europos sąjunga

Įvairiose šalyse jau kelis mėnesius vykstant intensyviems protestams, Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė planus leisti Europos Sąjungos (ES) šalims narėms sušvelninti ūkininkams taikomus aplinkosaugos reikalavimus. „Žemės ūkio politika prisitaiko prie besikeičiančių realijų, – penktadienį pranešime pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasitelkė naują galingą skaitmeninį įstatymą daryti spaudimui „TikTok“ ir dar septynioms interneto platformoms dėl dirbtinio intelekto (DI), taip pat ir vadinamosios sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake), keliamo pavojaus artėjantiems rinkimams 27 šalių bloke.

Europos Sąjunga (ES) panaikino sankcijas rusų milijardieriui Arkadijui Voložui.  Populiariausios Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ įkūrėjo pavardė kartu su dar vienuolikos asmenų išbraukta iš sankcijų sąrašo. Tai nurodoma kovo 12 d. ES paskelbtame dokumente, kuriuo remiasi n–tv.de. ES 2022 m. birželį pritaikė sankcijas A. Voložui, argumentuodama, kad „Yandex“ propaguoja vyriausybei palankius naratyvus ir mokėdama mokesčius finansuoja karą prieš Ukrainą.

Ilgai glaudžius ryšius su Rusija palaikiusi Armėnija svarsto galimybę siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). „Armėnijoje šiuo metu diskutuojama apie daugelį naujų galimybių. Ir nebus paslaptis, jei pasakysiu, kad tarp jų yra narystė Europos Sąjungoje“, – interviu Turkijos televizijos stočiai „TRT World“ pareiškė užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Armėnijos vyriausybė kaltina Rusiją neginant šalies nuo Azerbaidžano.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė norintis įtvirtinti teisę nutraukti nėštumą ne tik savo šalies konstitucijoje, bet ir Europos Sąjungos teisėje. Europoje „niekas nebėra iškelta akmenyje, ir viską reikia ginti“, sakė jis per ceremoniją, skirtą pažymėti Prancūzijos tapimą pirmąja šalimi, kurios konstitucijoje aiškiai įtvirtinta teisė į abortą.

Nuo tada, kai 2004 m. nemaža Rytų Europos šalių dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, šių valstybių atstovams yra atitekę tik keletas aukščiausių bloko ir Aljanso postų, rašo „Politico“. Leidinio publikacijoje teigiama, kad Rytų Europos šalys baiminasi, jog ir vėl liks nuošalyje, kai vėliau šiais metais vyks šių postų perskirstymas.

Daliai trečiųjų šalių, įvežančių šunis ir kates į Europos Sąjungą (ES), galioja išimtis dėl pasiutligės tyrimų. Tarp tokių valstybių – ir Rusija bei Baltarusija, kuriose fiksuojama nemažai infekcijos protrūkių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai teigia, kad šią išimtį būtina naikinti tiek dėl politinių, tiek dėl gyvūno kontrolės sumetimų, tačiau apie konkrečius planus neužsimena.

Ko tikėtis Lietuvai per artėjančius 10 metų? Apie tai prakalbo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas teigia, jog prognozuoti, kur bus Lietuva po 10 metų, yra gana sudėtinga. Tiesa, jei augimo tempai liktų tokie patys, kokie jie yra dabar, ateityje pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, turėtume aplenkti Italiją. O Lietuva galėtų tapti viena pirmųjų šalių, šiame amžiuje įstojusių į Europos Sąjungą, kuri pagal šį rodiklį pasivytų Europos Sąjungos vidurkį.

Romoje vykusiame priešrinkiminiame susirinkime Europos centro kairiuosius persmelkė nerimas – apklausos rodo kraštutinių dešiniųjų augantį populiarumą. Siekdami išsaugoti savo valdžią, kairieji bando imtis veiksmų, kad neleistų kraštutiniams dešiniesiems iškilti. Europos socialistų partija pradėjo savo rinkimų į Europos Parlamentą kampaniją, akcentuodama pagrindinius savo politinės filosofijos principus: darbuotojų teisių apsaugą, atlyginimų užtikrinimą ir kovą su klimato kaita.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad delsimas į Europos Sąjungą priimti Vakarų Balkanų šalis didina šiam regionui Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.  „Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A. Baerbock.

Vasario viduryje įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) Skaitmeninių paslaugų aktui, jas teikiantiems rinkos dalyviams bus sugriežtintos su vartotojų saugumu susijusios atsakomybės, pirmadienį informavo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).  Tarnybos teigimu, pokyčiai palies prieglobos (ang. Hosting) paslaugų teikėjus, elektronines parduotuves, socialinius tinklus, debesijos teikėjus, interneto paslaugų teikėjus, turinio dalijimosi bei apgyvendinimo platformas.

Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad kai kurios NATO narės svarsto siųsti karius į Ukrainą, skelbia  „Reuters”.  Kelios NATO ir Europos Sąjungos narės svarsto galimybę dvišaliu pagrindu siųsti karius į Ukrainą, pirmadienį pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.

Europos Sąjungai (ES) pradėjus misiją, kuria siekiama apsaugoti tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Lietuva koordinuoja veiksmus su sąjungininkais ir ieško būdo, kaip prisidėti. „Koordinuojame veiksmus su sąjungininkais ieškodami optimaliausio būdo prisidėti prie bendrų pastangų atkurti saugią ir netrikdomą laivybą viename iš svarbiausių pasaulinės prekybos kelių“, – BNS nurodė KAM.

ES vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pranešė, kad Briuselis atblokuos 137 mlrd. eurų pagalbą Lenkijai, kuri buvo įšaldyta, su Varšuva nesutariant dėl teisinės valstybės principų taikymo. U. Von der Leyen pasakė, kad oficialius sprendimas bus priimtas kitą savaitę.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino bloko valstybes nares aktyviau siųsti amuniciją Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. „Ukrainos kariai pasiryžę kovoti, tačiau jiems reikia amunicijos. Skubiai ir didžiuliais kiekiais“, – rašė J. Borrellis trečiadieniu datuotame laiške ES užsienio reikalų ir gynybos ministrams. „Vėlavimas pristatyti šaudmenis kainuoja žmonių gyvybes ir silpnina Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė jis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl geopolitinės situacijos Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo finansuojant Europos Sąjungos (ES) gynybos pajėgumų stiprinimą turėtų būti didesnis.  G. Skaistė sako, kad dabar yra trys esminiai prioritetai EIB investicijoms. „Pirma, bankas turi toliau aktyviai dalyvauti finansuojant Ukrainos atstatymo ir atsparumo stiprinimo projektus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praneša, kad Vilnius netaps miestu, kuriame įsikurs Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuras. Anot jos, prieš bendrą Europos Sąjungos Tarybos (ET) ir Europos Parlamento (EP) balsavimą įvykusiame vidiniame tarybos susitikime Vilnius užėmė trečiąją vietą.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pabėgėlių iš Irako skundą, nutarė, kad Migracijos departamentas (MD), laiku neišnagrinėjęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, pažeidė jų teises, teigiama teismo pranešime spaudai. Regionų administracinis teismas pripažino, kad MD laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo įstatyme nustatytu terminu.

Tikėtina, kad Europos Sąjunga atblokuos Lenkijai skirtų lėšų, kurios buvo įšaldytos dėl bloko susirūpinimo dėl teisinės valstybės principo dar ankstesnės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės laikais, išmokėjimą, praneša agentūra „Bloomberg“. Naujoji centristų vyriausybė finansavimo gavimą paskelbė prioritetiniu tikslu, todėl, kaip pridūrė „Bloomberg“, lėšų atblokavimas būtų laikomas „svarbiu pasitikėjimo balsavimu dėl naujosios vyriausybės gebėjimo pataisyti santykius su Briuseliu“...

Vengrijos premjero Viktoro Orbano veto pagalbos Ukrainai paketui ir Švedijos narystei NATO sukėlė Europos lyderių pasipiktinimą. Nuolatinės derybos ir ekspertų bei lyderių nepasitenkinimas, atrodo, yra kova su vėjo malūnais. Tačiau Lietuvos ekspertai tame mato prasmę – pašalinti Vengriją iš NATO ir ES ne vien būtų neįmanoma, bet ir pavojinga, ypač kai ji žaidžia dvilypį žaidimą – tiek su ES, tiek su Rusija.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė dėl 13-ojo sankcijų Rusijai paketo, pranešė blokui pirmininkaujanti Belgija. Apie tai paskelbta likus kelioms dienoms iki antrųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių. „ES ambasadoriai ką tik iš esmės susitarė dėl 13-ojo sankcijų paketo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Daugiausia Europos Sąjungos (ES) paramos 2014–2020 metais Lietuvoje gavo gumos ir plastiko, metalo bei elektronikos gamintojai, remdamasis Inovacijų agentūros skaičiavimais trečiadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  2014–2020 metais šalies guminių ir plastikinių gaminių gamintojams išmokėta 40,4 mln. ES lėšų (įgyvendino 138 projektus už 110,8 mln. eurų), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamintojams – 39,8 mln. eurų (132 projektai už 78,3 mln.

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pripažįsta, kad Europa be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pagalbos nėra pasirengusi save apginti. Visgi, atkreipia dėmesį jis, Europos valstybės deda dideles pastangas, kad sustiprintų savo pajėgumus. „Ar šiandieną galėtų ES pati savaime – nustojus ir ES ir JAV partnerystei – gintis pati? Mano atsakymas yra labai aiškus – kad ne.

ES užsienio reikalų ministrai aprobavo ES karinio jūrų laivyno misiją, kurios tikslas – nuo hučių smogikų išpuolių apsaugoti laivus Raudonojoje jūroje, naujienų agentūrai dpa pirmadienį pranešė diplomatai. Vykdant karinio jūrų laivyno misiją „Aspides“, kurios pavadinimas senąja graikų kalba reiškia „skydas“, Raudonojoje jūroje, Adeno įlankoje ir aplinkiniuose vandenyse bus dislokuojami Europos karo laivai ir skraidančios išankstinio perspėjimo sistemos.

Aleksejaus Navalno našlė pirmadienį Briuselyje susitiks su europiečių užsienio reikalų ministrais, pranešė Europos Sąjungos pareigūnai, Rusijos teismams įkalinus dešimtis žmonių, sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo mitingus.  47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur buvo nuteistas kalėti 19 metų pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje numatomos diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot URM, Artėjant antrosioms plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinėms, ministrai toliau tarsis dėl ES saugumo įsipareigojimų Ukrainai, įskaitant karinę paramą ir tolesnes sankcijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pernai Europos Sąjunga (ES), nutarusi Ukrainai perduoti 1 mln. artilerijos šaudmenų, šį skaičių „paėmė iš lubų”. Pasak jo, Europa tinkamai neįvertinto savo gynybos sektoriaus pajėgumų. „Deja galiu konstatuoti, kad to prisiimto pažado – dėl milijono vienetų amunicijos perdavimo Ukrainai –skaičiai yra paimti iš lubų. Kai pradėjome skaičiuoti savo realias galimybes, pasirodė, kad tokių pajėgumų neturime.

Europos Sąjungos (ES) paskelbtos sankcijos Rusijai davė ribotą poveikį šios šalies ekonomikai, būtina griežčiau kontroliuoti jų apėjimo būdus, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigia, kad ribotą sankcijų poveikį rodo Rusijos makroekonominiai rodikliai.

Lietuva pasižymi vienomis prasčiausių nuostatų translyčių žmonių atžvilgiu, rodo „Eurobarometro“ atlikta visuomenės apklausa. Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.  Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės.

Lietuva palaikys Moldovą šaliai siekiant tapti Europos Sąjungos nare, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paramą žadėjo šeštadienį susitikęs su Moldovos kolega Mihai Popsoi. „Esame pasiryžę ir toliau padėti Moldovai jos Europos integracijos kelyje“, – URM pranešime teigia G. Landsbergis, kuris su Moldovos užsienio reikalų ministru Miunchene aptarė Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimą.

Automobilis – nemažai kainuojantis pirkinys, todėl prieš jį įsigydami vartotojai ne tik įvertina technines charakteristikas, bet ir ieško palankiausio kainos ir kokybės pasiūlymo. Neretai tokios paieškos nuveda į kitą valstybę. Vertėtų įsidėmėti, kad nors galime laisvai keliauti ir pirkti visoje ES erdvėje, automobilio pirkimui ir registracijai ES šalyse taikomos skirtingos taisyklės, todėl vartotojas, sudaręs tokį sandorį, gali susidurti su nemaloniais netikėtumais.

Europos Sąjunga nuo 2025 metų galės kasmet pagaminti Ukrainai iki 2 mln. artilerijos sviedinių. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Europos Komisijos biudžeto ir administravimo komisaro Johanneso Hahno interviu leidiniui „Augsburger Allgemeine“. Pasak jo, iki kovo Europos šalys galės perduoti Kyjivui iki pusės milijono šaudmenų. „Iki numatytos datos – kovo – mes jau galėsime pristatyti 500 200 artilerijos sviedinių“, – sakė eurokomisaras.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis ragina Europos Sąjungą (ES) sparčiau investuoti į gynybą, karinę pramonę. Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse jis teigė, kad politikai – tiek Briuselyje, tiek Lietuvoje – daug laiko praranda tuščiai ginčydamiesi.  „Čia yra detalės ar pirkti tanką, ar pirkti patranką, bet svarbiausia, kad reikia tą turėti – pirkti arba gamintis.

Ukrainoje siaučiant karui, o Jungtinėse Valstijose artėjant galimam Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimui, Europos Sąjunga svarsto galimybę įsteigti naują gynybos komisaro pareigybę pramoniniams gynybos politikos aspektams prižiūrėti. Apie tai skelbia leidinys „Politico“, remdamasis trimis žmonėmis, tiesiogiai susipažinusiais su šiuo klausimu. Tai planuojama nepaisant to, kad ES šalys paprastai siekia visiškos savo gynybos politikos kontrolės.

Europos Sąjungos (ES) teismas penktadienį atmetė socialinio tinklo „TikTok“ siekį sustabdyti naujų griežtų bloko taisyklių, pagal kurias jis buvo pripažintas turinčiu kontroliuojančią padėtį rinkoje, taikymą, laukiant galutinio nuosprendžio dėl šios vaizdo įrašų dalijimosi platformos atitinkamam įstatymui mesto teisinio iššūkio. Kitą mėnesį įsigaliosiantis svarbus ES Skaitmeninių rinkų aktas (SRA) priverstų didžiąsias technologijų bendroves imtis permainų, galinčių sukurti sąžiningesnę rinką.

Seime penktadienį rengiama konferencija aptarti humanitarinę ir kitokią paramą karo niokojamai Ukrainai. „Ukrainos karinė pergalė, atstatymas, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir NATO lems ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos kontinento, taip pat ir Lietuvos ateitį. Ukrainos sėkmė yra gyvybinis Lietuvos interesas, todėl Lietuva privalo turėti aiškią tiek ilgalaikę, tiek ir artimiausio laikotarpio strategiją kaip padėti Ukrainai pasiekti tokios sėkmės“, – teigia konferencijos organizatoriai.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) nesvarsto įvesti sankcijas JAV pokalbių laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, ketinančiam transliuoti interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį sakė atstovas, reaguodamas į gandus, kuriuos pakurstė technologijų milijardierius Elonas Muskas.

„TikTok“ ketvirtadienį pareiškė, kad ginčija Europos Sąjungos (ES) mokestį, skirtą vykdyti turinio moderavimo įstatymą. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai apie panašų žingsnį paskelbė „Facebook“ savininkė „Meta“. Ši vaizdo įrašų dalijimosi platforma yra įtraukta į „labai didelių“ internetinių platformų, kurios turi laikytis naujajame bloko Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) numatytų griežtesnių taisyklių, sąrašą.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Europos Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepu Borrelliu. ES diplomatijos vadovas tai pranešė socialiniame tinkle X, rašo „Ukrinform“. „Man didelė garbė vėl būti priimtam prezidento Zelenskio. Jis paprašė papildomos amunicijos, dronų ir oro gynybos sistemų. Mano svarbiausias prioritetas - papildomos ES karinės technikos mobilizavimas Ukrainai.

Europos Sąjunga turi pakeisti paramos Ukrainai paradigmą ir padėti jai ne „tiek, kiek reikės“, o suteikti viską, ko reikia pergalei kare su Rusija. Tai trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu spaudos konferenciją pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, praneša „Ukrinform“ korespondentas. J. Borrellis pažymėjo, kad Ukraina sudėjo daug aukų, atremdama Rusijos agresiją, tačiau ES ir ateityje solidariai ir vieningai palaikys Ukrainą.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad ėmėsi teisinių veiksmų prieš Vengriją, šiai priėmus įstatymus, kuriais, kaip teigiama, siekiama apsaugoti Vengrijos suverenitetą ir kuriais ribojama užsienio įtaka. Kritikai teigia, kad šie įstatymai yra naujausias ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinės vyriausybės bandymas nutildyti oponentus prieš birželį vyksiančius svarbius Europos Parlamento ir Vengrijos savivaldybių rinkimus.

Pastaruoju metu vis dažniau girdim kalbas apie Europos Sąjungos gynybos pramonės atgaivinimą. Tačiau ar pakankamai šalys yra apsiginklavusios dabar ir ar turimos ginkluotės užtektų, jeigu iškiltų reali grėsmė? Klausiame Lietuvos ambasadoriaus NATO Deivido Matulionio. Ar gali būti, kad Europos Sąjunga yra per mažai apsiginklavusi? Buvo tas laikotarpis, kai naiviai galvojome, kad karo nebus.

Europos Parlamentas palaikė siūlymą, kad sunkūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, didelis greičio viršijimas ar vairavimas išgėrus, lemtų vairavimo apribojimą visoje ES, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pabrėžė, kad yra svarbu užbaigti užvilkintą Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos bloko „Mercosur“ prekybos susitarimą, sakydamas, jog jis turi strateginę reikšmę ir padidintų Europos augimo perspektyvas. „Mums reikia tokių susitarimų, nes jie turi didelę geostrateginę svarbą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad sumažinęs ekonominį spaudimą Pekinas prieš Vilnių pradėjo diplomatinę prievartą.  Šią problemą jis žadėjo iškelti per šiuo metu Briuselyje vykstantį neformalų Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Šiandien per mūsų susitikimą turėsiu galimybę iškelti dar vieną klausimą – naują Kinijos prievartos prieš Lietuvą puslapį.

 27 Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį patvirtino svarbų dirbtinio intelekto (DI) naudojimo apribojimo taisyklių rinkinį ir po sunkių derybų įveikė paskutinę kliūtį. Briuselis pirmą kartą pasiūlė priimti dirbtinio intelekto įstatymą 2021-aisiais, tačiau teksto projektas patvirtintas tik po to, kai pokalbių robotas „ChatGPT“ įsiveržė į DI sceną.

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson) sako, kad pavasarį tvirtinamas naujas migracijos paketas atlieps migrantų instrumentalizavimo grėsmes. „Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri patyrė instrumentalizaciją, mes to nematėme anksčiau. (...) Dabar jau žinome, kad tai yra ne migracijos krizė, o priešiškas veiksmas iš priešiško kaimyno.

Gyventojai norėtų greitesnių pašto paslaugų, tačiau už tai daugiau mokėti nesutiktų, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) užsakymu atlikta apklausa. Didžioji dalis apklaustųjų mano, kad laiškas ir siuntinys Lietuvoje turi būti pristatomi per dvi dienas, į Europos Sąjungos šalis – per 5 dienas. Tačiau už greitesnį jų pristatymą daugiau sutiktų mokėti tik 26 proc. apklaustųjų, o pusė (50 proc.) nesutiktų, pranešė RRT. Daugiau nei pusė (58 proc.

Srutų upeliai teka šalia Europarlamento Briuselyje, o į pastatą lekia kiaušiniai ir akmenys – taip įtūžę Belgijos ir kitų šalių ūkininkai bando atkreipti suvažiavusių Europos lyderių dėmesį į problemas. Drakoniški reikalavimai esą toliau naikina ūkius, o valdžios tik žada paramą, tačiau neskuba jos skirti. Ūkininkų protestai toliau vilnija per visą žemyną – traktoriai blokuoja ir Portugalijos bei Graikijos kelius.