europos žmogaus

Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs lopšelio-darželio auklėtojos iš Prancūzijos skundą, nutarė, jog homoseksualai gali įsivaikinti. Teismo teigimu draudimas asmeniui siekti įvaikinimo vien dėl jo seksualinės orientacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Bylą E. B. prieš Prancūziją nagrinėjo Didžioji žiuri. Sprendimas buvo priimtas dešimties balsų dauguma, septyni žiuri nariai balsavo prieš.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį priėmė sprendimą, jog Prancūzija diskriminavo homoseksualią lopšelio-darželio auklėtoją, neleisdama jai įvaikinti, ir taip pažeidė Europos žmogaus teisų konvenciją. Teisėjų kolegija nusprendė, kad moteris tapo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos auka. Teisėjai nusprendė, jog Prancūzija pažeidė ir teisę į šeimą, įtvirtintą Konvencijoje. Prancūzija moteriai dabar turės sumokėti 10 tūkst. eurų už patirtą žalą ir padengti 14,5 tūkst.

Buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio advokatas spėja, kad jo ginamajam ir kompanijos „Menatep“ vadovui Platonui Lebedevui gresia daugiau nei 22 metai nelaisvės, skelbia BBC. Advokatas Jurijus Šmidtas teigia, kad jiems pareikšti kaltinimai „pasisavinus ir išplovus 23-25 milijardų dolerių“. Tačiau, pasak advokato, Generalinės prokuratūros tyrimo komitetas neskuba perduoti bylos teismui.

Latvijoje nuteisto Vasilijaus Kononovo byla – tai pamoka Ukrainai, rašo Ukrainos dienraštis „Українська правда“. „Europos Žmogaus Teisių Teismas visiškai išteisino Vasilijų Kononovą jo byloje prieš Latviją“. Ši dezinformacija, paskleista naujienų agentūros „RIA Novosti“, kuri savo ruožtu rėmėsi vienu Latvijoje rusiškai leidžiamu laikraščiu, greitai išplito Rusijos informacinėje erdvėje, o netrukus pasirodė ir Ukrainos interneto svetainėse.

Ačiū Dievui, Estijoje vėl prasidėjo vieša polemika dėl valstybės gynybos problemų, ir įdomiausia, kad šį kartą diskutuojama ne apie profesionalios ar šauktinių kariuomenės pranašumus, o apie tai, ar mes turėtume įsigyti šiuolaikinių ginklų, Estijos portalo „Delfi.ee“ paskelbtame straipsnyje rašo šio portalo pasaulio naujienų redaktorius Martinas Helme.

Paskelbti labiausiai žmogaus teisių principus šiemet pažeidę veiksmai - į simbolinę Nešlovės lygą daugiausia pateko politikų, taip pat pastebėti policininkų ir nevyriausybininko "žygdarbiai".Nešlovės lygą penktadienį paskelbė Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), siekiantis taip atkreipti viešųjų asmenų dėmesį į jų žalingus žmogaus teisėms veiksmus ar pasisakymus ir tuo būdu prisidėti prie žmogaus teisių konsolidavimo Lietuvoje.

Europos Žmogaus Teisų Teismas (EŽTT) antradienį priėmė sprendimą, kuris jau pakrikštytas spaudos laisvės pergale, rašo „International Herald Tribune". Teismas priteisė žalos atlyginimą vokiečių žurnalistui, kurio kompiuteriai buvo konfikskuoti, o namuose atlikta krata po jo straipsnių apie galimą sukčiavimą Europos Sąjungos (ES) institucijose.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis apgailestauja, kad Rusija pirmininkaus Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, nors neįvykdė nė vieno įsipareigojimo, prisiimtų 1996 m., kai tapo ET nare.

Kauno apygardos teisme – beprecedentis ieškinys. Buvusios tremtinės vaikai iš Rusijos siekia prisiteisti beveik pusės milijono eurų neturtinės žalos už Sovietų Sąjungos represijas. Neatvykus Rusijos atstovams, byla bus nagrinėjama kitų metų pavasarį. Teisininkai teigia, kad Rusija tiesiog ignoruoja šią bylą, praneša LTV naujienų tarnyba.400 tūkst.

Konstituciją pažeidusio ir dėl to iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso ketinimai sugrįžti į politinį gyvenimą ir kitąmet vesti jo vadovaujamus liberaldemokratus į rinkimus dūžta. Pasak dienraščio "Kauno diena", R. Pakso bylą Strasbūro teismas baigs nagrinėti jau gerokai po artėjančių Seimo rinkimų. Iki šiol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) net nėra apsisprendęs, ar byla priimtina.

Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA), Vilniuje surengusios Europos regiono vienuoliktąją metinę konferenciją, valdybai pirmininkaujantys Deborah Lambillotte ir Riccardo Gottardis griežtai sukritikavo Vilniaus savivaldybės ir teismo sprendimą uždrausti „vaivorykštės vėliavos“ pakėlimo akciją.

Dabartinis Seimas nesiryš pritarti individualiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, prognozuoja parlamento vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius (pasisakymai, balsavimo istorija).Tokią mintį politikas išsakė Seimo narių ir Nepriklausomybės akto signatarų diskusijoje "Mes ir Konstitucija", skirtoje paminėti 15-ąsias Konstitucijos priėmimo metines.

Lietuva, pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) bylą moteriai, kuri nori pasikeisti lytį ir įgyti teisę tai nurodyti asmens tapatybės dokumentuose, turbūt ketina skųsti šį Teismo sprendimą, spėja Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.Strasbūro teismas rugsėjo 11 dieną konstatavo, jog Lietuva pažeidė žmogaus teises į privatumą ir įpareigojo moteriai sumokėti 5 tūkst. eurų.

Seimo nariai imasi svarstyti konservatorių teikiamą įstatymą, kuriuo sovietų specialiųjų tarnybų rezervo karininkams, kaip ir kadriniams darbuotojams, būtų ribojamos galimybės dirbti tam tikrą darbą.Po pateikimo tokiam įstatymo projektui pritarė 53 parlamentarai, 24 susilaikė ir 5 Seimo nariai balsavo prieš.

Slaptas D. Britanijos Karinio jūrų laivyno dokumentas atskleidė, kad atšaukus draudimą jame tarnauti homoseksualams karinio jūrų laivyno karininkai ėmė trauktis į atsargą, rašo britų dienraštis „The Times“. Dienraščio teigimu iš šio dokumento aiškėja, kad žemesnieji karinio laivyno karininkai, protestuodami prieš tokį vyriausybės sprendimą, ėmė trauktis iš tarnybos.

Prievartavimai, grobimai, žudynės: čečėnų vaikai jau daug metų gyvena akis į akį su karo ir pokario baisumais, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Tai neįtikėtiname skurde skendinti karta, išaugusi akistatoje su mirtimi.

Seimo nariai pritarė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisoms, kuriomis numatomi profesinės veiklos apribojimai buvusiems sovietų specialiųjų tarnybų kadriniams darbuotojams ir slaptiesiems bendradarbiams. Už šias pataisas balsavo 59 parlamentarai, 6 susilaikė ir niekas nebalsavo prieš.

Europos oficialūs asmenys konferencijoje Lisabonoje reiškė paramą pastangoms pasauliniu mastu panaikinti mirties bausmę. Renginio lozungas buvo „Mirtis – tai ne teisingumas“, - praneša „Euronews“. Šis trečiadienis buvo pirma diena Europoje, skirta pasipriešinimui prieš mirties bausmę. Visos Europos šalys yra panaikinusios mirties bausmę, remdamosi Europos Žmogaus teisių konvencija. Tačiau ne visos yra pasirašiusios jos 13-ąjį protokolą. Prancūzija tai atliko tik dabar.

Apkaltos būdu nušalintasis prezidentas, partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) pirmininkas Rolandas Paksas išvyko savaitės vizito į Jungtines Amerikos Valstijas.Kelionės metu R.Paksas planuoja susitikti su JAV Senato, Kongreso atstovais, JAV administracijos nariais, laikraščių vadovais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas užsistojo žurnalistą iš Belgorodo Valerijų Džavadovą, kuriam Rusijos valdžia uždraudė leisti laikraštį, pavadintą "Pisma Prezidentu" ("Laiškai Prezidentui), praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC savo naujienų svetainėje.Kultūros ir masinių komunikacijų ministerijos pareigūnai nusprendė, kad leisti taip pavadintą laikraštį galima tik gavus valstybės vadovo administracijos leidimą.

Tėvui priklausiusio sklypo negalintis atgauti lietuvis padavė Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jis reikalauja, kad sklypo natūra negrąžinanti Kauno apskrities administracija išmokėtų rinkos kainą siekiančią piniginę kompensaciją, rašo "Lietuvos žinios".  Vokietijoje gyvenančio Kristijono Nekvedavičiaus tėvas tarpukariu įsigijo 33 arų žemės sklypą su namu prestižinėje Kauno vietoje - Perkūno alėjoje. Šeima žemę prarado prasidėjus karui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad Lietuva pažeidė lytį norinčio pakeisti savo piliečio teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Strasbūro teismas Lietuvos Seimą įpareigojo per 3 mėnesius priimti Lyties keitimo įstatymą. Tai Lietuvos įstatymdaviai privalo padaryti per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Jeigu įstatymas nebus priimtas per numatytą laiką, Vyriausybė savo piliečiui turės sumokėti 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) ir vis tiek priimti įstatymą, pranešė „Alfa.

Rytoj - rugsėjo 11d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje L prieš Lietuvą, liečiančią transeksualaus asmens pažeistas teises.Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovavęs pareiškėją EŽT teisme, sprendimo paskelbimo dieną, rugsėjo 11 d., 14 val. Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV a.) rengia spaudos konferenciją, kurios metu pristatys teismo sprendimą, bus pateikti komentarai ir atsakyta į žiniasklaidos atstovų klausimus.

Palangos milijonierius Gediminas Jacka rėžė atkirtį įtarimus dėl sunkių nusikaltimų jam pareiškusiems Lietuvos pareigūnams, praneša „Klaipėda“.G.Jacka kreipėsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą Ženevoje. Jis siekia, kad Lietuvos pareigūnų veiksmai būtų pripažinti jo kankinimu. Palangiškio skundas yra pirmasis iš Lietuvos. Tai yra ir apskritai pirmasis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą pasiekęs skundas dėl kankinimo.

Kodėl Jungtinės Valstijos taip stipriai stengiasi skatinti religinę toleranciją ir kovoja su anti-Semitizmu bei kitomis diskriminacijos formomis? Todėl, kad netgi palyginti trumpos mūsų istorijos bėgyje, nebuvome atsparūs didelės neteisybės proveržiams, sutepusiems mūsų istoriją.  Vergovės ir rasinio bei religinio fanatiškumo pančiai mus vis dar persekioja.      Nors mes dedame pastangas, daugelio iššūkių nenugalėjome.

Viena iš teisinį saugumą užtikrinančių sąlygų yra asmens teisė į teisingą teismą. Ją sudaro visuma: teisė į viešą, greitą, nešališką, lygiateisišką ir skaidrų bylos tyrimą ir jos išnagrinėjimą. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad jų teisė į teisingą teismą yra pažeidinėjama. 2004 m. teismais pasitikėjo tik mažiau nei trečdalis gyventojų, pastaruoju metu jų dar sumažėjo ir nesiekia 20 proc. Svarbiausios nepasitikėjimo priežastys – bylų vilkinimas, šališkumas, viešumo stoka, neobjektyvumas.

Pasaulinio garso šachmatininkas ir aktyvus Rusijos antiprezidentinės opozicijos lyderis Garis Kasparovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.Jis skunde informuoja apie sulaikyma milicijos skyriuje Maskvoje ir jo teismą po manifestacijos prieš prezidentą Vladimirą Putiną, kuri įvyko Rusijos sostinėje balandžio 14 d, praneša "Žinių radijas".Skunde rašoma, kad Rusijos pareigūnai pažeidė penkis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos straipsnius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Vyriausybei perdavė pareiškimą Borisovas prieš Lietuvą, kuriame pareiškėjas skundžiasi dėl tariamų daugelio Konvencijos teisių pažeidimų. Vyriausybei buvo pateiktas vienintelis klausimas – ar nebuvo pažeista Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą proceso dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos kontekste.

Lenkai Europos Sąjungoje (ES) yra antri pagal skundų skaičių Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, rašo dienraštis "Rzeczpospolita".Pastaraisiais metais daugiau skundų šis teismas gaudavo tik iš Rusijos.1999-2006 metais Strasbūro teismas priėmė 318 nuosprendžių Lenkijos atžvilgiu, kuriais buvo konstatuoti Žmogaus teisių konvencijos arba pagrindinių žmogaus laisvių pažeidimai. Tik 19-oje bylų nebuvo surasta jokių Lenkijos pažeidimų savo piliečių atžvilgiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso buvusio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje priims, kai savo sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.

Seimas vakar priėmė pataisą, ribojančią galimybę KGB rezervininkams tam tikrą laiką dirbti valstybės tarnyboje. Tuo tarpu socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas perspėja, kad Lietuvai už tai gali tekti skaudžiai sumokėti, rašo „Respublika“. Nors pataisos priešininkai tvirtino, esą ji taikoma tik dviem rezervininkams – Valstybės saugumo departamento vadovui Arvydui Pociui ir Seimo nariui Antanui Valioniui, tačiau iš tiesų ši pataisa pakutens padus ir daugiau valstybės tarnyboje įsitaisiusių ...

Britė, norinti pasinaudoti užšaldytais embrionais ir susilaukti vaikų nuo savo buvusio partnerio, kuris dabar nesutinka, kad ji gimdytų jo vaiką, Strasbūre pralaimėjo teisinę kovą šiuo klausimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį paskelbė kaltinamąjį nuosprendį Rusijai, padaręs išvadą, kad ji nepagrįstai atsisakė pripažinti Maskvos Scietologijos Bažnyčią religine organizacija. Scientologijos Bažnyčią, kurią rašytojas fantastas Ronaldas Hubbardas (Ronaldas Habardas) įsteigė kaip religinę bendruomenę, yra atsisakiusios užregistruoti dar kelios Europos šalys.

Konstitucinės teisės specialistų teigimu, netgi Strasbūro teismas automatiškai neatvertų kelio Rolandui Paksui sugrįžti į politines aukštumas, rašo „Kauno diena“. Galimas nušalintojo prezidento Rolando Pakso sugrįžimas į Lietuvos politikos olimpą stebina ne vieną politiką ir politologą. Tačiau konstitucinės teisės specialistai įsitikinę, kad Konstitucinio Teismo nustatytus politinius apribojimus R. Paksui neįmanoma nubraukti nekeičiant Konstitucijos, rašo dienraštis.

Rusijos respublikonų partija (RP) pareiškė ketinanti apskųsti Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimą dėl jos likvidavimo.

Antradienį Lenkijai nurodyta išmokėti savo pilietei 39 tūkst. eurų (apie 135 tūkst. litų) dydžio kompensaciją už tai, kad nepaisant gydytojų įspėjimų, jog po gimdymo ši moteris gali apakti, jai nebuvo leista nutraukti nėštumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad laikantis Lenkijoje galiojančių griežtų abortą draudžiančių įstatymų, buvo pažeistos 36 metų Alicjos Tysiac (Alicjos Tysiač) žmogaus teisės.

Jeigu Lenkijos Tautos atminties institutas, "remdamasis sufabrikuotais dokumentais" įtrauks buvusį prezidentą Lechą Walesą (Lechą Valensą) į komunistinio saugumo agentų sąrašą, jis pasikvies į pagalbą teisininkus ir kreipsis "visur, kur tik gali", net į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, interviu savaitraščiui "Wprost" pareiškė buvęs šalies vadovas.

Vienas 76-erių metų Vokietijos pilietis nori atgauti sklypus šešiose Šiaurės Lenkijos Lidzbarko miesto gatvėse - toks jo reikalavimas pernai atsidūrė Europos Žmogaus Teisių Tribunole Strasbūre, rašo lenkų dienraštis "Rzeczpospolita". Feliksas Hoppe (Feliksas Hopė) nori šiame Varmijos Mozūrų miestelyje atgauti sklypus ir namus, kuriuose dabar gyvena keli tūkstančiai lenkų. Jis aiškina, kad iki 1939 metų jo šeima nupirko visą šį nekilnojamąjį turtą.

Rusijos opozicinė partija - Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS) ketina užginčyti Konstituciniame Teisme taisykles, apribojančias kai kurių partijų dalyvavimą rinkimuose, pranešė DJS lyderis Nikita Belychas praėjus kelioms dienoms po Kremliui lojalių jėgų pergalės rinkimuose į 14 regionų įstatymų leidžiamosios valdžios institucijas. DJS buvo nušalinta nuo dalyvavimo keturiuose iš 13 Federacijos subjektų per rinkimų kampaniją.

Rusijos valdžia pažemino vieną kalinių, Romaną Belevickį, uždarydama jį daugiau nei dešimčiai mėnesių į perpildytą kalėjimo kamerą, ketvirtadienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas.Pagal šį Strasbūre įsikūrusio teismo sprendimą, Rusijos valdžia turi išmokėti jam 10 tūkst. eurų (35 tūkst. litų) nuostoliams atlyginti ir dar 350 eurų (1,2 tūkst. litų) už išlaidas.

Rusijos valdžia pažemino vieną kalinių, Romaną Belevickį, uždarydama jį daugiau nei dešimčiai mėnesių į perpildytą kalėjimo kamerą, ketvirtadienį nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pagal šį Strasbūre įsikūrusio teismo sprendimą, Rusijos valdžia turi išmokėti jam 10 tūkst. eurų (35 tūkst. litų) nuostoliams atlyginti ir dar 350 eurų (1,2 tūkst. litų) už išlaidas.

Ketvirtis vokiečių mano, kad Silezijos ir Rytų Prūsijos regionai, kurie nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos priklauso Lenkijai, Lietuvai ir Rusijai, vis dar yra vokiečių, rodo apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti antradienį. Specialiame, istorijai skirtame savaitraščio "Der Spiegel" numeryje taip pat skelbiama, kad 40 proc. apklausos dalyvių apgailestavo dėl Silezijos ir Rytų Prūsijos, kurios iki 1945 metų priklausė Vokietijai, praradimo. Beveik visa Silezija dabar priklauso Lenkijai.

2007 m. vasario 9 d. nutarimu Konstitucinis teismas  pripažino,  kad  Savivaldybių   tarybų rinkimų įstatymo dalis, leidžianti įgyvendinti Lietuvos nuolatinių gyventojų teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas vien per politines partijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos  Konstitucijai. Nutarimas priimtas, išnagrinėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo kreipimąsi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį atnaujino bylą dėl Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo teisės gyventi Lietuvoje. Į posėdį atvyko Migracijos departamento atstovai ir du J.Borisovo advokatai - Adomas Liutvinskas ir Vytautas Sirvydis, pats J.Borisovas teisme nepasirodė. Tačiau į teismą atvyko J.Borisovo žmona Irina Borisova. Moteris šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo susirašinėti su Lietuvos vyriausybe dėl pašalinto iš prezidento pareigų Rolando Pakso skundo prieš Lietuvą.

Tėvynės sąjungos Andrius Kubilius pirmininkas pirmadienį priminė, kad gana delsti – buvusių KGB rezervininkų veikla turi būti žūtbūt apribota.Jis stebėjosi, kad tai turintis numatyti Liustracijos įstatymas vis nekeičiamas, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas tai spyrė daryti dar prieš trejus metus.„Reikalas atrodytų visiškai paprastas ir aiškus – įstatymo pataisos, kurią nurodė padaryti Strasbūro teismas, priėmimui užtektų 3 minučių, – sakė A. Kubilius.

Buvęs Adžarijos autonomijos vadovas Aslanas Abašidzė, pasitraukęs iš šalies 2004 metų gegužę dėl masinių protesto akcijų, neakivaizdžiai nuteistas kalėti 15 metų ir sumokėti 57 mln. dol. (152 mln. litų) bauda apkaltinus jį pareigybiniais nusikaltimais, pranešė "Reuters" nuteistojo advokatas.

Latvijai teks išmokėti 5000 eurų (17 260 litų) kompensaciją Rusijos piliečiui Vladimirui Estrichui, apskundusiam ją Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) už tai, kad pernelyg ilgai nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, jam visą tą laiką buvo taikomas kardomasis kalinimas, o jam pasibaigus jis buvo deportuotas.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.