoje "Biotechnica 2003". Naujuoju produktu parodoje susidomėjo apie 50 užsienio kompanijų bei tyrimų institutų atstovų.

Viena didžiausių šalies biotechnologijų įmonė "Fermentas" kartu su Vokietijos, Kanados ir JAV akcininkais įsteigė tarptautinį holdingą "Fermentas International". Pasak "Fermentas International" valdybos pirmininko ir vykdomojo direktoriaus Viktoro Butkaus, holdingo Kanadoje įkūrimas buvo vienas strateginių "Fermento" tikslų.