euro zona

Harvardo universiteto profesorius Martinas Feldsteinas teigia, kad Graikijos taupymo planas žlugs ir šalis gali pasitraukti iš bendros valiutos sąjungos siekiant susitvarkyti su finansų krize. Patirdama spaudimą iš investuotojų ir politikų, ministro George Papandreou vyriausybė šiais metais siekia  4 proc. sumažinti biudžeto deficitą, kuris šiuo metu siekia 12,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir pažadėjo, kad 2012 m. pasieks 3 proc. Europos Sąjungos ribą.

16-os euro zonos valstybių finansų ministrai sutarė dėl skubios finansinės pagalbos suteikimo Graikijai techninių dalykų, tačiau mažai pranešė apie tai, koks bus šio plano veikimo principas. Po Briuselyje vykusių diskusijų ministrai pranešė, kad jie sutarė, koks bus pirmasis istorijoje pinigų sąjungos gelbėjimo mechanizmas, jei jo prireiks, tačiau teigė, kad nediskutavo apie galimą piniginę sumą, kuri būtų skirta krizę išgyvenančioms šalims.

Gamintojams ir statybų bendrovėms tęsiant darbo vietų mažinimą, dirbančiųjų skaičius Europoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius mažėjo šeštą metų ketvirtį paeiliui. Per ketvirtą metų ketvirtį dirbančiųjų skaičius euro zonoje sumažėjo 0,2 proc. (347 000 žmonių), o visoje Europos Sąjungoje 0,3 proc. (583 000 žmonių). Bendrai Europos Sąjungoje ir euro zonoje dirbančiųjų skaičius sumenko 0,5 proc.

Praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų rinkoje toliau tvyrojo palankios nuotaikos. Vis daugiau investuotojų įtikėjo, kad Graikija susitvarkys su savo biudžeto deficitu, kuris yra vienas iš didžiausių visoje euro zonoje. Euro zonos šalys Graikijai gali paskolinti 55 mlrd. eurų, kuriuos pačios gaus išleidusios skolos vertybinių popierių emisijas. Savaitės pabaigoje palankiai klostėsi aplinkybės ir ekonominių naujienų pusėje - euro zonos pramonės produkcija išaugo daugiau nei tikėtasi.

Vokietijos prekybos perteklius, sukurtas laikant žemas darbo sąnaudas, gali būti nepriimtinas kitoms euro zonos šalims, netikėtai pareiškė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde. Christine Lagarde teigė, kad Berlynas turėtų apsvarstyti galimybę padidinti vidaus paklausą ir taip padėti kitoms šalims, kurios susiduria su deficitu, atgauti konkurencingumą bei susitvarkyti su valstybės finansais.

Čekijos finansų ministras Eduardas Janota teigia, kad šalis eurą įsivesti galėtų 2015 metais, jei jai pavyktų sumažinti biudžeto deficitą iki Europos Sąjungos nustatytos ribos. Vyriausybė turi sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2013 metų. Planuojama, kad šiemet Čekijos biudžeto deficitas sieks 5,3 proc. BVP. Pernai Čekijos biudžeto deficitas siekė 6,6 proc. BVP. Pasak ministro, 2015 metai yra anksčiausia data, kai šalis galės įsivesti bendrą valiutą.

Penktadienį JAV doleris pigo pagrindinių valiutų atžvilgiu. JAV valiutai sustiprėti nepadėjo paskelbti geresni nei laukta šalies mažmeninės prekybos duomenys, kurie nesujudino rinkos. Viena labiausiai brangusių valiutų prieš JAV dolerį buvo Šveicarijos frankas. Penktadienį JAV akcijų rinkos indeksai nerodė ženklesnių pokyčių, tačiau per savaitę Dow Jones pakilo 0.55 proc., o S&P 500 prieaugis siekė 0.99 proc. Naftos žaliavos kaina nusileido – žemiau 81 JAV dolerių atžymos.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje vieningos tendencijos nebuvo. JAV doleris stiprėjo prieš eurą, svarą ir franką, tačiau kitų valiutų atžvilgiu susilpnėjo. Europos valiutas vakar neigiamai paveikė reitingų agentūrų abejonės dėl Didžiosios Britanijos, Ispanijos ar net Prancūzijos sugebėjimo suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Vakar naujienų iš JAV nebuvo sulaukta, jų bus stokojama ir šiandien. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną baigė pakilę 0.11 proc. ir 0.17 proc.

Pasaulinėje valiutų rinkoje pirmadieninė prekyba praėjo labai ramiai. Svarbių makroekonominių naujienų nebuvo skelbta, pagrindinių valiutų porų kursai rodė neženklius pokyčius. Šiandien kalendoriuje naujienų taip pat nematyti, tačiau rinkoje vakarykštės tvyrojusios ramybės jau sunkiau tikėtis. Europos akcijų rinkų nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas vakar nusileido 0.1 proc. JAV akcijų rinkos atstovai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai smuktelėjo 0.13 proc. ir 0.02 proc.

Laikinos pagalbos turėtų pakakti išgelbėti Graikiją, tačiau didesnės Europos problemos paliks bendrą regiono valiutą neaiškioje padėtyje, teigė investuotojas Georgas Sorosas. G. Soroso nuomone, Europos Sąjungai buvo reikalinga agresyvesnė kontrolė ir instituciniai susitarimai dėl sąlyginės pagalbos.

Fiskaliniai dviejų anglosaksų galybių JAV ir Jungtinės Karalystės rodikliai neatrodo geriau, nei euro zonos, tad neaišku, kodėl būtent jos problemos pabrėžiamos labiausiai, rašo dienraštis „El Pais“. Finansų rinkos primena žaidimą su veidrodžiais – jose atsispindi žmonių ir vyriausybių nešvarūs žaidimai, pakilimai, nuosmukiai bei pajėgumai.

Į šį klausimą pamėgino atsakyti Europos centrinio banko ekspertai. Jie paskelbė "darbinį dokumentą" ir svarstė tokio scenarijaus galimybes. Apsvarstyti tokį scenarijų paskatino ant ūkio katastrofos slenksčio atsidūrusi Graikija. Joje padėtis tokia bloga, kad net imta kalbėti, ar nevertėtų jos atskirti nuo euro zonos.

Prancūzija beveik padvigubino šių metų ekonomikos augimo prognozę. Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde teigė, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas padės šalies bendrajam vidaus (BVP) produktui per šiuos metus pakilti 1,4 proc. Anksčiau buvo prognozuojama, kad šiemet Prancūzijos BVP augs 0,75 proc. Antra pagal dydį euro zonos ekonomika per antrą ir trečią praėjusių metų ketvirtį paaugo 0,3 proc.

Euro zonos pramonės gamyba gruodį augo sparčiausiu tempu per 21 mėnesį. „Markit Economics“ skaičiuojamas gamybos indeksas gruodį pakilo iki 51,6 punktų, nuo 51,2 punktų lapkritį. Europos bendrovės didina gamybos apimtis ir investicijas po to, kai vyriausybės visame pasaulyje rinkoms skyrė milijardus JAV dolerių paramos, taip siekdamos paspartinti ekonomikos atsigavimą.

Europos Sąjungos komisaras Joaquinas Almunia teigia, kad Estija 2011 metais sugebės įsivesti eurą, nes šalis dirba siekdama atitikti reikalavimus. „Dabartiniai duomenys rodo, kad Estija pajėgs įsivesti eurą numatytais metais, tačiau mes negalime priimti tikslaus sprendimo kol nesulauksime ateinančių metų pirmo pusmečio pabaigos ir įsitikinsime, kad šalis atitinka reikalavimus" - teigė J. Almunia.